Brolis griauna savo gyvenima

Tai jis dar ir agresyvus pasirodo?
Na, nezinau, nezinau. Su mama, zinoma, sunkus atvejis. Senas zmogus, jos jau nepakeisi.
Gal ciumodanu krauti ir nesiulyt, bet gal pabandyti tokius dalykus padaryt:
1. neapmoket islaidu masinai (jei mamai kur reikes nuvaziuoti - tegul taksi issikviecia, pigiau kainuos);
2. neapmoket jo telefono, kuriuo snekasi (itariu sneka per mobilu);
3. paslepti pinigus, kad is pinigines neistrauktu;
4. apskritai neduoti pinigu jokioms jo islaidoms.

Su kvepalu vogimu, maisto isvezimu net nezinau ka ir patart - cia jau reikia vos ne savuose namuose viska po spyna laikyt . Taigi sitas dalykas, matyt, taip ir liks - bet jei netures uz ka vaziuot, tai niekur nieko ir neisves.
O uz maista ir pastoge - reikalauti, kad padetu buityje (ta prasme, atidirbtu).

Dar yra variantas kokiam menesiui mama pas save i svecius pasiimt - o jis ten tegul gyvena

Visus jūsų išvardintus punktus mamai siūliau. Neišeina jai įgyvendint. Su mob.tel. tai iš vis gražu: jis abonentą pasiėmė dar tada, kai žinojo, kad po mėnesio taps bedarbiu, o ėmė tik dėl to, kad norėjo naujesnio modelio telefono. Dabar sąskaitas apmoka mama, nors aš sakiau, kad nemokėtų. O ji sako: "skola kaupsis, anstoliams perduos, tada tai dar daugiau mokėti teks". Bet juk jis jokio turto neturi, iš jo nebus ką išskaičiuoti. O operatorius daug mėnesių neleis naudotis ryšiu, jei bus neapmokamos sąskaitos. kalbasi jis su drauge naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele, pasijungęs kokią paslaugą "artimieji" ar pan., bet ir už tai reikia mokėti.
O mama aš jau seniai būčiau pasiėmus, bet ji senosios negali palikti, matot ji pareigą turi.

seneliu namai ir taskas.

Na ir tegul peruoda anstoliams - kodel jus to bijote? Juk is mamos turto anstoliai vis tiek neisieskos, skola ant jo kabos (jei kortele jo vardu). Kada nors isidarbins (gal but) tai pats ir padengines savo skolas. Jo problemos. Tevai uz vaiku skolas neatsako.
Na, kitos iseities, kaip uzristi kraneli pinigams as nematau. Jeigu mama sugebetu padaryti bent jau tiek - gal kazkas ir pradetu keistis. Gal...
Bet jei ji nieko daryti nenori - gerai, tegul ir toliau taip gyvena, bet tada tegul nesiskundzia... Nes juk pati taip pasirinko.
Gaila, kad nera galimybes mamos is tu namu bent kuriam laikui isvezt.

As jus labai uzjauciu. Suprantu, kaip sunku, kai matai artima zmogu kencianti, o padet neiseina.

Taciau sis sakinys labai teisingas. Butent tai, kai mama kita karta ims skustis ir pasakykit jai. Brolis tikrai parazitas, bet kam jam stengtis, jei ir taip gerai. nors parazitas sakyciau dar per geras jam vardas, jis vagis, vagiantis is artimiausiu zmoniu. O del mamos, tai ji nesaziningai elgiasi jusu atzvilgiu. as suprantu, kad jus ja mylit ir norit padeti, bet jusu patarimu ji neklauso. tad visa ta pykti, skausma ir nevilti, kuri sukelia jusu brolis ir jusu mamos manymu jo mergina, ji perduoda jums. kokia iseitis? teks jums atsiriboti nuo situacijos, nes panasu, kad padet negalit tik pati siaubingai pykstat ant brolio ir jo partneres. jei dristat mamai pasakykit, kad jus mielai isgirsit jos problemas, bet tik su salyga, kad ji vykdys jusu patarimus. jei ne, tuomet atsiribokit ka sako, galvokit tuo metu apie tai, ka gaminsit vakarienes ar sudarykit pirkiniu sarasa ar bent mintyse kartokit, kad padet niekuo negalit... o brolio paklauskit ar jam reikalinga jusu pagalba ieskant darbo. jei taip, tegul eina ar skambina tuoj pat, kitu atveju, tegul ieskosi darbo pats.

Suprantu jusu nevilti - jus norite kazka pakeisti brolio ir mamos gyvenime, taciau jums atsitrenkiate kaip i siena, kadangi jie patys keisti nieko nenori. Ir jus cia nieko negalite padaryti - uz kita zmogu gyvenimo nenugyvensi. Gali gyventi ir keisti tik savo gyvenima, bet ne kitu.
Manau, jus padarete viska, kas nuo jusu priklauso - ir su mama kalbejotes, ir su broliu, ir darbo jam ieskojote - bet tai nedave rezultato. Kiek galejot, tiek padejot. Bet jiems to nereikia. Daugiau jus nieko negalit padaryt. Belieka tik su tuo susitaikyt, pasistengt kazkaip nuo tu reikalu atsiribot ir gyventi savo gyvenima.
Sioje situacijoje uzjauciu tik jusu mama ir jus. Bet ne broli. Is viso to, ka parasete, susidelioja nelabai patrauklus jo paveikslas - atvirai pasakius, nesuprantu, kaip galima iki tokio laipsnio netureti sazines, kad taip elgtis su pensininke motina. Kaip galima vogti pinigus ir daiktus is artimu zmoniu. Kaip galima taip negerbt savo seimos...

