Kai vyras supranta save tėvo pozicijoje, lengviau būna visiems: mamytei, vaikeliui ir pačiam tėveliui...Tačiau, jiegu vyras brandi asmenybė,...gali būti, kad suvokia vaikui atsakomybę, kuri baugina. Gali būti ir taip, kad gimus vaikiukui vyras visai kitaip žiūrės į šeimą. Tačiau bet kokiu atveju liks vyru...
laikas gydo,patariu neskubeti 
reik atsigauti tau tiek fiziskai tiek emociskai o kai praeis pakankamai laiko pati apsispresi ko tau tikrai tuo metu reikes 
zinau kad lengva kalbeti kai pats nesi to patyres,bet po tokiu nelaimiu butina atsigauti,issisneketi
reik atsigauti tau tiek fiziskai tiek emociskai o kai praeis pakankamai laiko pati apsispresi ko tau tikrai tuo metu reikes zinau kad lengva kalbeti kai pats nesi to patyres,bet po tokiu nelaimiu butina atsigauti,issisneketi
zinokit.as taip beprotiskai noriu leliaus, kad nezinau ka man daryti.puikiai suprantu situacija.as studijuoju,mane islaiko tetis, o jis mokosi ir dirba. esame nesubrendusi porele vaidinanti seima ir gyvenanti kartu. bet musu draugystes pradzioje netycia buvo uzsimezgusi gyvybe. kuri sukele ivairias emocijas. as norejau vaiko.jis tam nebuvo pasirenges.bijojo saves.savo tevu.mano tevo.taciau man viskas atrode neteisinga.kodel jie bijo.o as ne.taciau bendrom pajegom jie ikalbinejo darytis isvalyma.as pykau.verkiau del nieko.dar plius egzaminai.ju visu laimei man ivyko persileidimas.taciau sis ivykis kazkaip sustiprino esamus santykius tarp jo ir manes.mano tevu.ir parode kokie mes esame egoistai neplanuoto vaiko atzvilgiu.po kazkurio laiko jis pasake kad nori mano vaiko, beja po filmo apie neplanuota nestuma.ir atejo akimirka kai jis atsiprase uz tai kad maste ir siule man darytis isvalyma.
taciau dabar.kai geriu kontraceptikus.ir "tarkim" planuoju savo laisve.as nebegaliu istverti.sedziu sitam forume.skaitau apie mazus vaikucius.ir man kazkoks gumulas uzstriges gerklej trukdo.as taip noriu vaiko.bet mes negalime apie tai kalbeti.pakalbam bet uzuomenom.o as klausiu jusu. kada reikia tureti vaika?kai turi pakankamai pinigu. buta.ir t.t?. ar uztenka dideles meiles ir beprotisko noro.kaip sunku.
taciau dabar.kai geriu kontraceptikus.ir "tarkim" planuoju savo laisve.as nebegaliu istverti.sedziu sitam forume.skaitau apie mazus vaikucius.ir man kazkoks gumulas uzstriges gerklej trukdo.as taip noriu vaiko.bet mes negalime apie tai kalbeti.pakalbam bet uzuomenom.o as klausiu jusu. kada reikia tureti vaika?kai turi pakankamai pinigu. buta.ir t.t?. ar uztenka dideles meiles ir beprotisko noro.kaip sunku.
QUOTE(pradingau @ 2008 01 06, 01:08)
kada reikia tureti vaika?kai turi pakankamai pinigu. buta.ir t.t?. ar uztenka dideles meiles ir beprotisko noro.kaip sunku.
Puikiai Tave suprantu, žinau ką reiškia labai norėti vaikelio, ir kaip sunku kai žinai, kad dėl įvairiausių apkinkybių artimiausiu metu to leliuko nebus.
