Mano artimas žmogus - alkoholikas

O čia iš kurios pusės pažiūrėsi.
Man sakykim prasigėręs vyras jau bus beviltiškas, o jam sakykim jis pats bus visai nebeviltiškas, jam toks gyvenimas gerai, jis nelaiko tokios padėties beviltiškos. Gal būt ir kitai moteriai jis nebus beviltiškas kaip vyras, o man bus.

Aišku, tai visai ne mano reikalas, nu bet smalsu pasidarė, o tai kiek uždirba vyras?

Mano galva, tai tu visų pirma sau turi sąžiningai atsakyti ar vis dar myli savo vyrą, tokį, koks jis yra šiandien. Nes tai vienintelė priežastis, dėl kurios verta mokytis gyventi su alkoholiku.

Jei jausmų nebėra, arba gal ir būtų, bet tik tada jei vyras liausis gėręs, tai tau visai nereikia gilintis į tas vyro problemas, o geriau susitelkti ties "ką šiandien aš galiu padaryti, kad nors vienu žingsneliu priartėčiau prie savarankiško gyvenimo be vyro".

Jei jau kartą vyras alkoholikas, tai tokiu ir liks visą savo likusį gyvenimą ir nesvarbu ar bus geriantis ar negeriantis, bet bus alkoholikas. Arba priimi šitą faktą besąlygiškai arba ne. Neverta kelti sąlygos "mylėsiu jei negersi", tai panašu į gumos patampymą, nes tokios garantijos nebus ir niekas niekaip to tau negarantuos.

Atsiprašau, kad tujinu, na kažkaip šitoje temoje kaip ir tokia tradicija gavosi, net sunku rašyti kitaip.

Jau buvau išrinkusi tas pačias citatas. Kažkaip tie pinigai nesusieina galais.

Labuka mergytės....nu negaliu skūstis, nes vyras tik šeštadienį truputį ragavo niu nieko daug dirba paskutiniu metu, tai ir gert gal nėra kada,,,,,,o dukriukas niekaip nepasveiksta, jau geriam antrus ANTIBIOTIKUS,,,nepatinka man tai,,,,bet tikiuos pasveiks,,,,o man tai graudu, liūdna, net nežinau ko

Mano pupulis irgi serga. Vieni antibiotikai irgi netiko, paskyrė antrus, stipresnius. Ir dar įtaria plaučių uždegimą. Pasidarėm nuotrauką - ryt bus atsakymas. Vargas su tom ligom.

Mamos, ar daret kraujo tyrimus, paselius ir kt.tyrimus, kurie nustatytu kas vaikams ir kokie antibai juos veikia????
As su dickiu neislipdavau is antibiotiku nuo pat gimimo, tai dabar stengiuosi padaryti viska, kad ju nereiketu gerti be reikalo-labai daznai juos daktarai skiria su spejimu, kad gal tiks

MA nebuvo savaite (komandiruotej), sake gere istisai. Gryzes pora dienu nevalge, nes turbut organizmas jau nieko nebetoleravo.

Dėl tujinimo. Žinoma, taip kažkaip geriau, lyg artimiau gaunasi
Dėl pinigų. Labai jau padrikai parašiau. Kiek uždirba? Ogi "į rankas" maždaug 2700 išeina, nelygu koks mėnuo, nes skaičiuojasi naktinės, šventinės dienos ir pan...ti to užtenka bankui, komunaliniams, mobiliems ir etc mokesčiams.
namie jis beveik nevalgo (logiska, kadangi beveik visad buna ne namie). vandens, elektros irgi nenaudoja - darbe yra viska ko reikia...taigi, moka vien musu su vaikais komunalinius. Tai va...Dėl pinigų...Aš gal taupyt nemoku...Nežinau...Bet vistik...Negi aš viena iš savo naktimsi uždirbamų pinigų turiu išlaikyt MŪSŲ ABIEJŲ vaikus, butą[/B]Žiemos ryte, sueina, sueina tie galai...Oficialus mano atlyginimas pusės etao 500 lt, o kitką ariu juodai chaltūrindama...Rašau... Ir iš to valgom su vaikais, rengiamės, skalbiamės, skaitom, į mokyą ir darželį einam, būreliai...Ir dar norisi ir į kiną/teatrą ir pan pramogų ir dušiai ir kūnui...
Dėl likimo alkoholiku visą gyvenimą...Nu kodėl taip??? Buvo žmogus kaip žmogus...Teoriškai tai suvokiu, bet labai sunku patikėt kad iš tiesų ir aš atsidūriau tokioj padėty apie kurią vaikystėj/jaunystėj su siaubu galvodavau žiūrėdama į kitus (kurių padėtyje dabar jau ir aš pati)....Aš matyd dar vis noriu likti užsimnerkusi ir nesuvokt kas iš tiesų yra...Nenoriu su tuo susitaikyt..Nu negi nėra"pagijusių" nuo šito brudo?

Taip, esu neryžtinga, bijau kažką padaryt konkretaus, pajudėt iš mirties taško nes vis dar atrodo kad, na, dar ne, gal dar kažkas pasikeis...Bet...ale kaip jus mane smerktumėt už tą nieko nedarymą, vistik skaitinėsiu čia pas jus, rašysiu...Galgi pamačys man jūsų mintys, patarimai, pasmerkimai




[B]Oduvančikai, yra ir mum buvę kad keitė antibus porą kart...

