QUOTE(sena niekšė @ 2010 02 27, 15:41)
tikėt nebūtina. bet jei pretenduoji save vadinti išsilavinusiu žmogum, pridera žinoti bent jau istoriją.
tai istorija ar religija?
tai istorija ar religija?
QUOTE(Leksa @ 2010 02 27, 16:49)
pasakyčiau taip -- istorija ir literatūra. juk reikia mokintis svarbius istorinius įvykius, veikėjus, taip pat ir literatūros veikalus. Biblija -- vienas iš svarbiausių.
O aš pamenu, jog mokiausi etiką visą laiką vyresnėse klasėse.O po to 11toje pasirinkau tikybą. Ne dėl religijos o dėl bendro išsilavinimo. Labai gerbiu savo tikybos mokytoją, kuri mus pažindina su naujais religiniais judėjimais, kitomis religijomis. Tiesiog dėl bendro išprūsimo.Idomu iš tiesų. Kas dar labai įdomu, kai per tikybą buvo skaitoma filosofinė literatūra.
Tikrai nekišant per prievartą nieko ir neverčiant melstis per pamokas. Nieko nemerkiant ir t.t.
Per etiką,kiek pamenu to nebūdavo ir buvo kaip laisva pamoka.
Taigi manau viskas nuo mokytojos priklauso gal labiau.
Beje pritariu senos niekšės pasakymams. Žinoti tikrai derėtų bent dėl bendro išsilavinimo tai.
Tikrai nekišant per prievartą nieko ir neverčiant melstis per pamokas. Nieko nemerkiant ir t.t.
Per etiką,kiek pamenu to nebūdavo ir buvo kaip laisva pamoka.
Taigi manau viskas nuo mokytojos priklauso gal labiau.
Beje pritariu senos niekšės pasakymams. Žinoti tikrai derėtų bent dėl bendro išsilavinimo tai.
Ačiū už nuomones, matau, kad kai kas mane suprato 
Tiesą sakant manau, kad ir tikybos pamokose vaikai turėtų būti supažindinti su visais tikėjimais, bet esmė tame, kad iš etikos pamokų ir tikiuosi, kad vaikas mokysis bendrauti ir suprasti kitus, gal net etiketo subtilybių...
Jei kyla klausimas kam vaiką krikštijau..., tai tam, kad pati esu katalikė, bet tai nereiškia, kad vaikas neturi teisės pasirinkti savo kelio...
Kiekvienais metais vaikų klausiu - ką šiemet renkatės - etiką ar tikybą? Tad jei jau vaikas pasirinko etiką - norėčiau, kad jos ir mokytūsi
( labai geras palyginimas su muzikos mokykla...)
Tiesą sakant manau, kad ir tikybos pamokose vaikai turėtų būti supažindinti su visais tikėjimais, bet esmė tame, kad iš etikos pamokų ir tikiuosi, kad vaikas mokysis bendrauti ir suprasti kitus, gal net etiketo subtilybių...
Jei kyla klausimas kam vaiką krikštijau..., tai tam, kad pati esu katalikė, bet tai nereiškia, kad vaikas neturi teisės pasirinkti savo kelio...
Kiekvienais metais vaikų klausiu - ką šiemet renkatės - etiką ar tikybą? Tad jei jau vaikas pasirinko etiką - norėčiau, kad jos ir mokytūsi
( labai geras palyginimas su muzikos mokykla...)
Mes taip pat leidziame vaika i etika o ne tikyba. Manau kai uzaugs jis pats nuspres ar tai jam reikalinga ar ne. O kas del istorijos tai manau pirmokui ta istorija apie krikscionybe yra penktoje vietoje kaip sakant.
As ta iy etika vedziua .nes pati musu seima netikinti .Ir dar ta mokytoja kazkokia keista .
Tikybos paprastai mokosi tikintys vaikai, o etikos - netikintys. Aisku tai teorija, nes praktiskai ypac vyresnese klasese mokiniai linke rinktis ta dalyka, kuriame maziau reikalaujama - vienose mokyklose tai buna etika, kitose - tikyba.
O del meno ir istorijos tai gerai cia kazkas pasake - norim to ar nenorim, musu meno istorija yra pagrinde baznytinio meno istorija. Ir kur nors Peterburgo Ermitaze neskaites Biblijos zmogus deja, nieko nesupras, zvelgdamas i pasaulinio meno sedevrus - pvz. Rembrandto garsusis "Sunaus palaiduno sugrizimas", Mikelandzelo "Dovydas" ir pan.