Didelė meilė ir beprotiškas noras yra gerai, tačiau tikrai reikia ir būsto, ir pinigų. Jei esi dar studentė tai spėju, kad Tau plius minus ~ 20 metų, taigi esi dar labai jauna. Pagimdyti vaikelį kai dar studijuoji, neturi darbo mano nuomone yra labai egoistiška. Negi nenori, kad Tavo mažylis turėtų visa kas geriausia. Vien didele meile vaikučio nepapenėsi ir neaprengsi, o ir pačią tie sunkumai užguis. Pasiskaityk šiame forume temas "po gimdymo", "vaikas iki 1 m." ir panašias pamatysi, kad leliukas ne vien tik džiaugsmas, jis reikalauja labai daug jėgų, kantrybės, stiprybės. Jei Tave išlaiko tėtis, tai dar ir pati esi vaikas (aišku ne apie amžių kalbu
), tai tada išeina, kad vaikas vaiką augins. Na, gal aš čia per grubiai pasakiau 
Nebūk egoistė ir pasikvieskit vaikelį ne tada kada Tu jo labiausia nori, bet tada kada jam bus geriausia į šį pasaulį atkeliauti. Šiame forume yra tema "kaip nekliedėti dėl vaikelio" gal ji tau padės. Vieną kiek naivų patarimą galiu duoti ir aš: įsigyk šuniuką ar kačiuką. Aišku, šių gyvunėlių su vaiku negalima lyginti, bet jie emocijas tikrai apramina, pasidaro lengviau ištverti tą ilgą ilgą savojo vaikelio laukimą
QUOTE(pradingau @ 2008 01 06, 01:08)
as studijuoju,mane islaiko tetis, o jis mokosi ir dirba. esame nesubrendusi porele vaidinanti seima ir gyvenanti kartu.
Tikrai neverta tokioje situacijoje pradėti vaikelio, kad ir kaip jo norisi
Ohh, ką daro tas motiniškas instinktas. Gaila, kad ne visos tokį jį turi ... 
Patariu tau neliūdėti, o mokytis vardan ateities tavo vaikelio, vardan gero būsimo darbo, dėl ko galėsi tinkamai visapusiškai rūpintis savo mažyliu. O jei tau sunku, kai pagalvoji kad negali turėti jo DABAR, džiaukis, kad išvis galėsi jo susilaukti, nes pagalvok, kaip jaučiasi tos, kurios išvis negalės susilaukti mažylio, nes negali...
Patariu tau neliūdėti, o mokytis vardan ateities tavo vaikelio, vardan gero būsimo darbo, dėl ko galėsi tinkamai visapusiškai rūpintis savo mažyliu. O jei tau sunku, kai pagalvoji kad negali turėti jo DABAR, džiaukis, kad išvis galėsi jo susilaukti, nes pagalvok, kaip jaučiasi tos, kurios išvis negalės susilaukti mažylio, nes negali...
perskaiciau viska nuo-iki idomios jus,mamytes 
kad ir ka besakytu kad ir kokie zmones,gamta tikrai daro savo bet gal grizkim prie pradines temos,nes cia jau truputi nukrypta iki persileidimu ir pan 
as manau,kad jei vyras nenori vaiku(butent nenori,o ne bijo),tai negalima jo verst noreti,pykti,kad jis nenori.o tuo klausimu del gudravimu ir apgaule pastoti tai as isvis esu kategoriska.sitaip elgtis negalima.tiesiog negalima vaikas yra sventas reikalas,kaip galima ji ir jo gyvenima pradet melu? 
o tokiais atvejais vyrams kirba mintis,kad cia juos prigriebe tycia,kad apgavo.tada nesitikekite graziu it tikru santykiu su vyru ir vyro su vaiku kaip daznai buna,kad vyras nepadeda priziuret,augint mazyli,bet tokiu atveju nera o stebetis.zodziu,noras turi ateiti,o ne nepaisant vyro nuomones,ji padaryti tevu...kaip ir jus nenoretumete,kad vyras tycia jus apvaisintu,zinodamas,kad jus nenorit pastoti 
o jeigu vyras bijo,tai ta baime reikia iveikti kartu,galbut stengtis buti arciau kitu zmoniu vaiku,eit i svecius pas draugus-tevelius,kad vyras pratintusi prie vaiku,pagirti ji,kad jis moka zaisti,moka pamaitinti,kad butu geras tetis...ta baime pakeisti troskimu
be abejo,tai nera lengva.
