QUOTE(wizija @ 2010 02 24, 15:54)
Sveikos mamytės
Aš va buvau sau prisižadėjusi nebeverkti, tikinau pati save kad aš galiu...nė velnio aš negaliu, šiandien va į sodrą važiavau dėl gimdymo atostogų pratęsimo dėl cezario, tai ašarų pribraukiau...SD darbuotoja klausia, ar gimimo liudijimą atsivežiau, sakau mirė...ta aišku nenugirsta, tenka pakartoti dar kartą ir aišku garsiau...o tada jau ir ašaros pasirodo, aplink pilna žmonių, o man jau ir nosis varvėti ima...įsikandai į lūpa ir stengiausi susivaldyti....bet ašaros vistiek bėga... Negana to, dar pareikalavo mirties liudijimą atvežti, nes tipo kompe mato, kad vaikas gimė, o kad mirė nemato...kaip gerai būtų, jei ir gyvenime taip būtų kaip kompe
Aš va buvau sau prisižadėjusi nebeverkti, tikinau pati save kad aš galiu...nė velnio aš negaliu, šiandien va į sodrą važiavau dėl gimdymo atostogų pratęsimo dėl cezario, tai ašarų pribraukiau...SD darbuotoja klausia, ar gimimo liudijimą atsivežiau, sakau mirė...ta aišku nenugirsta, tenka pakartoti dar kartą ir aišku garsiau...o tada jau ir ašaros pasirodo, aplink pilna žmonių, o man jau ir nosis varvėti ima...įsikandai į lūpa ir stengiausi susivaldyti....bet ašaros vistiek bėga... Negana to, dar pareikalavo mirties liudijimą atvežti, nes tipo kompe mato, kad vaikas gimė, o kad mirė nemato...kaip gerai būtų, jei ir gyvenime taip būtų kaip kompe

keisti tie pažadai nebeverkti. Upės bėgimo nesustabdysi, kaip sakoma. Aš sau leidžiu nuašarot posmą kitą. Kartais per dažnai, kartais netikėtose situacijose, bet.. O tokiais atvejais, kai reikia pasisakyti apie vaikelio netektį, tai išvis. Pamenu, gydytoja į randą (CZ) žiūri ir klausia: tai ką namuose turit? O aš: nieko. Blogiausia, jei žmonių reakcijos būna išgąstingos, jei bando guosti - tada išvis bliaut nesveikai pradedu.
QUOTE(vdapr @ 2010 02 24, 21:36)
Jau tuoj



Biciuk,
man irgi kartais atrodo, kad kartais užplūstanti ramybė - tik iliuzija, išsigalvojimas. Kad iš tikrųjų jos nebėra. Šiandien matyt viena iš tų dienų - nu taip nėra nuotaikos...