Aisku yra didelis nesusipratimas, jei tevai nenorintys, kad vaikas butu mokomas tikybos dalyku, netycia atranda, kad jis vis del to lanko tikyba. Bet velgi klausimas ar ca mokytojo ir mokyklos problema, ar pats vaikas slapciomis pasirinko ta dalyka del vienokiu ar kitokiu motyvu. Dazniausiai tas motyvas buna vienas - lengviau gauti iskaita ar gera pazymi.
Taciau logikos argumente - uzaugs ir apsispres ar jam reikalingas tikejimas, tiek pat kiek logikos teiginyje - uzaugs ir apsispres ar jam reikalinga anglu kalba.
O del meno ir istorijos tai gerai cia kazkas pasake - norim to ar nenorim, musu meno istorija yra pagrinde baznytinio meno istorija. Ir kur nors Peterburgo Ermitaze neskaites Biblijos zmogus deja, nieko nesupras, zvelgdamas i pasaulinio meno sedevrus - pvz. Rembrandto garsusis "Sunaus palaiduno sugrizimas", Mikelandzelo "Dovydas" ir pan.
Aisku yra didelis nesusipratimas, jei tevai nenorintys, kad vaikas butu mokomas tikybos dalyku, netycia atranda, kad jis vis del to lanko tikyba. Bet velgi klausimas ar ca mokytojo ir mokyklos problema, ar pats vaikas slapciomis pasirinko ta dalyka del vienokiu ar kitokiu motyvu. Dazniausiai tas motyvas buna vienas - lengviau gauti iskaita ar gera pazymi.
Taciau logikos argumente - uzaugs ir apsispres ar jam reikalingas tikejimas, tiek pat kiek logikos teiginyje - uzaugs ir apsispres ar jam reikalinga anglu kalba.
QUOTE(MeskeLepeske @ 2010 03 13, 19:34)
Tikybos paprastai mokosi tikintys vaikai, o etikos - netikintys. Aisku tai teorija, nes praktiskai ypac vyresnese klasese mokiniai linke rinktis ta dalyka, kuriame maziau reikalaujama - vienose mokyklose tai buna etika, kitose - tikyba.
O del meno ir istorijos tai gerai cia kazkas pasake - norim to ar nenorim, musu meno istorija yra pagrinde baznytinio meno istorija. Ir kur nors Peterburgo Ermitaze neskaites Biblijos zmogus deja, nieko nesupras, zvelgdamas i pasaulinio meno sedevrus - pvz. Rembrandto garsusis "Sunaus palaiduno sugrizimas", Mikelandzelo "Dovydas" ir pan.
Aisku yra didelis nesusipratimas, jei tevai nenorintys, kad vaikas butu mokomas tikybos dalyku, netycia atranda, kad jis vis del to lanko tikyba. Bet velgi klausimas ar ca mokytojo ir mokyklos problema, ar pats vaikas slapciomis pasirinko ta dalyka del vienokiu ar kitokiu motyvu. Dazniausiai tas motyvas buna vienas - lengviau gauti iskaita ar gera pazymi.
Taciau logikos argumente - uzaugs ir apsispres ar jam reikalingas tikejimas, tiek pat kiek logikos teiginyje - uzaugs ir apsispres ar jam reikalinga anglu kalba.
O del meno ir istorijos tai gerai cia kazkas pasake - norim to ar nenorim, musu meno istorija yra pagrinde baznytinio meno istorija. Ir kur nors Peterburgo Ermitaze neskaites Biblijos zmogus deja, nieko nesupras, zvelgdamas i pasaulinio meno sedevrus - pvz. Rembrandto garsusis "Sunaus palaiduno sugrizimas", Mikelandzelo "Dovydas" ir pan.
Aisku yra didelis nesusipratimas, jei tevai nenorintys, kad vaikas butu mokomas tikybos dalyku, netycia atranda, kad jis vis del to lanko tikyba. Bet velgi klausimas ar ca mokytojo ir mokyklos problema, ar pats vaikas slapciomis pasirinko ta dalyka del vienokiu ar kitokiu motyvu. Dazniausiai tas motyvas buna vienas - lengviau gauti iskaita ar gera pazymi.
Taciau logikos argumente - uzaugs ir apsispres ar jam reikalingas tikejimas, tiek pat kiek logikos teiginyje - uzaugs ir apsispres ar jam reikalinga anglu kalba.