o toms,kurios istekejo uz vyro,zinodamos,kad jis nenori vaiku ir jokioj ateity ju neplanuoja,tai galiu pasakyt,kad niekas nekaltas,gi jums buvo pasakyta,kad taip bus,pasirinkot pacios eit gyvenimo keliu su tuo zmogum,negalit verst jo pasikeist aisku,buna,kad norai su laiku keiciasi,bet tada ir turit duoti to reikalingo laiko
apskritai manau,kad planuojant vaika,reikia atsizvelgt ne tik i savo begalini troskima ir meile busimam kudikiui,bet ir realia padeti(tiek buitine,finansien prasme,tiek tarpusavio seimoje santykiu),situacija,kurioje tas vaikas gimtu ir kaip butu geriau jam.o vaikui visada ir vienareiksmiskai geriau,kai jis laukiamas abieju tevu
idomios jus,mamytes kad ir ka besakytu kad ir kokie zmones,gamta tikrai daro savo bet gal grizkim prie pradines temos,nes cia jau truputi nukrypta iki persileidimu ir pan as manau,kad jei vyras nenori vaiku(butent nenori,o ne bijo),tai negalima jo verst noreti,pykti,kad jis nenori.o tuo klausimu del gudravimu ir apgaule pastoti tai as isvis esu kategoriska.sitaip elgtis negalima.tiesiog negalima
vaikas yra sventas reikalas,kaip galima ji ir jo gyvenima pradet melu? o tokiais atvejais vyrams kirba mintis,kad cia juos prigriebe tycia,kad apgavo.tada nesitikekite graziu it tikru santykiu su vyru ir vyro su vaiku kaip daznai buna,kad vyras nepadeda priziuret,augint mazyli,bet tokiu atveju nera o stebetis.zodziu,noras turi ateiti,o ne nepaisant vyro nuomones,ji padaryti tevu...kaip ir jus nenoretumete,kad vyras tycia jus apvaisintu,zinodamas,kad jus nenorit pastoti o jeigu vyras bijo,tai ta baime reikia iveikti kartu,galbut stengtis buti arciau kitu zmoniu vaiku,eit i svecius pas draugus-tevelius,kad vyras pratintusi prie vaiku,pagirti ji,kad jis moka zaisti,moka pamaitinti,kad butu geras tetis...ta baime pakeisti troskimu
be abejo,tai nera lengva.o toms,kurios istekejo uz vyro,zinodamos,kad jis nenori vaiku ir jokioj ateity ju neplanuoja,tai galiu pasakyt,kad niekas nekaltas,gi jums buvo pasakyta,kad taip bus,pasirinkot pacios eit gyvenimo keliu su tuo zmogum,negalit verst jo pasikeist
aisku,buna,kad norai su laiku keiciasi,bet tada ir turit duoti to reikalingo laiko apskritai manau,kad planuojant vaika,reikia atsizvelgt ne tik i savo begalini troskima ir meile busimam kudikiui,bet ir realia padeti(tiek buitine,finansien prasme,tiek tarpusavio seimoje santykiu),situacija,kurioje tas vaikas gimtu ir kaip butu geriau jam.o vaikui visada ir vienareiksmiskai geriau,kai jis laukiamas abieju tevu
QUOTE(kukuruze7 @ 2008 01 12, 15:43)
perskaiciau viska nuo-iki idomios jus,mamytes kad ir ka besakytu kad ir kokie zmones,gamta tikrai daro savo bet gal grizkim prie pradines temos,nes cia jau truputi nukrypta iki persileidimu ir pan
as manau,kad jei vyras nenori vaiku(butent nenori,o ne bijo),tai negalima jo verst noreti,pykti,kad jis nenori.o tuo klausimu del gudravimu ir apgaule pastoti tai as isvis esu kategoriska.sitaip elgtis negalima.tiesiog negalima vaikas yra sventas reikalas,kaip galima ji ir jo gyvenima pradet melu? o tokiais atvejais vyrams kirba mintis,kad cia juos prigriebe tycia,kad apgavo.tada nesitikekite graziu it tikru santykiu su vyru ir vyro su vaiku kaip daznai buna,kad vyras nepadeda priziuret,augint mazyli,bet tokiu atveju nera o stebetis.zodziu,noras turi ateiti,o ne nepaisant vyro nuomones,ji padaryti tevu...kaip ir jus nenoretumete,kad vyras tycia jus apvaisintu,zinodamas,kad jus nenorit pastoti
o jeigu vyras bijo,tai ta baime reikia iveikti kartu,galbut stengtis buti arciau kitu zmoniu vaiku,eit i svecius pas draugus-tevelius,kad vyras pratintusi prie vaiku,pagirti ji,kad jis moka zaisti,moka pamaitinti,kad butu geras tetis...ta baime pakeisti troskimu be abejo,tai nera lengva.
