Tiesa apie tikraja kilme ivaikinto vaiko

Oi Saulyte , negerai kalbi
Visų pirma garantuoti šiais laikais , kad be mūsų ar vaiko noro biotėvai neatsibels į mūsų kiemą, jau tapo naiviu dalyku. Šiais laikais viskas galima jau. Ypač jei iš pradžių nesutvarkyti vaiko dokumentai įvaikinimui, ir jie dar pereina laikinąją ar nuolatinę globą prieš įsivaikinimą, tada jau tikrai nieko garantuoti negali visiškai. Tuo įsitikinau savo kailiu. Kad ir šiandien įsivaikinčiau, ir tada bet kada mano kieme gali išdygti bio, ir patikėk, jei tu neleistum pasimatyti, dar visi apkaltintų tave kokia tu baisi įmotė, kad va neleidi. Gi tėveliai gerieji atvažiavo, pulkim dabar visi ant kaklo jiems. Taip dabar yra ir tu tą puikiai žinai.
Dėl pavardės. Taip norėčiau, kad mano dukra ją turėtų, bet... Bandžiau aiškintis, gal būtų galima ją pasikeisti kai dukra paaugs, na kai išreikš tokį norą, atsakymas -negalima.
Ir kitas dalykas, aš sakykim negaliu įsivaikinti ir kiek suprantu negalėsiu (priklausys nuo bio), ar tai reiškia, kad aš tą vaiką myliu mažiau negu įsivaikinus mylėčiau, ar jis nėra mano šeimos narys, jis kitoks negu įvaikintas, kitaip auginsiu, kitaip rengsiu, kitaip rūpinsiuosi? Tikrai ne. Juk galiu įsivaikinti ir nemylėti jo, skriausti ar vien faktas , kad jį įsivaikinau padarys jį laimingu, jis tikrai jausis pilnaverčiu nariu, nors ir bus nemylimas. Jaustis šeimos nariu vaikas galės tik tada kai bus tikrai mylimas, visa kita bus šalutiniai dalykai. Va pavardės labai norėčiau, kad mano dukra turėtų, labai... Aš vis svajoju apie kažką tarpinį,tarp globos ir įvaikinimo, tik dar nesugalvojau kaip tai turėtų būti tiksliai, o minčių visokių yra, pavyzdžiui nuolatinę globą gavus ir pragyvenus su vaiku 5 m. galima keisti vaiko pavardę, nu čia aišku svaigstu aš jau...

Gal blogai pasakiau, gal ne taip supratai Buvo pasakymas, kad įvaikinimas praranda prasmę, o aš atsakiau, kad visdėlto įvaikinimas yra geriau, negu globa ir nurodžiau kodėl. Aš net nekalbu apie tai, kad ar mažiau , ar ne mažiau mes mylime globojamus / įvaikintus vaikus, pati žinau, kad nuo šito fakto mano jausmai visiškai nepasikeičia, bet kalbu apie kitus įvaikinimo, kurie kartais būna svarbūs ir paites vaikams. Sakai, kad niekas negarantuoja, kad bio neatsibels į tavo kiemą, aišku, kad bet kuriuo atveju gali atsibelsti. Bet mūsų pačių statusas yra skirtingas, kai esi globėjas, ir kai esi įtėvis. Kai esi įtėvis tu gali valdyti situaciją, ir jeigu vaikas nenori su juo bendrauti, gali paprašyti išeiti. Kai esi globėjas esi priklausomas nuo daugybės aplinkybių ir kartais net atrodo, kad negali tos situacijos kontroliuoti, netgi tada, kai ji visiškai nenaudinga tavo vaikui. Pati supranti apie ką čia Todėl įvaikinus vaiką aš galiu jam garantuoti, kad jeigu jis nenorės, niekas niekada prie neprieis, niekas niekada iš jo nieko nereikalaus. Deja, bet šito negali garantuoti globėjas, nes yra daug situacijų, kai tavęs net niekas nieko neklausia
O dar dėl pavardės. Matau pati, kaip mano vaikinukui svarbu, kad jo pavardė būtų tokia pati, kaip brolio ir tėčio. Jam netgi širdis skauda, kai kažkas pasako, kad mažasis panašus į tėti, o to nepasako apie jį. Jis netgi bandė mus visus įtikinti, kad jo akys yra žydros (nors iš tikrųjų rudos), nes tokias akis turi tėtis ir brolis. Aišku panašumo ir akių spalvos mes nepakeisim, todėl tenka daug apie tai kalbėtis, bet bent džiaugiuosi, kad galėsim jam suteikti kai ką kitą, dėl ko jis pasijaus labai laimingas
Vistik, žinok pagal mūsų įstatymus, globojamam vaikui negalėsi suteikti savo pavardės, nei po 5, nei po 10 metų. Mergaitės galės jūsų pavardę pasiimti tik kai jai bus 18 metų, jeigu iki to laiko nepasikeis įstatymai.
Taigi kaip ir sakiau, kad mūsų jausmai ir meilė visiškai nepriklauso nuo vienokio, arkitokio fakto, bet yra ir kitų svarbių dalykų, kuriuos galime suteikti tik esant galimybei. Gaila, kad tokių galimybių nėra. Todėl aš visai neporitariu teiginiui, kad įvaikinimas praranda prasmę. Jeigu vaikas emociškai jaučisi šeimos nariu, tai gal esant teigiamai situacijai jam reikia suteikti galimybę būti ne tik emociniu ir faktiniu šeimos nariu.

