Temperatūra

Šildyti vaika reikia. Čia yra natūrali kraujagyslių reakciją į buvusį virusą. Ar kartais jūsų mažius nesirgo prieš tai. Maniškei po ligų parą laikosi 35,4-35,6.

Musu mazyle irgi po ligos para laiko turejo zema temperatura. Miego metu ji buvo nukritusi net iki 35,2 ir galvyte visa prakaituota lyg vandeniu apipilta. Musu pediatre sake, kad nerimauti reikia kai temperatura zemiau 35. O vienintele iseitis tokiu atveju: vilnones koinytes ir jusu kuno siluma

tikrai niekada nepagalvojau ka reiktu daryti jei butu zema temperatura,aciu uz patarimus,nes dazniausiai kovojam su auksta,va ir dabar beveik dvi savaites sirgom,geriam antibijotikus,bet jau viskas geryn,tai tikiuosi greitai viskas bus gerai,auksciausia temperatura paskutini karta mums buvo 39,6,tai idedavau zvakute ir paskui jei nekrisdavo dar duodavau ibufeno,taip ir tempdavau,nors kartais duodavau kas tris valandas zvakute,po triju val., vaistuku,paskui vel zvakute

sveikos mamos, mano dukrytei 6 men. pries 4 dinas pakilo temp, ir neaisku nuo ko, nei gerklyte skaudejo, nei slogyte, o temp 39, davem pimai pandolio, du kartus i diena , paskui davem 4 kartus influcido nuo viruso po ketvirtadali tabletes, bet vistiek situacija negerejo, ciandien jau 4 diena daktare israse antibijotiku hiconcil, negalim suprasti nuo ko, buvo ir greitoji atvaziavus, sako muskit temperatura ir visaks, nes ja patikrini ir sako svari. ar gali but kad nuo dantu, tokia temp, ir taip ilgai kad laikytusi? jai taip per kiek laiko dazniausiai dantukai iauga, ir kada nukrenta, suprantu kad tai idividuolu, bet...?

Mums irgi taip yra,mano dukrytei 7 men,pakilo temperatura iki39,nei slogavo,nei kostejo,nesupratom is kur,o daktare apziurejo,kad gerkle parausi ir kazkokios karputes sake yra,tai irgi israse Hiconcil suspensijos.
O dar kai padaviau imburofeno lasiuku,taikai numuse tai iki 35,5 visa slapia buvo saltu prakaitu,verke,baisu buvo,o nezinojau, ka daryt,apklojau siltai,ryte viskas buvo normaliai,nesuprantu kodel nera informacijos apie zema temperatura

Labas
Mano sunui3,5m.Jis jau kokias 3 savaites serga.Viskas prasidejo nuo pakilusios aukstos temper.(39) ir vemimo,po poros dienu temper.nukrito ir sekancios 1,5 savaites vaikas viduriavo bei kosejo,buvom pas gydytoja bet plauciai,gerkle ir ausys sveiki,bet vakar vel pasikartojo vemimas su 39 temper. ir vel tik viena nakti.Gal zinote kas,tai galetu buti?Jam atliko ir kraujo tyrima,bet nieko nerado. Aciu

Oi... mums buvo nukritus iki 35.2, oi kaip išsigandau... Pamatuoju o termometras beveik nieko nerodo, pamatavau kitu - tas pats... mes kaitinom kojytes karštam vaneny su druska, greit apavėm vilnones kojinytes ir glaudžiau prie savo kūno... per pusvalandį pakilo iki 36... bet baimės buvo tai daug...

sveikutes,mums vel auksta temperatura laikosi antra diena pakyla iki 39,4,numusam ir per tris val vel pakyla buvom pas daktare kraujo tyrimas geras,liepe tik musti temperatura,numusi ir vel pakyla,baisu ziuret i ja,kaip ji leisgyve tokia guli

labas ligoniuku mamoms

Dukrytei siand uzkilo temperatura iki 38,7... nei is sio, nei si to Truputi irzloka, nieko nevalgo..
Radau internete straipsni apie karsciavima, idedu, gal kam pravers.
Karščiavimas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių vaikams iki 3 metų amžiaus kviečiamas gydytojas. Vaikas karščiuoja, kai jo rektalinė temperatūra >38°C. Kūdikiams reikėtų matuoti ir vertinti tik rektalinę temperatūrą, nes pažasties temperatūrą labai veikia aplinkos faktoriai (rūbai, apklotai).