o toms,kurios istekejo uz vyro,zinodamos,kad jis nenori vaiku ir jokioj ateity ju neplanuoja,tai galiu pasakyt,kad niekas nekaltas,gi jums buvo pasakyta,kad taip bus,pasirinkot pacios eit gyvenimo keliu su tuo zmogum,negalit verst jo pasikeist aisku,buna,kad norai su laiku keiciasi,bet tada ir turit duoti to reikalingo laiko
apskritai manau,kad planuojant vaika,reikia atsizvelgt ne tik i savo begalini troskima ir meile busimam kudikiui,bet ir realia padeti(tiek buitine,finansien prasme,tiek tarpusavio seimoje santykiu),situacija,kurioje tas vaikas gimtu ir kaip butu geriau jam.o vaikui visada ir vienareiksmiskai geriau,kai jis laukiamas abieju tevu
idomios jus,mamytes kad ir ka besakytu kad ir kokie zmones,gamta tikrai daro savo bet gal grizkim prie pradines temos,nes cia jau truputi nukrypta iki persileidimu ir pan as manau,kad jei vyras nenori vaiku(butent nenori,o ne bijo),tai negalima jo verst noreti,pykti,kad jis nenori.o tuo klausimu del gudravimu ir apgaule pastoti tai as isvis esu kategoriska.sitaip elgtis negalima.tiesiog negalima
vaikas yra sventas reikalas,kaip galima ji ir jo gyvenima pradet melu? o tokiais atvejais vyrams kirba mintis,kad cia juos prigriebe tycia,kad apgavo.tada nesitikekite graziu it tikru santykiu su vyru ir vyro su vaiku kaip daznai buna,kad vyras nepadeda priziuret,augint mazyli,bet tokiu atveju nera o stebetis.zodziu,noras turi ateiti,o ne nepaisant vyro nuomones,ji padaryti tevu...kaip ir jus nenoretumete,kad vyras tycia jus apvaisintu,zinodamas,kad jus nenorit pastoti o jeigu vyras bijo,tai ta baime reikia iveikti kartu,galbut stengtis buti arciau kitu zmoniu vaiku,eit i svecius pas draugus-tevelius,kad vyras pratintusi prie vaiku,pagirti ji,kad jis moka zaisti,moka pamaitinti,kad butu geras tetis...ta baime pakeisti troskimu
be abejo,tai nera lengva.o toms,kurios istekejo uz vyro,zinodamos,kad jis nenori vaiku ir jokioj ateity ju neplanuoja,tai galiu pasakyt,kad niekas nekaltas,gi jums buvo pasakyta,kad taip bus,pasirinkot pacios eit gyvenimo keliu su tuo zmogum,negalit verst jo pasikeist
aisku,buna,kad norai su laiku keiciasi,bet tada ir turit duoti to reikalingo laiko apskritai manau,kad planuojant vaika,reikia atsizvelgt ne tik i savo begalini troskima ir meile busimam kudikiui,bet ir realia padeti(tiek buitine,finansien prasme,tiek tarpusavio seimoje santykiu),situacija,kurioje tas vaikas gimtu ir kaip butu geriau jam.o vaikui visada ir vienareiksmiskai geriau,kai jis laukiamas abieju tevu
Visa tai tik teorija, kaip turetu buti, o gyvenimas ir gamta daro savo ir pries veja nepapusi. As tau linkiu, kad ateitu ir tau tas noras tureti vaiku. Is tavo pasakojimo suprantu, kad esi viena ir jauna. Mes visos protingos ir zinom, kaip turetu buti... Bet, kad taip ir butu!!
