Mėgstančioms kiną II

Pirmiausia noriu pasakyti, kad man Kino pavasaris įgauna kažkokį negerą prieskonį... tie pranešimai, kokius filmus rekomenduojama žiūrėti pagal visuomenės grupes: 3 filmai staliams, 3 filmai nestaliams...

Bet esu KP auka, todėl pirkau bilietus (kovo aštuntąją ) taip, kad jau kitą dieną grįžusi iš Stambulo eičiau į kiną, ir tada kasdien
Taigi šiandien žiūrėjau pirmąjį – Darko Lungulovo „Čia ir ten“. Rinkausi jį dėl Serbijos temos. Filmas rodomas „Šypsenų“ programoje. Viena kita šypsena buvo, tiesa, tik iš pradžių. Bet šiaip šitą filmą įsivaizduoju Rosamundos Pilcher kolekcijoje – prėska melodrama, aišku, su laiminga pabaiga. Blogumas man buvo tas, kad pagrindinis (anti)romantinis herojus – kaži kaip fiziškai atgrasus. Salė plojo. Tikiuosi, kiti filmai bus geresni, galėsiu ploti ir aš.

Sakyciau, kaip nei vienais metais privyko visuomene privilioti. Kol kas zmoniu mases KP daro ispudi.

As dar nedaug pasiziurejau filmu viskas pries akis, tikiuosi dar didesniu atradimu.
Kol kas buvo vienas - Apie Ele/ Darbareye Elly. Puikiai sukalta, klasikine istorija visa filma dalinanti i komiskaja dali ir tragiskaja dali. Turejau dvi valandas neatsitraukiamo gyvenimo su herojais. Be galo stiprus filmas, zmogaus prigimties ir visuomenes (kas kad ne musiskos) studija: moteris vs. vyras, modernumas vs. tradicija, sazine vs. baime, melas vs tiesa. Beje, filmo antroje puseje manes neapleido ispudis kad ziuriu teatro spektakli, taip arti buvo tie veikejai.



Absoliuciai blogas filmas yra Isejusieji/ Okuribito. Kazkaip nebuvau isigilinusi ir tik po filmo suzinojau, kad filmas gavo Oskara uz geriausia uzsienio salies filma. Absoliuciai nuspejamas, saldus iki..., pilnas kvailu juokeliu, kur visi juokiasi nes gi juokelis buvo, bet niekam istikruju nejuokinga. Jau puse filmo paziurejus zinojau kaip baigsis, tik nepatogu buvo iseit is sales. Dabar mastau kad Oskaro gavimas matyt logiskas, nes kiekvienoje filmo scenoje kvepejo pritempimu iki tarptautines TV publikos. Zodziu, nerekomenduoju.



Siandien ziurejau Spastai krabams/ El Vuelco del Cangrejo. Jauciu, liko daug nesupratusiu sio filmo ir netgi tie, kuriems jis tarp madingu/ nereAliu filmu, manau, nebus jo suprate iki galo. Filmas meditacinis, as dar iki siol girdziu osiancia jura ir klykaujancius paukscius. Nieko nezinau apie rezisieriu (o ir apskritai apie Kolumbijos kina), bet jaucias kad i jauna auditorija kreiptas filmas (o gal tiesiog rezisierius jaunas ir isreiske tai kas jam atrode aktualu). Zodziu, isejo globalios tematikos filmas apie bendruomene, nykstancius kaimus ir i juos besibraunancius miestiecius. O pagrindinis herojus man liko toks beveidis filme, nieko apie ji nesupratau, gal jis ten net ir nereikalingas buvo, nebent siukslems is papludimio rinkti. Va tai ir laikau didziausiu filmo minusu. O siaip mas o menos, kaip megdavo sakyt kaimo siela vardu Cerebro (isp. smegenys)

Šiemet pažiūrėjau nedaug, tik 10 filmų. Jei netingėsiu, gal dar nueisiu į kokį papildomą seansą. Bet šiaip, turiu pasakyti, mano įspūdžiai visiškai priešingi – niekad nemačiau, net neįsivaizdavau, kad KP gali būti tiek mažai žmonių. Salės tuščios arba pustuštės, net 4-oji (iš 10 tik 2 seansuose buvo artipilnės), o kas blogiausia, taip mėgdavau visokių pažįstamų netyčia susitikt, paplepėt, įspūdžiais pasidalyt, o šiemet to beveik nebuvo. Net senųjų kino kritikų nemačiau (Valiulis, Pipinytė, Vildžiūnas etc.). Man šiųmetinis visai Kino pavasariu nekvepėjo. Negana to, dar ir filmų dauguma prasti buvo, ir nžn, ar taip nepavyko pasirinkt, ar mano kritiškumas iki debesų išaugęs, ar iš tiesų repertuaras nenusisekęs.