Todėl, kad priklausomybė nuo alkoholio yra nepagydoma.
Todėl, kad alkogolikas niekada neišmoks saikingai gerti.
Todėl, kad alkoholikas visą savo likusį gyvenimą, kiekvieną dieną turės dvi galimybes nevartoti nieko, kas savo sudėtyje turi alkoholio ir išlikti blaiviu, arba pvz. nuo dviejų šaukštelių pertusino užsikabinti ir vėl pradėti nekontroliuojamai gerti.
Todėl, kad suvokimas, pripažinimas jog "ir šiandien aš esu alkoholikas" padeda alkoholikui išlikti blaiviam, o patikėjimas, kad "aš jau nebe alkoholikas" veda tiesiai į užgėrimą, va ir visas pasveikimas.

Todėl, kad manymas "mano vyras ne toks" kyla iš tavo puikybės, lygiai taip pat vyro manymą "aš ne toks" palaiko jo puikybė.....

Aš tai taip suprantu, kad norint ryžtingai veikti, visų pirma reikia nuspręsti kokio galutinio rezultato, tikslo siekiama. Kol neaišku pačiai tau ko tu nori, tai ir bus neaišku ką tu gali, turi padaryti.

Pritariu leber, kad visų pirma reikia nuspręsti, ar nori likti su vyru ir bandyti jam padėti, aiškiai suvokiant, kad be jo paties noro, padėti nepavyks...o ir jei jis pagaliau susivoks, kad turi rimtų problemų, tai dar lauks ilga ir varginanti kova...bet galbūt verta, nes vis tik žmogus 10 metų rūpinosi šeima ir , kaip supratau, buvo daugiau ar mažiau geras vyras ir tėvas..be to ir dabar dar bent jau padeda su finansais...
..arba nuspręsti, kad geriau bus be vyro, nes nebėra nei jėgų, nei noro, nei kantrybės gyventi kartu...tada bandyti gerinti savo finansinę padėti, nors sunkiai įsivaizduoju, kaip tai padaryti šiuo atveju, kai ir taip dirbama dieną naktį...ar dar randate laiko ir pailsėti, na, juk bent jau pamiegoti žmogui būtina, jau nekalbu apie tai, kad rūpinantis trimis vaikais, visa buitimi ir kt., nelabai lieka laiko kada tvarkytis tą chaosą galvoje

Šiandien e-mailu gavau vienus žodžius, kurie man atrodo labai tinka mūsų temukės moteriškėms:
XXI a. moters malda: "Viešpatie, prašau, duok man: išminties, kad suprasčiau vyrą, meilės, kad galėčiau jam atleisti ir kantrybės jo nuotaikoms... Jėgų, kaip matai, neprašau, o tai ir užmušt galiu..."

tai tikriausiai moteriukių nuomonės lauki.a?aš galečiau patart

Aš nemanau kad "mano vyras ne toks" Aš kaip tik manau kad jis jau "toks"....Bet norėčiau kad "toks" nebūtų



Va būtent, tas abejojimas kad galbūt verta ir varo mane į neviltį....Ir užtat iki šiol vis negaliu nuspręsti, kad nebėr to noro ir jėgų ir kantrybės...
O dabar gyvenime toks chaosas....Nebėr nei fizinių nei moralinių nei dar kitokių jėgų...Taip dar niekad nebuvo..Kalėdų Naujų metų laikotarpiu apturėjau didelių problemų su VMI ir darbu dėl savo "chalturinės" veiklos. Buvo kažkoks siaubas, net nesuvokiu kaip aš išvis likau sveiko proto ir neištiko manęs koks širdies priepuolis....
Pinigų juodai neužtenka...Neperdedu kad ariu naktimis...miegu po 3-4 valandas...Nuo pervargimo visas organizmas streikuoja - širdis daro velniažin ką, o dar pridedant tai kad jau kokis 10 metų "draugauju" su panikos priepuoliais - kartais visai gyvent nesinori. Atrodo darbo turiu tikrai daug, negaliu skustis jo trūkumu, bet man neužtenka paros ....O juk dar ir gyventi norisi, ne vien tik dirbti naktimis ir dienomis...O pinigų vistiek nėra...
Vaikai irgi savo ruožtu "kala vinis į karstą" - visi trys problemiški. Bet gyvenant tokioj šeimoj tokį gyvenimą kitaip ir negali būti. Viena aš jų nesuvaldau. Didysis paauglys daro ką nori....Vidurinioji hyperaktyvi mergička, gera, bet iš to hyperaktyvumo sukelia daug problemų ir bėdų....
Ir dabar dar gyvenant tam klaikiam chaose jau man nebėr jėgų apskritai mąstyt kažką apie tolimesnį gyvenimą...Aš jau nekalbu apie tai kad kažką daryt...Kažkaip jaučiu kad norėčiau kuriam laikui atsiribot nuo visko - namų, darbų, vaikų, vyro....Pailsėt...Gal tada kažką konstruktyvesnio sugebėčiau nuspręst, o nusprendus padaryt....bet tai praktiškai neįmanoma




Tai patarinėk. Daug kas čia laukia, tokia tema