Oi kaip as Tave suprantu!Taip gaila Taves!As irgi zinok rubelius vaikeliui(ir bern.,ir merg.)pirkau apie5metus!Taip,gerai parasiau-5m.Taip norejau vaikelio,bet vyras dar nenorejo

.Bet kazkaip isgyvenau-dirbau,mokiausi.Rubelius pakilodavau,net pamatuodavau ant vaikuciu,kuriuos priziurejau.Tuos svetimus vaikelius mylejau kaip savus,gal toks mano darbas padejo man isgyventi.Mes ir ne Lietuvoj gyvenam.Dabar turiu savo3m.berniuka,man jau greit 33m.Noriu dar vaikeliu(vyras nei pirmo,nei kitu nenori),bet jau 2kartus nestumai nutruko,man atrodo,kad as jauciu per dideli nerima,kad vyras abejingas vaikams.Del to pasamone atmeta uzsimezgusias gyvybes,man ir reiktu nueit pas psichologa,bet neturiu galimybiu,nes vaika auginu pati,niekas nepadeda,neisleidzia kurnors vienai iseiti,visur einu su vaiku,bet jis judrus,vietoj nenustygstantis,todel su juo sunku.Mes su vyru sutare,kad turesim antra vaika,bet tai nera jo sirdies troskimas,tai tik"mano uzgaida"(taip mano jis).Na Tavo situacija truputi kitokia,bet vistiek tie jausmai panasus.
Bet as Tavo vietoje tikrai dar palaukciau,nueiciau pas psichologa,pabandyciau uzsiimt kazkuo-mokslais,darbais,kai zmogus uzimtas-tada maziau laiko lieka ikyrioms mintims.Reiktu pakeisti aplinka.Jauna Tu labai,zinok su vaiku jau sunku kanors benuveikt.Laikykis!Zinok jei vyras dar nenori vaiko-tai yra tikimybe,kad nelabai nores skirti jam demesi ir kai jis gims

,bentjau mano atveju taip yra.Bet aisku ne visi tokie.