QUOTE(didi28 @ 2011 11 03, 01:36)
nori dar pasidziaugti vienas kitu pagyventi sau, nes vaikas pakeicia viska. is dalies ji suprantu, nes labai jaunas buvo kai susilauke pirmosios 18- likos. taip kad anksti teko suaugti, rupintis vaiku ir vaiko mama. nori bent metus pasidziaugti ta laisve, kad galim isvaziuot kur norim ir kada norim. siaip ir as tokia, bet jei jau mes uzkibom tai uzkibom.. kazkaip skauda sirdi matyt kai jis taip stresuoja.. gal is tiesu nera tikras del musu ateities.. o gal as cia prisigalvoju nes jau stogas nuo visu minciu vaziuoja..
tai vien tik nestumas trunka 9 menesius



Papildyta:
QUOTE(soula @ 2011 11 03, 23:26)
oj, mergytes, kaip keista ir kartu idomu skaityti Jusu istorijas... As susituokus jau daugiau nei metai, pries tai 4 metus draugavom... abu mylim vienas kita, nesipykstam, atrodo viskas butu super- kuriames savus namucius, daug laiko praleidziam kartu, kuriam ivairius planus - kokia sali aplankysime, ka veiksime kita vasara ir pan, bet kai kalba pasisuka apie vaikus.. jis kazkaip nedrista pripazint, kad bijo buti tevu. Atrodo viskas ok, kai vaikai ne jo - ir i rankas ima, ir pakalbina, pazaidzia.... bet savu vaiku turejimas neramina, kelia kazkokia sumaisti galvoje... O as jau noriu, pradedu svajoti ir kuo toliau, tuo labiau.... nzn, ar cia del to, kad tai butu pirmas musu vaikelis ar apskritai del kazkokiu kitu priezasciu ji tai taip baugina. As nustojau saugotis, tai jis pradejo. Nenoriu jo spausti.. Noriu kudikio lauktis zinodama, kad vyras palaikys, kad bent paguos sunkiais momentais. Galiausiai - juk ne visada pastojama iskart - kai kurioms poroms ir metu neuztenka iki kol pastojama... atrodo, kad nors viena kart pasimylesim be apsaugos ir as tapsiu nescia.... Bandau atgaminti atmintyje visus pokalbius, pastabas ir tt, kas susije su tevyste. Ir kazkoks kirmeliukas kuzda, kad ne pats vaikelis ji gasdina, o mano nestumas!.. bukle, kurioje busiu.
nuskambejo taip, lyg butumem susituoke desimtmeti


