QUOTE(Miglužė @ 2007 11 18, 09:09)
Sveiki,
Nusprendžiau ir aš prie jūsų prisijungti, tikiuosi priimsite mane į savo gretas

Dabar atrodo kvaila, bet kol nepaskaičiau šitos temelės, maniau, kad tik maniškis vaikų nenori. Daugelio mano draugių vyrai mielai apie vaikus kalba, o manasis vis sako - "mes tai niekada neturėsim". Tokie jo žodžiai, aišku, iš karto nužudo

Ankščiau labai dėl to nesukau galvos, tuo metu ir pati ne itin norėjau, be to slapčia tikėjausi, kad jis laikui bėgant apsigalvos. Deja...
Dabar jau labai noriu leliuko, o jis vis tą pačią giesmelę gieda. Sako, kad vaikas didžiulis vargas, o jis nori gyventi dėl savęs, sako - "kodėl aš turiu kažkam uždirbti pinigus" ir pan. Žinau, kad labai egoistiškai skamba... Nenoriu jo spausti, nes tai būtų nesąžininga, jis juk visuomet su manimi buvo atviras, niekada savo nenoro neslėpė, tai aš iš už nugaros smogiau: anksčiau sakiau, kad tuo metu nenoriu, o dėl ateities nežinau arba apskritai tos temos vengdavau. Jaučiuosi pati kalta, kad pakliuvau į tokią situaciją.
Nežinau ką daryti. Su vyru sutariame gerai, jis turi tikrai fantastiškų savybių (rūpestingas, mėgsta mane palepinti, padeda namie tvarkytis, nerūko, negeria, pas mergas nelaksto ir t.t.). Viskas būtų ok, problema tik vaikai...
suprantu kad tau turetu buti labai sunku...
Bet kaip keista

- jus sukurete seima, viskas gerai bet jis nenori leliuko

Gal aplink ji visiskai nera mazu vaiku ir jis net nesupranta kokie jie faini - kaip yra idomu diskutuoti apie gyvenima su trimeciu ar keturmeciu, klausytis jo pamastymu

o gal jo tevai tam turejo itakos, gal ju poziuris buvo toks pats - ale sugadino vaikai mums gyvenima

ir t.t. ir pan.
Siaip as bent jau tikrai sukurciau tokiu atveju savo plana kaip

net jam ir nezinant

o po to srebciau ka pridirbusi

Laikykis - beje, kiek maziau SM yra taip pat tokia temele - as pastojau vyrui nezinant ar pan. - manau kad butu neprosal tau ir ten paskaitineti...
o pirmiausia tai manau kad jei vyras su tavimi atviras ir tu turetum tokia buti

- zinoma tau geriau zinoti kaip spresti sia situacija - nors nelinkeciau atsisakyti vaikuciu vien del vyro noro - kuo toliau tuo sunkiau gali buti tau paciai su tuo atsisakymu gyventi - gi tai auka, o tokia auka turi buti pateisinama ir savanoriska