mano vyresnieji-iš pirmos santuokos,taigi jų pavardė kitokia.Suaugę,gyvena atskirai.
Pupa turi dar 4 biologinius brolius,iš kurių vyriausio pavardė pagal jo tėvą,jauniausias,vienintelis tikras brolis pagal mamą ir tėvą- įvaikintas,jam pakeista ne tik pavardė,bet ir vardas.Du vidurinėliai nešioja savo tėvo pavardę,su juo ir gyvena.To žmogaus pavardę gavo ir abu mažieji,nes jų tėvas nenustatęs tėvystės,tai vaikams automatiškai suteikta mamos ex vyro pavardė.
Su kuo bendraujam ir giminiuojamės,tai ne dėl pavardės...
Teismas dėl pastovios globos paliko labai karčias nuosėdas būtent dėl prievartinio vertimo vaikintis,net šantažavimo,manipuliavimo mūsų jausmais...
Todėl ir nusprendėm kitų vaikų pastoviai globai neimt,tik laikinai
o ar nuo to geriau vaikams?
Pasakymas,kad vaikas įvertins,kad iš meilės jam atsisakėte pinigų-totali nesąmonė:
I) kad jis tai žinotų,reikia visą gyvenimą akcentuot tą atsisakymą
II)šeima turi būt pakankamai turtinga,kad galėtų patenkint vaiko poreikius

Suprantu ir pritariu tau Saule
Dėl pavardės tai labai ir mano dukriukas nori jos, nes jau supranta kad skirias. Dėl panašumo, tai ji laiminga, nes visi tvirtina, kad mes labai panašios, nors žinok taip ir yra. Nepažįstami , nieko nežnantys pradeda tvirtinti, kad ,,jau dukra tai gryna jūs''. Šita vieta ramu pas mus.

apie pinigus nėra neginčijamas faktas, tai yra tik vienas iš argumentų, kad taip gali būti. Nereikia net patiems globėjams vaikams aiškinti dėl tų pinigų, pas mus didesnę dalis visuomenės tokios nuomonės laikosi, todėl progai pasitaikius koks bukesnis asmuo arba to asmens vaikai nepamirš vaiko paklausti, tai gal tave pasiėmė dėl pinigų?
O dėl tos turtingumo sąvokos, tai kiekvienas individualiai vertina. Nežinau, ar čia mes labai turtingi, ar tik mums taip nesvarbu tie pinigai, nes lengva ranka jų atsisakiau, kad galėčiau ramiai gyventi. Nė minutės nebuvo kilusi mintis apie tai, kad nebegausiu tų pinigų, džiaugiausi atsiradusia galimybę, kad atrodė, visi kiti gyvenimiški sunkumai atrodė vieni niekai.
Esi nepatyrusi tikriausiai visų globos malonumų, todėl taip drąsiai kalbate. Beje ir kiekviena situacija yra skirtinga. Vienokia ji yra vaikas paimamas iš vaikų namų didesnis, kitokia, kai vaikas nuo kūdikystės auga šeimoje. Mūsų vaikas pas mus auga nuo 6 mėnesių, jis visiškai save identifikuoja, kaip savo šeimos narį, jis yra mūsų sūnus ir mūsų sūnaus brolis. Kitaip jis neįsivaizduoja. Ir nors žinodamas apie savo bio tėvus, jis labai nori būti pilnavertis mūsų šeimos narys pagal visus faktorius.

