Anyta ir tu

Manau dar metu nebuciau iskentejus, tai pasakiau ir savo vaikinui, jis sutiko, kad musu santykiams butu geriausia, jei gyventume atskirai nuo jo tevu, tada paprasiau saviskiu, kad nupirktu gyvenama busta.

Tie metai buvo patys baisiausi mano gyvenime, taip susigadinau nervus, kad net pykcius buvau bepradedanti nuleidinet ant MB. Manau dar metu nebuciau iskentejus, tai pasakiau ir savo vaikinui, jis sutiko, kad musu santykiams butu geriausia, jei gyventume atskirai nuo jo tevu, tada paprasiau saviskiu, kad nupirktu gyvenama busta.

  nu bet ir slyksti esat, svetimus mobilius tikrinat, koks jusu reikalas kokie seimos santykiai, taip jie gal nemyli vienad kito iki mirties patalo, bet jei jau akrtu toliau gyvena tegu, o istikimybe manau jie senai netiki.
Jus ka tikit kad su vyru gyvensit iki mirties ir visada istikimi busit? maziau filmu ziurekit.

Galbut pasireiksiu ne visai i tema, bet mano gyvenime atsitiko butent tokia situacija, kuria jus cia aptarinejote. Mano teveliai nupirko mums (man ir mano vaikinui, mes dar nesusituoke, bet jau ilga laika esam kartu) buta. Draugo seima nepridejo nei vieno lito, taciau su tevais pasitarem, ir nusprendem, jog buta uzrasinesim perpus - man ir MB del vieno dalyko : viskas nuo pat bendro gyvenimo pradzios turetu buti bendra, bent jau tokia yra mano ir mano tevu nuomone. Dabar tai yra MUDVIEJU butas, kuri susiremontavom patys savom rankom, dziaugiames gyvenantys tik dviese, kai niekas nelenda i akis, nes gyvenome metus laiko su vaikino tevais (gavosi, kad atvaziavau studijuot i kt miesta ir Mb mane "parsivede" i savo namus, kur, pasirodo nebuvau labai laukiama). Tie metai buvo patys baisiausi mano gyvenime, taip susigadinau nervus, kad net pykcius buvau bepradedanti nuleidinet ant MB. Manau dar metu nebuciau iskentejus, tai pasakiau ir savo vaikinui, jis sutiko, kad musu santykiams butu geriausia, jei gyventume atskirai nuo jo tevu, tada paprasiau saviskiu, kad nupirktu gyvenama busta. Siuo metu su busima anyta nebendrauju ir bendrauti nezadu. Taip, galima susitikus pasisveikinti, bet ne daugiau. Pykstu ir pyksiu ant jos uz labai daug negeru dalyku kuriuos ji padare ir dar labai pykstu uz tai, jog nesuteike pagalbos,kurios labai reikejo. Tik visad bande kistis i musu gyvenima, aciu dievui dbr apsiramino. O del to buto..keista skaityt jusu postus, kai rasote, jog padovanotumete buta savo vaikui, o jeigu ka tai vaiko antra puse patys isvytumet is dovanotojo buto - juk jei padovanojot, tai, manau, neturit jokios teises lysti i kitu gyvenima, nesvarbu, ar tai  jusu vaikas, ar ne. Juk jei jis pakankamai suauges, kad iseitu gyventi atskirai, tai tikriausiai bus pakankamai suauges nuspresti, ar reikia antraja puse lauk varyti ar ne o jei taip gaila pinigu, tai nereik ir dovanot. Tik paradoksalu, jog dauguma tevu visvien atejus paskutiniajai viska palieka savo vaikams, ir dar net bando apeliuot tuo, kai vaikai jauni - mazdaug, as gi del jusu taupau ir stengiuos, juk jums viska paliksiu. Jofana, vaikams pagalbos reikia kai jiem po 20, kai jie jauni ir sunkiai atsistoja ant koju, o paliktas turtas, kai jiems bus po 50 - nepades ir gyvenimo nebepakeis. Todel as tikrai savo vaikams duosiu viska, ka tik galesiu, kol jie bus jauni, kai suaugus galutinai - viska pasieks patys.

Ojj tirada ilga gavosi, bet norejos issilieti :]

Nu va pirma kart ir as pasisakysiu ne i tema Pastebejote jus jau dabar naudoate tokia citata kaip "JO TEVAI NEPRISIDEJO NEI LITO"...tai va dabar pamastykim..o jei jis iseis pas kita..buta teks parduot per puse dalinsites tevai galbut tau jau antro nebeizgales nupirkt..ir ka nebus skaudu graudu ir t.t...   nu netikiu...guosites ir skusites kaip jis sios ir toks o mes jam dar puse buto uzrasem   Manau net iseinant i seima reikia galvoti apie save   vien todel MB pati pasiuliau vedybine sutarti...

  zinant,kad vaikas nekrikstytas ir kad mes dievu netikim...jokiu priesaiku nesakem kazkam
KOks jums skirtumas,tai ju seima,jie gyevna kartu nes to nori...jei nenoretu skirtusi.beto negi manot vyras labai apsidziauge,kad lindot i jo tevo mobilu?

Drauge kazkada turejo irgi dilema sakyti mamai,kad sis neistikimas ar ne... nesake, nes laikui begant suprato,kad mama zino,jog tetis nuklysta kartais i sona...bet va kaip seima jie puikiai gyvena 30m, apie skyrybas negalvoja, vaikus uzaugine, po pasauli keliauja
beziuredama Housa ir laukdama MB pietu, pamasciau... man tetis nors ir butu mamai neistikimas(realiai nezinau ar buvo, na nemano reikalas) vistiek ji myleciau,nes mano tetis...o kadangi jus savo uosvio nemegstat, tai savotiskai bandot ji isvaryt is jo namu... ka tikites,kad anyta mylima ismes vyra lauk ir jus busit laiminga?

neturi irodymu, kad vyras neistikimas?
o kam jie reikalingi? cia tik pasiteisinimas, kaip ir ta baime jog be jos vyras prasigers. Ji mieliau toliau gyvens kaip gyvenusi,nes ja tenkina situacija...Nes pamastyk, vaikai uzauginti, seimas sukure, gyvena savo gyvenimus, bet vyro ji dabar nelabai ka ir turi, o vyrui moterisko demesio irgi reikia, todel jei abu renkasi kaip elgtis.

.Ji zino,kad  jei jie issiskirs,uosvis prasigers.Tai ir laiko ja prie vyro.