Po balto angelo sparnu...

Sveikos,

NAujai prisijungusiai mamytei Stipriai apkabinu....

Niu as jau namie po TA... Viskas gerai... sekantis vizitas vel treciadieni pas giniu... gimimo diena ir zinom.... jei tik nieks nesikeis.... bet ja zinom tik mes su MV... nusprendem sikart niekam nesakyti...

Labas vakaras, mergaites

prisikyriau save prie tu dingusiu burio

pasiskaitau skyreli kas diena ir ne karta, bet jei is pradziu nesiraso, su laiku tiesiog patampi stebetoju, tarsi niekada ir nebutum rases. Keistas jausmas...

o gyvenu as isoriskai labai gerai: meile siemoje, auganti princese, stabilus darbas...
o viduje labirintas...ir as tame labirinte totaliai pasiklydusi, ne visu vingiu bijau, netgi turiu mielu aiksteliu poilsiui, bet yra dar ten uzkaboriu, kurie nepraeti, arba kazkada apeiti. Noretusi jau surasti ta pagrindine aikste, ta viduriuka, bet arba jo neimanoma pasiekti visu vingiu kelis kartus nepraejus, arba as tiesiog nerandu. Baisiausia, kad vis dar buna dienu, kai atrodo, jog tos ramybes aisktes is tiesu nera....
Paskutinis mano labirinto etapas susijes su atidetais jausmais ir gyvenimo nerimu: tai ka dauguma isgyveno pradzioje- liudesi ir nevilti matant kitus vaikus panasaus amziaus, as isgyvenu po 2,5 metu po netekties. Mane veda is proto dvieju mergaiciu vaizdas . Amelija paklause ar negaletu pasikviesti i svecius pazistamu mergaites. Ji gimusi viena diena veliau nei mano Sofija , nezinau kaip vaikui pasakyti, kad as net bijau pagalvoti apie ta vaizda kai jos zais kartu...
Prie situ jausmu jungiasi paastrejes nerimas, bijau ja i darza leisti, vel naktim keliuosi, kiekvienas skausmelis, sloga sukelia mintyse diagnoziu virtine
Taigi sedziu po dvieju metu net nepajudejusi i prieki, senos svajones suduzo, nauju neturiu. Noreciau senasias susiklijuoti rasti ju pakaitala, bet ta baime, akd nepavyks, kad vel sudus paralyzuoja, bet gal kada nors , gal kazkaip susikaupsiu...


atsakysiu i klausima primavera: mano antroji mergaite mire del deguonies trukumo ir smegenu pazeidimo gimdymo metu, pilnai isnesiota, sveika. 2,5 metu po netekties, kito vaikucio dar neturiu, bet kaip antuke sake, dauguma jau susilauke ir labai sekmingai ir manau, kad nors tie maziukai nepakeis prarastuju, bet gyvenimo dziaugsmo ir silumos toje saltoje musu kasdienybeje tikrai padauges

Ermita dziaugiuosi, kad islindot is ligos ir linkiu, kad tas uzesiukas tebutu fiziologinis, nepiktas

kaip is tiesu musu laikosi? nebe daug laiko liko kai kuriom
Prisidedu prie sveikinimu amri 32

visom kuo geresniu nuotaiku

Naujai mamytei stiprybės...
Kaip tik pagalvojau apie Bicę ir rugsėję...o čia žiūriu bicė pasirodė
Linkiu biciuk kad greičiau tam labirinte nepasimestum...ir eitum į priekį...
O aš pukšiu ir tiek...pirmadienį važiuosiu pas ginę tai gal ką dėl CP susišnekėsim konkrečiai...jau nusibodo šitas neturiu sveikatos...trūksta oro... dar pilvas kelinta diena kaip akmuo, tiek gerai kad judesiai geri...
Vdapr džiaugiuosi kad viskas bet kokia paslaptinga, nors išsiduok ar 15 sulauksi ar ne...

Sveikos



Aš tyli skaitytoja Nieko naujo, nieko gero... Tik tiek kad pavasaris ant nosies O su juo mažytės gimtadienis... Labai liūdnas.. Būtų suėję trys metukai..

Gaila kad čia, bet sveikutė...





Bicė kaip visada... Pasiilgau tavo postų su gilia mintim... Norisi nusikopinti tavo apmastymus Ale gaila paskui būsiu apkaltinta plagijavimu

sprogsiu iki 15 Parasysiu sms kai jau sprogsiu...

pamenu, kai pirmą kartą po netekties į svečius pas Ernestą atėjo pusbrolis. praleido abu namuose visą dieną. nemoku apsakyti to jausmo. atrodė, kad abu mano vaikai namuose žaidžia savo kambaryje. dabar galvoju, kad tuo metu turbūt protas aptemo, nesuvokiau kas vyksta. kai dabar sūnelis bendrauja su kitais vaikais, džiaugiuosi dėl jo. matau, kad jam broliuko trūksta. ištisas dienas kartu praleisdavo. dar dabar ant vaikų kambario durų Marko užrašytas lapas kabo: "pašaliniams eiti griežtai draudžiama. bus dabar". atseit, nuo šiol,jei norėsite užeiti, pasibelskite

kitas prisiminimas kiek kitoks. parduotuvėje stovėjau eilėje prie kasos. priekyje manęs stovėjo du berniukai. maždaug 7-9 metų. mačiau, kad broliukai. tą kartą kaukdama iš skausmo parėjau namo, nepamenu net ar susimokėjau.