Karščiavimą gali sukelti infekcija ar kitos kilmės uždegimas, kartais tai gali būti rimtos bakterinės ligos pradžia. Apie 20 proc. karščiuojančių vaikų nustatomas karščiavimas be aiškaus židinio. Dalis šių vaikų jaučiasi gerai, dažniausiai jų karščiavimą sukelia savaime praeinanti virusinė liga. Tačiau kai kuriems iš jų gali būti slapta bakteriemija ir padidėjusi rizika sirgti pneumonija, meningitu ar sepsiu. Karščiavimas yra ligos požymis, o ne pati liga, todėl daugeliui vaikų jo gydyti atskirai nuo ligos nereikėtų. Tačiau karščiavimą reikėtų panaudoti kaip vertingą požymį ligai nustatyti bei ligos eigai vertinti ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, parinkti tinkamą tyrimą:
• Visiems karščiuojantiems iki 28 dienų amžiaus kūdikiams būna rimta bakterinė infekcija.
• Karščiuojančiam iki 3 mėnesių amžiaus kūdikiui visada pirmiausia reikia galvoti apie bakterinę infekciją, tirti, ar nėra sepsio, ir skirti antibakterinį gydymą.
• Jei karščiuojantis 3–36 mėn. vaikas atrodo sergantis, yra invazinės bakterinės ligos ar sepsio požymių, jam reikia skubios pagalbos, hospitalizacijos bei empirinės intraveninės antibiotikų terapijos.
• Jei 3–36 mėn. vaikas jaučiasi gerai ir jo būklė gera, maža tikimybė, kad karščiavimą sukėlė bakterinė infekcija.
• Svarbu nutarti, kaip gydyti gerai besijaučiantį karščiuojantį vaiką, kai nėra aiškaus infekcijos židinio. Reikėtų pagalvoti apie slaptą šlapimo takų infekciją, slaptą bakteriemiją ar slaptą pneumoniją.
– kai jaunesniems nei 1 metų amžiaus berniukams ir jaunesnėms nei 2 metų amžiaus mergaitėms nenustatoma aiškaus karščiavimo židinio, reikia įtarti šlapimo takų infekciją,
– šiuo metu slaptosios bakteriemijos paplitimas tarp 3–36 mėnesių karščiuojančių vaikų yra 1,5–2 proc.,
– 3–36 mėnesių amžiaus vaikams galvoti apie empirinę antibiotikų terapiją reikėtų esant temperatūrai >39°C ir leukocitozei >15 000/mm3. Tais atvejais, kai antibakterinio gydymo karščiuojantiems be aiškaus židinio vaikams neskiriama, šie vaikai turi būti aktyviai stebimi,
– krūtinės ląstos rentgenograma turi būti atlikta jaunesniam nei 3 mėnesių kūdikiui, kuriam pasireiškia ūminės kvėpavimo takų ligos požymių; apie krūtinės ląstos rentgenogramą vyresniems nei 3 mėnesių amžiaus vaikams reikėtų pagalvoti esant temperatūrai >39°C ir leukocitozei >20 000/mm3. Krūtinės ląstos rentgenogramos dažniausiai nereikia, kai temperatūra <39°C ir kai nėra ūminių kvėpavimo takų ligos požymių.

Paties karščiavimo sukelti neigiami padariniai:
1) diskomfortas,
2) traukuliai dėl staiga kylančios temperatūros vaikams, turintiems polinkį į febrilinius traukulius,
3) prižiūrinčių vaiką tėvų nerimas, vadinamoji ???karščiavimo baimė“.

