QUOTE(*ultraviolet* @ 2010 01 25, 13:25)
Gal nevertetu tos moters atzvilgiu mums kapstytis toliau
Na, pati juk gali apie tai pasakyt. Kartais skaudu, bet po kurio laiko pasirodo, kad vertinga:)
O viską mesti ir palikt nevisai būtina. Gali pakakti išmokti
savęs nesigailėti, suvokti, kad tu priimi šį sprendimą, kaip taip ir ne kitaip darai todėl, kad... Taip jau yra, kai žmogus nebepakelia - jis tikrai sprunka. Garantuoju. Šiuo konkrečiu atveju situacija pakeliama, nes žmogus
nenori mesti (?). Tereikia išmokti susitaikyti su esama situacija nesugraužti.
Aš irgi negalėčiau vienos palikt nei anytos, nei mamos. Ypač, jei paprašyta būčiau, tai su žviegiančia širdim pasakyčiau "gerai", nu negalėčiau kitaip liežuvio apverst. Bet jei man tai būtų nebepakeliama, atleiskit, tikrai visad galima surasti išeitį

Gerai, jei tai gyvenimas metai ar trys, o jei 20 metų?? tada ateina vyrui krizė ir išeina pas kitą bobą, vaikai išvažinėja studijuot, anyta pasimiršta ir vyro broliai susirinkę išsidalinę turtą tau špygą parodo???

jūs man pasakykit, koks žmogus tokioj situacijoj gali būt laimingas likusį gyvenimą, kurio pačiam belikę nebedaug ir perspektyvų nulis?
Netiesa, kad dabar jau viskas Oduvančikui per vėlu. Taip, gal daug kas atiduota, bet dar nevėlu, sprendžiant iš vaiko amžiaus, moteris dar pakankamai jauna naują gyvenimą kurtis
(arba, kaip sakau, nėra taip blogai, jei nebaisu ateities perspektyvų..)