Ar įmanoma įsigyti būstą be paskolos?

tai jau radau, tik iki tol neisivaizdavau, kaip stipriai aplinkiniai "prispausti" dabartines krizes, o i arabiska sali be didesnes kompanijos nesinori
pati ieskau buto be paskolos, tai aplinkiniams apie paieskas nepasakoju - nebesinori erzinti be reikalo

Kol tevai taupe kooperatiniam butui, jus tuo metu gyvenote bendrabucio tipo kambarelyje su bendra virtuve? Ar tame paciame kooperatiniame bute, kur savo kampa turejo ir vaikai, ir tevai?

o koks skirtumas?

Esminis. Idomu, ar Karra jaustusi taip pat, jei visai seimai butu reikeje spaustis viename kambariuke, taupant pinigus svajoniu butui? Be saldainiu, bliuzonu, atostogu, savos, nors keliu m2, erdves, ir kt. is pirmo zvilgsnio nereikalingu dalyku? Vardan to vienintelio tikslo, kad i vaiku paauglystes pabaiga tevai isgaletu nusipirkti buta?
Arana, taupyt bustui tavo atveju yra logiska, protinga ir visaip kaip ismintinga. Kitas dalykas, kai yra seima, vaikai ir pan. Nenoriu plestis, nes nepyk, bet manau tai butu tuscia diskusija. As zinau, ka reiskia gyventi vienai, ir gyventi seimoje, su vaikais, kiek kainuoja ju auginimas, lavinimas, paprasciausia elementarioji valdiskoji mokykla ir pan. Neisizeisk, bet siuo atveju tu negali ilisti i ta seimynini kaili ir dalinti patarimus, kaip seimai su vaikais reikia gyventi, atostogauti ar aiskinti, kokiam mesle jie atsidure del pasiimtos paskolos. Anksciau zmones statydavosi kooperatinius butus, uz juos mokedavo ilgai ir brangiai. Bet jie rinkdavosi toki varianta, nes jus paskaiciavimais (ne tik aritmetiniais) - vertejo tai daryti. Nepaisant fakto, kad subyrejus sovietu sajungui, tuos pacius koopertainius butu reikejo dar karta pirkti - tik ta karta uz investicinius cekius.
Visais laikais, ir kai butai buvo kooperatiniai, ir kai butai buna bankiniai - tai yra didele nasta seimai. Bet taip pat didele nasta gali buti ir gyvenimas suspaudus keliolikoje kvadratiniu metru.

O i tavo pastaba apie atostogas - jei man kas pasiulytu, as irgi atsisakyciau. Nepaisant fakto, kad turiu pinigu ir neturiu paskolos. Tiesiog prioritetai ir planai kiti. Todel nemauk visu ant paskolu ar krizes kurpalio.

tevu draugai universiteto destytojai su abiem savo berniukais iki ju paauglystes pragyveno 17 ar 18 kvadratiniu metru bendrabucio kambaryje su bendrais patogumais, kol jiems buta paskyre - visada buvo viena is tu tikrai laimingu seimu, kuriose gera
gyvenimas bendrabutyje ju vaikams nesutrukde baigti gimnazija ypac gerais pazymiais, vyresniajam istoti su visisku studiju finansavimu ir stipendija i JAV universiteta, esanti geriausiu pasaulio universitetu TOP10
patarimu seimoms kaip gyventi niekada nedalinau, todel uzsipulti del to, kad neturiu paskolos ar vaiku elementariai zema. Daug metu kartu atostogavom, as ne prie vieno is ju sautuvu nestovejau, kad paskola imtu. Rasau butent apie "paskolinius"
Tarkim su jumis neatostogauciau, net jei man ir uz tai primoketu - gaila butu sugadintu atostogu
Butus protingi issipirkinejo uz investicinius cekius, kas grynu per daug turejo atliekamu - uz grynus

o kodel neatostogaujat?turit pinigeliu,neturit paskolu esate apsirupinusi ir visitek prioritetai kitokie kokie..vien materialus?

Naiviai skamba tavo postas. Ar vaikas paauglys gali spresti, laiminga seima ar ne? Puiku, jei seimos nesugrauzia vargana buitis, bet buna ir kitaip. Ir daznai kitaip.

Apibrezk, prasau, kas pagal tave yra diskusija ir kas yra uzsipuolimas. Kad kita karta neuzsipulciau. Nes dabar man susidaro ispudis, kad jei su tavim i viena duda neputi, reiskia uzsipuoli. Pataisyk, jei klystu.

Kam tie asmeniskumai? Ego uzgavau? Maniau, kad cia suaugusiu zmoniu diskusija...

Nesupratai. Kooperatinius butus zmones issipirkinejo 2x - pirma karta ji "nusipirkdami" mokedavo is kiekvienos algos grynais ir ilgai. Antras kartas buvo - kai tuos pacius butus teko privatizuotis. Tai va tiems koopertiniu butu seimininkas teko dar karta sumoketi. Grynais ar investiciniais - ne apie tai kalba buvo.

