Mano artimas žmogus - alkoholikas

Aciu Dievui, turiu vyra, kuris alkoholio visiskai nevartoja, net neruko, kazkaip ipratau prie jo tokio ir kai atsigrezusi i praeiti pamatau kiek jame buvo draugu, kurie dienos be alkoholio neisivaizduodavo, geda pries save pasidaro, kad dar i tokius ir akys krypo
Bet, vistik, su alkoholizmo problema teko susidurti labai artimai. Alkoholizmas yra liga, kuria sergama visa gyvenima, o ja pristabdyti galima valios pastangomis. Taip daug metu mano mama kankinosi su tevu. Kogero, dabar tik mamos stiprybes deka, esam dekingi jai uz tokia grazia seima kokia turim ir plamai, uz tai ka turim. Nesakau, kad tevas prie to neprisidejo, taciau buvo akimirku kai mes galejome jo jau savo tarpe netureti. Kiek kartu jie skyresi, kiek mama asaru isliejo. Net tada kai budama jauna, laukesi, o tevas uzgerdavo, ji viena apiedavo uki, nes mes vaikai dar buvom per mazi. Kiek ji iskesdavo tevo isteriju ir visokiu nesamoniu, bet kazkaip niekad jo nepaliko likimo valiai. Kogero jis ir pats jaucia jai dekinguma uz tai, nes lig siol kiekviena proga parnesa geliu ir pasveikina: vestuviu metines, gimtadieniai, kovo 8...
Sunku, budavo ir mums, kai suprasdavom, jog tevas "netycia" vel grizo prie stikliuko.
Manyciau, kad tam , kad gyventi su tokiu zmogum, reikia buti labai stipriam, o dar labiau noreti jam padeti. Savaime suprantama, be paties zmogaus noro, to niekada nebus, taciau, mano supratimu seima ir meile savo seimai gali padeti tokias kliutis iveikti.

atsiprasau ir myliu ir gerbiu,bet viskam ateina galas,kiek ki galima klausytis ir prisvilinta kose semti?jei patys ligoniai yra tai lai gydosi,o prie ko ems moterys,mazai atsakomybes mums?nepritariu

gryzo manasis...nera nuotaikos,parasysiu rytoj...

ikisiu ir as savo trigrasi, nors as nesu alkoholiko zmona, as irgi alkoholiko dukra... (gal reiktu ir tokia tema sukurti, kur galesim aptarti kaip vaikystes traumos atsiliepia gyvenimui).. Galiu pasakyti is savo patirties, kad gyvenimas su tokiu tevu buvo pragaras.... viska prisimenu, kaip saugodavom mama, kaip bijodavau gryzti namo is mokyklos, turejau savo zenklus is kuriu pazindavau ar tevas uzgeres, ar ne, slepdavau peilius! drebedavau ir klykdavau kai musdavo mama... baisu baisu, dar dabar susapnuoju kartais nakti, kaip kvieciam policija... o kokia geda buvo pries klasiokus, vel ir vel prisimenu si jausma... buvau pirmune, norejau lyderiauti visur ir visada. tai va tokia liudna istorija... ir jeigu jus dar sakot, kad galima aukotis ir kenteti del alkoholiko, tai prasau, nereikia tokiu nesamoniu... mano mama pragyveno 22 metus ir issiskyre... buvo tipiskam aukos vaidmeny... paskaitau si foruma... nemazai moteru isijaute i "aukos" role... net raso tom paciom frazem kaip kad mano mama kalbedavo. Po skyrybu mama atsigavo (ne iskart), pamenu kaip sakydavo, galiu miegot visa nakti, niekas neateis ir nepakels.... jai tai buvo stebuklas. Dabar turi drauga, faina inteligentiska vyra, labai gailisi kad nemete tevo jaunystej.
Gal ne visi alkoholikai vienodi, aisku gal mano tevas buvo jau vienas is "sunkesniu" atveju.. tik mano pastebejimas, kad cia rasancios tisiog kalba tais paciais zodziais, konfliktai tokie pat apie ta pati... o kai komentuoja savo vyrelius, tai tiesiog zodis i zodi mano tevas...
kam is vis cia ilindau... turiu nuostabu vyra ir sunus, susikuriau nuostabu gyvenima. Jei uzeina kazkoks liudesys, paskaitau cia kad priminti is kokio s... buvo isbrista
ir dar tikiuos pastumesiu nors viena moteri teisingo sprendimo link...
sakau ne visi alkoholikai vienodi, ir brangiosios jus pacios zinote sirdy viska, prasau nemeluokite sau.... be to, jei turit vaiku, jie labai kencia, kai mato mamos asaras...