Karščiavimo baimė nėra pagrįsta, nes žalingi karščiavimo padariniai nėra pavojingi ir juos galima nesunkiai pašalinti. Daug svarbiau galvoti apie karščiavimą sukėlusią ligą ir jos galimas pasekmes. Antipiretikų karščiuojant dažniau reikėtų vartoti diskomfortui ir skausmui mažinti nei karščiavimui gydyti.

Karščiavimą galima mažinti šiomis priemonėmis:
1) antipiretikais (paracetamoliu ar ibuprofenu), kurie normalizuoja dėl pirogenų poveikio pasikeitusį temperatūros tašką bei nuskausmina ir sumažina diskomfortą. Leistinos paracetamolio (acetaminofeno) paros dozės yra 75–90 mg/kg, vienkartinė dozė – 10–15 mg/kg, ją galima kartoti 4–5 kartus per dieną. Ibuprofeno paros dozė yra 30 mg/kg, jo reikėtų skirti po 5–10 mg/kg 3 kartus per parą. Paracetamolis metabolizuojamas kepenyse, o ibuprofenas skiriasi pro inkstus, todėl, jei antipiretikų reikia vartoti dažniau, šių preparatų galima skirti pakaitomis ir parinkti optimalias vienkartines dozes;
2) fizinėmis šaldomosiomis priemonėmis, kurios ???paima“ šilumos perteklių iš vaiko organizmo. Šiuo tikslu naudojamas drungnas vanduo, jis yra labai geras šilumos laidininkas (naudoti spirito ar degtinės nerekomenduojama). Nepamiršti, kad fizines šaldomąsias priemones galima naudoti tik esant gerai odos kraujotakai;
3) skysčių ir elektrolitų balanso korekcija, nes neretai organizmo dehidracija palaiko atkaklų karščiavimą, o kartais gali būti ir paties karščiavimo priežastis – vaikas turi gauti reikalingą fiziologinį paros skysčių kiekį bei dar papildomai skysčių esamam skysčių trūkumui ir besitęsiantiems skysčių netekimams koreguoti;
4) periferinę kraujotaką plečiančių preparatų karščiuojančiam vaikui skirti nereikia, nes periferinės kraujotakos spazmas vaikams visada yra kompensacinis mechanizmas ir reikia ieškoti jo priežasčių. Jis turėtų praeiti dėl antipiretikų poveikio normalizuojantis temperatūrai ir jai nekylant, o jei jis lieka, tai rodo skysčių trūkumą ir hipovolemiją – būtina pradėti skysčių infuziją.

Karščiuojantį vaiką reikia hospitalizuoti, jei:
• sumažėjus temperatūrai lieka (būtina pakartotinai įvertinti būklę sumažėjus temperatūrai):
– sąmonės sutrikimų – įtarti meningitą,
– bloga odos kraujotaka – įtarti šoką,
– tachipnėja ir/ar tachikardija – įtarti pneumonijos ar sepsio pradžią;
• yra dehidracijos požymių ir vaikas blogai geria skysčius.

Jei vaikas karščiuoja ir vemia, o diarėjos nėra, negalvoti apie gastritą ar gastroenteritą, bet įtarti CNS infekciją, šlapimo takų infekciją, apendicitą, invaginaciją ar Rėjo sindromą.

paprastas peršalimas ar?..
vaikas susirgo sausio 5. sloga, nedidelė temperatūra, raudona gerklė - atrodo, nieko ypatingo, gydytoja liepė valyti ir lašinti į nosį, duoti gerti Umckalor, šildyti kojas... tą vakarą temperatūra buvo pakilus iki 39, įkišau Eferalgano žvakytę. nuo tol IKI ŠIOL laikosi temperatūra 37,2. vaikas buvo vėl apžiurėtas, padarytas kraujo tyrimas. kraujas normalus, gerklė biški raudona. sakė vėl gerti Umckalor.
Kodėl taip ilgai nepraeina??? kas tai gali būti?

37.2 vaikui ne temperatūra, temperatūra vaikui nuo 38... bent mūsų daktarai taip vertina... tokia gali būt nuo dygstančių dantukų ar pan. tikrai nemanau kad reikia pergyvent...

bet anksciau taip nebuvo... tiesa, gali buti soniniai dantys. jis jau 8 turi
aciu