Sveikos, mergaites,
Norejau ir as savo mintim pasidalinti... Nesuprantu as MB. Kartu jau 10 metu, sia vasara susituokem. Seniai kliediejo kaip vaiko norejo, bet nelabai salygu tam buvo. Dabar kai susitvarkem finansus, buiti, kazkaip uzklausiau ka jis galvoja apie galima maza angeliuka. O jis atsake, kad nezino ar nori. Taip uzdave sirdi....
Nei nezinau ka galvoti. Tikiu, kad jei noretu vaikelio-tikrai geras tetis butu, bet jei jis taip daugiau ir neuzsimanys?..Nenoriu lauktis ir zinoti, kad jis to vaikelio nenori. Nenoriu jaustis kalta nei pries vaikeli nei pries Ji...
Norejau ir as savo mintim pasidalinti... Nesuprantu as MB. Kartu jau 10 metu, sia vasara susituokem. Seniai kliediejo kaip vaiko norejo, bet nelabai salygu tam buvo. Dabar kai susitvarkem finansus, buiti, kazkaip uzklausiau ka jis galvoja apie galima maza angeliuka. O jis atsake, kad nezino ar nori. Taip uzdave sirdi....
Nei nezinau ka galvoti. Tikiu, kad jei noretu vaikelio-tikrai geras tetis butu, bet jei jis taip daugiau ir neuzsimanys?..Nenoriu lauktis ir zinoti, kad jis to vaikelio nenori. Nenoriu jaustis kalta nei pries vaikeli nei pries Ji...
QUOTE(popuri @ 2008 01 13, 16:04)
O jis atsake, kad nezino ar nori. Taip uzdave sirdi....
Jei ankščiau vaikų norėjo ir nėra visiškai prieš juos nusistatęs, ta prasme, kad gatvėje pamatęs vaiką nesako "oi kaip baisu"
ar dar ko nors tokio, tai gal rimto problemos pas jus ir nėra. Gal Tavo vyras tiesiog suaugo ir suprato, kad vaikas ne šiaip koks mielas žaisliukas, o didelė atsakomybė ir neišvengiami vargeliai, todėl kažkiek išsigando. Jo baimė tikrai suprantama ir normali. Gerai, kad jis ją turi ir viską pasako dabar, o ne gimus vaikeliui susikrauna daiktus ir išeina. Be to, jis nepasakė, kad nenori, o pasakė, kad nežino ar nori. Papildyta:
QUOTE(Edeja @ 2008 01 13, 15:00)
Visa tai tik teorija, kaip turetu buti, o gyvenimas ir gamta daro savo ir pries veja nepapusi. As tau linkiu, kad ateitu ir tau tas noras tureti vaiku. Is tavo pasakojimo suprantu, kad esi viena ir jauna. Mes visos protingos ir zinom, kaip turetu buti... Bet, kad taip ir butu!!
Edeja, labai teisingai pastebėjai. Būtent, kad tai tik teorija, tai kas turėtų būti tuo tobulu variantu. Bet gyvenimas ne visada toks būna. Lengva kalbėti kai visa tai yra tik pasvarstymai, o ne reali situacija. Ne visada gyvenime viskas atitinka tą "taisyklingą modelį". Be to visi padarom klaidų, neįvertinam situacijos rimtumo ar dar šimtai visokių subtilybių.