tai tik du vingiai, kaip sako bicė, iš mūsų labirinto. o kiek jų buvo ir kiek dar bus, suskaičiuoti neįmanoma. o ir ar verta... kiek įstengiu, graibau ir skaičiuoju šviesesnes akimirkas ir tiesesnes kelio atkarpėles. kol kas tai tik akimirkos ir trumpos atkarpėlės. skauda labai labai... keltis ir vėl eiti...

primawera, mano Vaivutė mirė dėl staigios kūdikių mirties sindromo. Po poros metų mums gimė Ieva ..

vdapr, nu labai smagu, kai viskas geari. Labai labai džiaugiuosi . Ir dėl datos gerai, kad nesakysit. Ir mes tylėjom. Žinojo tik mano brolis ir vyro sesuo , nes turėjo likt su Migle tą rytą. kuo ramesnio tau likusio laukimo.... ..nuoširdžiai..




komentarų šitam nėra.... taip artima....lig gėluonies...lig ašarų...


didelė būtų... gražuolė.....


ir pasakykit, kaip tokiom minutėm neišprotėjam?........

mes turim labai nuostabų tėtį . jokios problemos nemato niekur- ir pas gydytoją vienas pats nuvežė, ir su visais trim į lauką išsiruošia- nu vyras ir Tėtis iš didžiosios raidės.


Sveikutė. gaila kad čia- bet toks jau turbūt likimas.
atsakysiu į klausymą- pirmasis sūnelis mirė dėl nepalankios organizmo reakcijos į gydomasias proceduras .jam buvo 1m ir8 mėn. šiais metais būtų šventęs 15 gimtadienį. antrasis sūnus paskendo būdamas 8m. birželį bus jau 4 mirties metinės. po antro sūnelio mirties dar gimė sūnus ir dukrytė.

Bežiūrint echoskopu 38 savaitę pamatė, kad stoja vaiko širdis...darė ekstrinį cezarį... atgaivino per 12 min., deja išgyveno tik parą, atsakymo kodėl taip nutiko- neturim, vaikelis buvo visiškai sveikas ir pilnai išnešiotas...
Kai atsigaus kūnas ir siela bandysime planuoti broliuką ar sesytę mūsų angeliukui...

Labas rytas
niūru šiandien už lango. niekur eiti nesinori, tik namuose sėdėti ir televizorių spoksoti. bet ką...

[quote=vaivos juosta,2010 02 24, 21:25]
ir pasakykit, kaip tokiom minutėm neišprotėjam?........

tikriausiai pačios iš savęs jėgų semiamės. kol gulėjau ligoninėj su mažium, visos mintys ties juo buvo. kartais atrodė, kad viskas, jau nebeištversiu, neužteks jėgų, neatsikelsiu ir neprieisiu. o jis dar žaisti nori ir zirzia, kad nuobodu. parvažiavus namo, vėl tos pačios mintys ir vaizdai grįžo.jaučiu, kad reikia išsigulėt, gal pamiegot, atgaut jėgas. tik niekas tokios prabangos nesuteikia. reikia keltis, eiti ir gyventi

visoms stiprybės ir tikėjimo savimi

Sveikutes

Primawera Laikykis.

taip sirdi suspaudzia kai pamatau nauja mamyte cia, pas mus. Kaskart sukyla visi jausmai, prisimenu kaip pati drenaciomis rankomis ir uzverktomis akimis rasiau jums pirma karta.




laukiam laukiam

sveikute pas mus
žinai kai reikia pasakot kas nutiko gerklėj gumolas toks sustoja kad net smaugia buvau nėščia 39sav kai pajaučiau kad mažulė mažokai juda pilvelyje,lekiu pas gin ,pasižiūri ir sako kad viskas gerai ,kita dieną aš vėl pas gin pasižiūri eko vėl ji man viskas čia tau gerai sulašinsim lašine ir viskas bus gerai, paguldo skyriu,slaugytoja sulašina lašinę savo gin daugiau nematau (penktadienis gi)skyriaus gin kiek vėliau atėjus pačiupinėja pilvą ir meta replikėlę (nėščios čia tik panikuoja ir tik galvoja kad judesių nejaučia) paskutinį karta 19.30 patikrina kokia minutėle toniukus ir digsta slaugytoja atneša rutino ,valerijono ir liepia visom palatos moterikėm miegot 22h buvo paskutinieji atsisveikinimo judesiukai taip jau praėjo 1.4men o aš gyvenu košmare kuris nesibaigia
Papildyta:
[quote=Kepuča,2010 02 24, 21:36]
Sveikos
Aš tyli skaitytoja Nieko naujo, nieko gero... Tik tiek kad pavasaris ant nosies O su juo mažytės gimtadienis... Labai liūdnas.. Būtų suėję trys metukai..

apkabinu stipriai