QUOTE(Shalna @ 2007 01 24, 16:30)
Na, isties taip neskubeciau, bet labiausiai pergyvenu del ateinancio.. Tiesiog zinau, kad kuo anksciau jis gims, tuo bus ir man, ir jam geriau, mat sergu liga, kuri laikui begant daro zala organizmui. Tad labiausiai pergyvenu del to, nors pati labai puikiai suprantu, kad to turime noreti abu vienodai, todel ir nenoriu nei spausti, nei datos klausti:)) Neabejoju, kad jis neskuba, nes dar butas nera galutinai irengtas, taciau gyventi jau drasiai galima, o visgi manau, kad svarbiausia ne butas, o tas angeliukas... Sako, vaikelio zvaigzdele danguje isiziebia pries 3 men. iki jo uzsimezgimo, tad vis paziuriu dangun ir pagalvoju, ar jau isiziebe, ar dar ne:)
Nežinau, bet man skaitant atrodo, kad tavo vyras bijo tapti tėvu. Jį gasdina pasikeisiantis gyvenimo būdas, atsirsiančios pareigos ir t.t. ir pan., o iš tikrųjų nori ir laukia leliuko. imkis iniciatyvą į savo rankas ir pradėkite leliuko gaminimą, nes nebaigtas buto remontas ar dar kažkas tai grynas išsisukinėjimas prieš kitą, o kartais ir prieš patį save. Mūsų draugai taip pat planavo pirma namą baigti įsirengti, po to vestuves atšokti ir tik po to vaikiuką gamintis, o kai draugė netyčia pastojo tai gavosi viskas iš kito galo - leliukas, vestuvės ir dabar po truputį namą įsirenginėje ir jaučiasi laabai laimingais tėvais. Sėkmės tau ir būk drąsesnė.