Aš labai myliu savo mamą, ji auksinis žmogus, dėl mūsų vaikų nusimautų paskutines kelnes, tačiau yra pernelyg nuolaidi, nemoka būti griežta. Per savo gyvenimą daug prisikentėjo, jau buvau užsiminusi, kad jos šeimyninę laimę sugriovė jos nuosava mama ir dar daug visokių rimtų bėdų. O dar čia brolelis, kuris ir po pirmos ir po antros išsirusios santuokos grįžo pas mamą ir ilgai bei nuobodžiai sėdėjo jai ant sprando. Mama turi keturias chroniškas, nepagydomas ligas, jos gyvenimą ir regą palaiko tik vaistai. Jai iš vis negalima tampyti sunkių svorių, negalima lankstytis, kilnoti rankų ir t.t. Bet ji pati namuose viską daro. O brolis, jei jam mama papriekaištauja dėl pagalbos nebuvimo ar tai, kad jis išlekia pas mylimąją kaip tik tuo metu, kai mama serga (buvo peršalusi)ar po ligoninės ir negali pati eiti į parduotuvę, jis pradeda rėkti, kad jis nori turėti asmeninį gyvenimą. Aš tiesiog iš pasiutimo sprogstu, kai girdžiu tokius dalykus ir ne kartą sakiau jam, kad asmeninį gyvenimą jis gali ir net privalo turėti, bet tik tuomet, kai asmeniškai ir savo pragyvenimu pasirūpins. N kartų sau sakiau, kad reikia atsiriboti, negalvoti apie tai, nes nieko negaliu pakeisti, bet, patikėkit, ne taip jau lengva tai padaryti. Dabar, kai jau visai prastai mamai su sveikata, ji sako, kad paklausys manęs ir atiduos senąją į senelių namus, nes jau nebepajėgia iškęsti to nuolatinio vaikymo ir šokdinimo, jai atsibodo būti patarnaujančiu personalu. Taip norisi tikėti, kad taip ir bus. Aš dar pernai buvau susitarusi su viena senelius globojančia įstaiga, kad priims senolę, bet mano mama pačią paskutinę akimirką ėmė ir persigalvojo. Supykau ir pasakiau, jog dabar senelės patalpinimas bus jos asmeninis rūpestis, nes aš nesu tikra, ar mama vėl nepersigalvos. Jeigu ji atiduotų senąją, mamą pasiimčiau pas save. O brolelis galėtų gyventi kaip išmano.

Geras sunus, ner ka ir sakyt. Savo "asmenini" gyvenima gyvena parazituodamas ligotos ir pensijinio amziaus mamos saskaita ir dar akis drasko

N kartų sau sakiau, kad reikia atsiriboti, negalvoti apie tai, nes nieko negaliu pakeisti, bet, patikėkit, ne taip jau lengva tai padaryti.

Pilnai suprantu, kad tai padaryt nera lengva - visdelto, tai jusu mama.

Jeigu ji atiduotų senąją, mamą pasiimčiau pas save. O brolelis galėtų gyventi kaip išmano.

Manau, tai butu iseitis - galetu brolis tureti "asmenini" gyvenima ir juo dziaugtis - niekas jam netrukdytu

O zmones tikisi, kad vaikai senatveje jiems bus atrama. Jais ligotais pasirupins. Kokia jau cia atrama ir koks rupestis is tokio sunaus... Ne tik, kad nepasirupins, bet dar ir anksciau i kapus nueit pades...
Sunkus atvejis, bet laikykites - kaip ir geri dalykai, taip ir blogi dalykai kada nors baigiasi. Nieko nera amzino. Bent jau tokia paguoda

Neseniai išsiunčiau broliui į e-mail'ą kelis skelbimus dėl darbo, paskambinau ir pasakiau, kad pažiūrėtų. Į vieną vietą - geriausią, pati asmeniškai paskambinau paklausti, ar dar neužimta. Sakė, atsiųskite CV. Nu nežinau, aš iš kailio nerčiausi, kad tik mane priimtų į darbą. Paklausinėsiu mamos, ar jis ką nors darė. Kažko nesitiki. Jau tiek kartų tai dariau ir viskas veltui...

as jau pradedu mastyt,kodel jusu mama neduoda senutes i specializuota slaugykla, o pacia mama pas save nors porai menesiu pasikviesti, tegu sunus tvarkosi kaip sumasto.

jei padejot rasyt CV jam, tai ta CV ir issiuskit pati, o kai reiks ji pati pristatkit i vieta.Pasakykit,kad mama senele issikrausto, o jis tegu masto ka darys.

Aš labai atsiprašau temos autorės, kad įlindau su savo problemom į jos temą. Mano tema turėtų vadintis taip: "BROLIS GRIAUNA KITŲ GYVENIMĄ". Bet jau nebeužvedinėsiu. Išgirdau kitų žmonių nuomonių apie susiklosčiusią situaciją ir tai man buvo labai naudinga. Ačiū visoms pasisakiusioms.

Tai nebedarykite, jei jau vis tiek veltui... Negaiskite savo brangaus laiko zmogui, kuris to nevertina... Jam labai patogu - jus ieskote uz ji jam darbo, mama uz ji apmoka saskaitas, o jis parazituoja sau patenkintas - gyvena "asmenini" gyvenima
Neeikvokit laiko ir pastangu tusciai. Geriau uzsiimti pagalba mamai, o ne broliui. Ikalbeti atiduoti senole i seneliu namus, pasiimti mama pas save, o broli palikti jo paties valiai.
Nesokinekit jus aplink ji - nereikia jam darbo. Nereikia. Reiketu - susirastu pats. Bet jam, panasu, ir taip gerai. Tai padarykit, kad taptu nebegerai. Kazin kaip jau jis ta savo "asmenini" gyvenima gyventu likes vienas be mamos