O man priminė realybės šou, kur fiksuojama viskas be atrankos – judesiai, krapštymasis, ilgos pauzės, šmėžiojimas, šnekos vieno per kitą – ir tai buvo visai šviežia, ypač Irano kino kontekste, kuris šiaip gan konceptualus. Toks postnatūralizmas. Vykusiai kontrastavo šiame KP su kai kurių filmų apgailėtina vaidyba. Tik, kaip čia pasakius... personažai per daug fiziškai gražūs parinkti – šiokio tokio (švelniai pasakius) manieringumo, gal net snobizmo įneša...

„Rytų pjesės“ laimėjo konkursinės programos prizą.

Aš jį mačiau. Prastas filmas.

Sveikos.
Filmai tai mano didžiulis pomėgis
Paskutiniai palikę įspūdį tai...The Duchess Filmas tikrai nerealus Pradedant nuo aktorių iki filmavimo vietos
Kitas filmas kuris patiko tai naujas Remember Me 2010 Filmas įdomus,bet manau ne visiems...pabaiga labai liūdna

Tai bene aš čia be reikalo sėdėjau pažaliavusi savo pakampy?

Gal vis dėlto pavyktų kam bent vieną-du gerus įvardinti?

O aš galiu pasigirti, kad pagaliau susiradau programėlę (vokišką ir nemokamą, vadinasi "MyMDb") ir dabar bent jau stengiuosi (kartais vis tiek pamirštu ) užregistruoti visus matytus filmus. Labai patogu, kad ji, įvedus pavadinimą, pati užpildo kitus laukelius - originalaus pavadinimo, režisieriaus, aktorių, net ir turinio ir t. t.

balta, tą pati galima internete, imdb.com daryti. sugrupuoti, kokius filmus matei, norėtum pamatyti, patiko, nepatiko. bent jau taip buvo prieš porą metų

Aišku, be reikalo. Žaliuoti nesveika, nebent būtum sūrio pelėsis

Man du labiausiai patikę buvo „Liūdesio pienas“ ir „Blogi namai“.

Ir dar pastebėjau, kad paskutiniu metu labai spekuliuojama Tarantino vardu. Apie „Zero II“ girdėjau, kad neva Tarantino stiliaus. Apie „Blogus namus“ pristatyme tas pats. Ir dabar skaitau, kad kažkoks kroatų režisierius iš konkursinės programos irgi neva „tarantinas“. Na okei, Zero montažas turbūt išties nusižiūrėtas nuo Tarantino. Bet ką tie kiti du turi bendro? Lenkas bent jau –

Savūne, a-ū! - jei dar kalbi ispaniškai, įsileisk į savo pašto dėžutę

O man filmas patiko. Beje butent sis filmas pelne Kino pavasario 2010 ziurovu simpatijas. Taip, lengvo sentimentalumo ten yra. Ir mintis nuspejama. Taciau pati tradicija ir su ja susijes gedos jausmas pamazu peraugantis i pagarbos jausma pristatyta labai vaizdziai ir estetiskai. Beje, puiki melodija violoncele...

Maciau "Liudesio piena". Vizualiai labai grazus filmas. Poetiskas toks. Pats siuzetas tai man kvailokas, taciau visa estetika perteikta ypac subtiliai.

Beje, sie du filmai man panasus - vizualus, apie kitokias kulturas, juose svarbi muzika ir vaizdai, simboliai.

Noreciau paziureti ispanu 'Yo tambien' ("As taip pat"), bet niekur nerandu subtitru angliskai ar rusiskai (lietuviskai tai turbut net nera ko tiketis). Kazkaip ispanu tiek dar nemoku, kad galeciau be vertimo filmus ziureti... Gal kas inmestu?

Delfine, sveika prisijungusi .
Neišsigąsk, kad čia ne kasdien kalbamės. Poros mėnesių pertraukos čia įprastos

Jei atsimenat, aš čia žavėjausi Irano režisieriaus Jafar Panahi filmais. Kuri dabar čia žymi, atrodo prancūzų, aktorė viešai pravirko pasakodama apie tai, jog režisierius kalinamas, tik tada ir aš pati apie tai sužinojau. Neseniai jis už užstatą buvo paleistas iš kalėjimo, į kurį pateko dėl savo filmų ir pažiūrų, ir interviu papasakojo, jog kalėjime buvo iškviestas apklausai, nes buvo įtartas ten - kalėjime - statant filmą. Pagrindas įtarimui buvo nugirstas pokalbis tarp režisieriaus ir kitų kalinių, kurio metu J.Panahi sakė didžiuojasis savo 5 filmais (turbūt Badkonake Sefid (1995), Ayneh (1997) Dayereh (2000) Talaye Sorkh (Crimson Gold, 2003) Offside (2006) ) ir nelaisvėje jam gimstantis scenarijus "didžiajam gyvenimo filmui". Kalėjimo prižiūrėtojai padarė išvadas, kad kažkas jam slapta perdavė kamerą, su kuria jis kuriąs filmą. Jau vien mintis apie filmą čia (Irane) yra nusikaltimas, sakė režisierius interviu metu.