kaip gerai pazystama sita situacija...pati uzaigau tokioje aplinkoje...pamenu kai mama parejo is susirinkimo su gelemis(pedagoge),o tevas rekia ant viso namo baisiais zodziais,iskolioja,primusa ir nueina toliau namine virti.....pamenu kai mane primuso,o vaikas buvau...siandien diena ne tik sirdy bet ir ant kuno randus nesioju...ir visada sakydavau sau kad gyvensiu kitaip nei pati augau,pas mus namie nera mustyniu(ne duok dieve,o ir buvau pasakiusi ne tu man sikniuka valei ir mane uzauginai kad dauzytum,trenksi gausi atgal)bet yra matomas tevas girtas...

na va prisiduodu ir as.vakar gryzo ir nieko nekalbam pokalbis toks tebuvo as:"pakalbam"jis:"esu pavarges,nes as dirbu" siandien pokalbis,as "tai gal daba pakalbam" jis:"vakare kai grysiu.manau kad tu geriau su kompu gyvenk nes nieko daugiau nematai,o as vienas pats tedirbu".... prie ko cia kompas?na vienu zodziu,be komentaru...itampa uzknisa...bet iskentesiu...

Labas rytas visoms

Norejau paklausti, o apie ka butu kalba?..

Sveikos, oi kokios pazystamos iki kaulo smegenu, situacijos. Mano tevas taip pat , net nzn kaip pasakyt , buvo ar yra alkoholikas. Tai buvo jau daugiau kaip pries 30m. Budavo eina i alude i diena po 3 kart, gryzta namo , prasnaudzia ir vel i ten pat... Namie visko prisiziurejau ir mustyniu, ir patyciu, ir..... Motina taip pat pedagoge, taip budavo ir pas mus, kai gryzta su gelemis is m-klos, tai ko tik neprisiklausydavau, vos ne nuo meiluziu geles, nors puikiai tevas zinojo is kur geles...Kai motina vaziuodavo i teatra su klase- su aukletiniais ar mokyt. kolektyvas, tai neileisdavo i namus, sakydavo, na tipo ...nzn is kur gryzta, net man neleisdavo duru atrakint. Motina eidavo pas kaimynus miegot... Bet pries mane jis rankos nekeldavo, o kai vykdavo mustynes, nzn is kur pas mane tos drasos budavo(nors buvau kokiu 4-5 m), lysdavau i viduri, kad baigtusi ju mustynes... Taigi motina po 10 santuokos metu issiskyre.
O keisciausias, tai man tas dalykas, kad ji pries mano skyrybas, ji kazkaip labai ramiai reaguoja i tai, pasak tu neskubek , visuomet spesi, nors mato viska kas pas mus dedasi. Na, maniskis nekilnoja ranku ( net nusispjausiu)taip kaip mano tevas, bet sitas jo alkoholizmas, melas, pazadai mane papjauna, jau net purto. Kartais, net pagalvoju, kas tai - motinos gyvenima atkartoju ar tai karma?

apie skirybas.

Bandysit kazka derinti geruoju? Jus oficialiai susituoke, kiek suprantu?

kaip gerai viska suprantu...
Papildyta:

taip geruoju skirybos.taip oficialiai.

Ir atsikėlusi ryte jausdama alkoholio smarvę tik apie saulyte noris galvoti? O kai privemia irgi mąstai kaip gerai, kad į tualetą nuėjo, ne kambarį, ačiū tau Dievuli už tai Už tai, kad pachmielnas vyras liko su vaiku pažaisti, ačiū tau kad vaiką tampei ir jam šalta buvo, ačiū tau O kad manęs negerbi, irgi ačiū tau Juk taip gera gyventi, dėkoti visiems ir už viską. NESĄMONĖ, kad tu gali būti laiminga ir džiaugtis, kai tavo mylimas vyras tave žemina. Ir dar prie sūnaus akių.
O mano mama buvo alkoholikė. Taip gėda prieš klasiokus būdavo. Nekenčiau jos. Gerai, kad mirė kai man buvo 14 m. ir tėtis žmogum mane užaugino. Neįsivaizduojat kaip gera būdavo gyventi neprirūkytam kambary.

as matau gera,nes kiekviena diena gali buti paskutine...as noriu matyti gera ir tik gera,nes to negatyvo uztenk jau is vyro girto is tevo savo....as stengiuosi nematyti negativo,nes nenoriu...juk turiu teise ringtis ko noriu...?

Be abejo, tokią teisę turite. Jums taip lengviau- nematyti. Ir nervus sutaupote, kas labai svarbu. Bet tas negatyvas niekur nedingsta nuo to, kad jūs jo "nematote". Tą negatyvą mato vaikai. Jums tai kas- užsiliūliuojate, kad viskas gerai, gėlytės kvepia, nieko nematau, ko nenoriu matyti, o vaikai? Jei to negatyvo jūsų gyvenime nebūtų- tai juk nereikėtų stengtis jo nematyti, galėtumėte iš tikro džiaugtis.