Kodel neatostogauju? Atostogauju, jei iseina - savaitgaliais. Ir tos atostogos - ne pries TV ekrana. Kaledines atostogos - seimoje, su tevais, vasara irgi stengiames praleisti savaite kita su jais. Jei kas dar ir lieka, tai stengiames ta laika praleisti kartu, nes mes visi trys gyvename/dirbame/mokomes skirtingose vietose. Ir kol vaikas dar nebaiges mokyklos, tikrai jokioms kelionems nepasirasytume. Nebent savaitgalinems, bet ir tai po klaustuku.

ir anais laikais, jei negaudavai valdisko buto kooperatiniui reikejo pradinio inaso, ir nemazo

o bendrabucio kambarelis - tai jau svajone... mano tevai iki siol prisimena, kokie jie buvo laimingi, kai is nuomuojamo kambario vln rajone, kur uz sienos buvo laikomi gyvuliai, o spintos apacia pradejo puti nuo dregmes, persikrauste i "grazu, jauku, silta bendrabucio 15 m2 kambareli su normaliu, o ne lauko tualetu"

aisku, ji gavus norejosi dar geriau

O kiek metu tevai taupe tam pradiniui inasui? Ir kiek jums buvo metu, kai isikelete i kooperatini buta?

Taip, musu tevai gyveno prastesnemis salygomis, ir nepaisant to, jautesi laimingi. Taip iseitu, kad laimes dydis nuo to nepriklauso. Aisku, kad nepriklauso, kaip ir "ne piniguose laime", tik kazkodel siais laikais nei busta perkantiems su paskolomis, nei savomis lesomis noras maziausiai kyla pirkti keliolikos kvadratiniu metru buta.
Tiesa sakant, nelabai isivaizduoju, koks gali buti seimos intymus gyvenimas, spaudziantis 1-o kambario bute su paaugliais vaikais...
Aisku, kazkas dziaugiasi ir tuos kelis kvadratinius metrus turedamas, bet tai jau tikrai neturetu buti pavyzdys, kad va gyventi galima ir taip.

na bet mes keliaujame irgi visa seima(isskyrus sunkesnes pazintines keliones) tai juk irgi atostogos.
Nesuprantu kodel arba tik juoda arba balta.....negi nenorite su seima kazkur smagiai praleisti laika-pakeiciant aplinka,paskanaujant kitu saliu virtuves pamatyti,lengvai pakeliauti.
Juk vaikas nesimoko 12 menesiu per metus,kaip ir visi turi atostogas.
Aisku,tai yra jusu seimos modelis tiesiog idomu,kodel zmones tokie uzdari

Man tai įdomu, kodėl temoj nepalietas tas aspektas, kad būsto kaina visur skirtinga?
Vilniuj, Kaune, Klaipėdoj ta kaina viena, mažesniam mieste vėl kita, rajone dar kita..Kaime visai nedidelė..

Jei gyvenant pvz, Vilniuje ir dirbant dėstytoju, kaip čia buvo pasakyta, būtų solidu 3000 lt DU, tai vargiai galima kalbėt apie nuosavą namą/butą, nes akivaizdžiai per žemos pajamos...Neturint pradinio būsto, kurį reikia užsidirbt, tai bus ilga kelionė per kopas..Bet pataupius tokią algą, jei pagrindinis prioritetas yra nuosavas būstas, tai juk yra variantas pakeist gyvenamąją vietą..Galima tada dirbt mokykloj pvz, už perpus mažesnę algą, bet turėt butą už ~ 20000 lt - 37 kv.m.- 650000 - 3-4 kamb plius garažas, sodas, nuosavos žemės sklypas..Kainos čia realios, tikros, pati pažįstu žmones, kur pardavinėja ir nesėkmingai kol kas būstus Šilutės raj. O čia ir marios netoli, ir poilsiavietės, švari gamta, mokyklos ir panašiai, galimybės savam sodui, daržui..Paminėti būstai - butai daugiabučiuose, kurie ne pirmos jaunystės, bet kur kas žymiai geresni nei statomi dabar
Sakau, nes pati konkrečiai domėjausi tais variantais.
Tai va, čia tik mintis, bet Respublikos mąstu tikrai rasite net ir namų/sodybų už tikrai ne šimtatūkstantines sumas. Vaikų auginimo kls, net neabejoju, kad tai puikus variantas, bet va tėvams, kurie nori būtinai gyvent tik Kaune ar Vilniuje tai kažkodėl nerealu, nors pamirštama, kad ten visai kitos kainos..Kitos pragyvenimo sąlygos, o vaikų auginimo kls tik išlošiama.

Kodėl visų šeimų modelis turėtų būti vienodas?