Tik man įdomu, kodėl jūs taip neigiate įvaikinimą, kodėl norite pabrėžti globos privalumą?

visų pirma tai todėl,kad pajutau spaudimą,o mano toks charakteris-priešintis
o antra-dukrytės broliuką įvaikino.Jis vienintelis tikras jai pagal abu tėvus,artimiausias amžium ir ji labai pergyvena jo netekus.
Asmeniškai susidūrus su įvaikinimu,o paskui ir pabendravus su kitais įtėviais,supratau,kad įvaikinimas dažniausiai yra nepilnavertiškumo dangstymas ir savinimasis to,kas ne tavo.
Ne visada.Ne jūsų atveju.Bet ...

niekaip nesuprantu:ar kalbame apie vaiku jausmus,ar apie tai kas ka pajuto per teismus.
Papildyta:


jo idomus poziuris...ir kodel"Ne visada.Ne jūsų atveju.Bet..."

keista,kad toookiems nepilnaverciams ir vaikus dar ivaikinti duoda

Jūs savo jausmus vaikui žinote ir suvokiate. Tačiau nežinau nei vieno būdo (net ir pasitelkiant į talką kvalifikuočiausius psichologus) kaip kitiems visiškai objektyviai įvertinti tai ką jaučiate viduje.

Taigi teisėja svarstydama tarp globos ir įvaikinimo mato pora dąlykų:

1) juridiškai pasiliekate teisę atsisakyti vaiko ir globos
2) pasiliekate teisę vaikui suėjus 18-ai metų jį "išspirti" lauk be jokių pretenzijų į "namus", "šeimą" ir pan.
3) Jei jums neduok dieve kažkas dabar nutinka, globotinis juridiškai neturi teisės pretenduoti į kokį jūsų turtą. Tuo tarpu biologiniams vaikams jūsų butas/namas dar kažkas būtų padalytas pagal įstatymą. Taigi globotinis šia prasme lieka ant ledo.

Sutinku, kad įvaikinimas gali turėti vaiko pasisavinimo potekstę. Tačiau šį dalyką visiškai kontroliuojate tik jūs pati. Įvaikinant niekas neverčia keisti vaiko pavardės, neverčia uždrausti bendrauti su biologine šeima ir pan.

Tad ar galite pasiūlyti variantą kaip teisėjui įsitikinti, kad nenoras įvaikinti nėra noras apsidrausti paliekant galimybes atsisakyti vaiko ir apsaugoti savo turtą tuo atveju jei kažkas nesusiklostys?

Beje, mano klausimas yra grynai "juridnis"? O kaip objektyviai įvertinti jūsų motyvus. Tai visiškai nėra klausimas jums asmeniškai, o "ar mylite tą vaiką".

dėl tokio visuomenės požiūrio ir tokių komentarų Lietuva pilna vaikų namų

nes globėjai visaip menkinami,niekinami,drabstomi purvais

jūs manęs nepažįstat,bet leidžiat sau išvadinti menkaverte

o aš užauginus savo biologinius vaikus tenorėjau suteikti kažkam namus,šeimą...

ir be savo pupos turėjau dar ir laikinoj globoj mergaičiukių,kurioms pas mus tikrai buvo geriau,nei valdiškoj įstaigoj

tikrai ne del to,kad globejai menkinami - pilni vaiku namai!
mes dar labai trumpa laika globojame...ir gal dar teks susidurti su"menkinimu"bet
atleiskit-is kur laukti to purvo?!kuo pasireskia tas niekinimas ir panasiai

ar todel,kad mes uzauginome savo bio vaikus ir dabar globojame - jau niekas negali ir blogesnio ka pasakyti?!ar mes prie dievo?

Skiautele, nesitikėk, kad kažką išvadinus kompleksuotu ar nepilnaverčiu negausi tokio pat atsakymo

p.s. Gal mano irgi per mažas stažas, bet sulaukiu tik daug palaikymo ir pagyrimo nepažįstamoje aplinkoje (kurių palaikymas/nepalaikymas iš esmės neturi jokios įtakos) ir daug pagyrimų Braškei.
Taip pat ir šiandien. Buvom pas gydytoją, vos juoktis nepradėjau, kad susilaikė nepapasakojusi gydytojui apie baltą katytę ir dvi peliūūūūtes bet gavo krūvą pagyrimų, kokia gražuolė ir kaip mums abiems pasisekė.
p.s. aš irgi būčiau už įvaikinimą. išskyrus nekurias aplinkybes šiuo metu
Papildyta:

Mano nuomone kad jus sauniausia globeja!
Sprendziu is jusu logikos;)
O,kitoms mamytems galiu tik pasakyti kad pavarde visai nesvarbi!Svarbiausia myleti vaikus;)
Mano vyras buvo mazutis ivaikintas ir pakeista pavarde.Jis nori susigrazinti tikraja bio pavarde nors su gimdytojais nenori susitikti!Deja nekencia savo iteviu!Nors jie atsisake pinigu uz trys vaikus ir ivaikino.Bet ar tai svarbu?