Užrašiau vaiką į etiką dėl įvairių priežasčių. Pirma, esu netikinti, sąmoningai nekrikštijau vaiko, antra, tikyba, tikėjimas yra toks dalykas, kurio neišmokysi, neapibrėši, net nepaaiškinsi, kas tai yra. Panašiai kaip nepriversi mylėti, čia žmogus pats turi pajausti. Aš labai norėčiau ir vaikui dažnai tai sakau, kad būtų dėstomos pasaulio religijos - kuo jos skiriasi, kuo panašios, kodėl jos nesutaria ir t.t., bet vargu ar LT mokyklose išvis tai dėstoma, juolab pradinukams. Nebent universitetuose. Bet namuose apie tai pasikalbam. Trečia, daug priklauso nuo mokytojo, tikybos mokyti gali tikrai ne bet kas; kai išgirstu, kad mūsų m-kloj vaikai per tikybą piešia Dievą su barzda ant debesėlio, kalba apie jį kaip baudėją ir keršytoją, dėkoja Dievui už "šitą mokyklą, šitą kabinetą, šitus baldus", tai žinot, keliai linksta... 
nors maniškis nelanko, bet baisu, kokiems "pedagogams" atiduodami kiti vaikai ir kas jiems kišama į galvą, ir ar patys tėvai norėtų, kad vaikai turėtų būtent tokį supratimą apie Dievą. Ketvirta, kaip žinia, Dievas neigia mokslą, mokslas neigia Dievą, tai ar jums ne keista - vaikai lanko XXI a. mokyklą, technikos/interneto amžius etc., o per tikybą atsiduria aplinkoj, kur visas tas mokslas yra paneigiamas! Kaip tai suderinama?! Čia kalbu kad ir apie pasaulio atsiradimo teoriją. Tikrai nesuvokiu tikybos kaip dėstomo dalyko, nesuprantu kaip tai gali būti šiuolaikinės mokymo įstaigos dalis. Tik suprantu, buvo valdžioj konservatoriai ir grąžino šitą dalyką į m-klas be jokio pagrindo, nuoširdžiai populistiniais sumetimais. Penkta, manau, tikybos dalykai tegu lieka šeimoje, - jei tai perduodama iš kartos į kartą, tai kam dar tos pamokos? Kas geriau, jei ne tėvai savo pavyzdžiu, net nieko daug neaiškindami, išmokys vaiką tikėjimo tiesų? Ir šešta, tikiuosi, nėra manančių, kad lankantys tikybą yra geresni, o lankantys etiką - blogesni, blogiau elgiasi, blogiau mokosi? Turiu gyvą pavyzdį, įrodantį priešingai 
Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/psiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.
Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/pasiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.
nors maniškis nelanko, bet baisu, kokiems "pedagogams" atiduodami kiti vaikai ir kas jiems kišama į galvą, ir ar patys tėvai norėtų, kad vaikai turėtų būtent tokį supratimą apie Dievą. Ketvirta, kaip žinia, Dievas neigia mokslą, mokslas neigia Dievą, tai ar jums ne keista - vaikai lanko XXI a. mokyklą, technikos/interneto amžius etc., o per tikybą atsiduria aplinkoj, kur visas tas mokslas yra paneigiamas! Kaip tai suderinama?! Čia kalbu kad ir apie pasaulio atsiradimo teoriją. Tikrai nesuvokiu tikybos kaip dėstomo dalyko, nesuprantu kaip tai gali būti šiuolaikinės mokymo įstaigos dalis. Tik suprantu, buvo valdžioj konservatoriai ir grąžino šitą dalyką į m-klas be jokio pagrindo, nuoširdžiai populistiniais sumetimais. Penkta, manau, tikybos dalykai tegu lieka šeimoje, - jei tai perduodama iš kartos į kartą, tai kam dar tos pamokos? Kas geriau, jei ne tėvai savo pavyzdžiu, net nieko daug neaiškindami, išmokys vaiką tikėjimo tiesų? Ir šešta, tikiuosi, nėra manančių, kad lankantys tikybą yra geresni, o lankantys etiką - blogesni, blogiau elgiasi, blogiau mokosi? Turiu gyvą pavyzdį, įrodantį priešingai Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/psiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.
Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/pasiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.
Šiuo metu esu antrakursė studentė. Norėčiau pasidalint savo patirtimi.
Visų pirma keturis metus lankiau tikybą, po to likusius - etiką. Pirmose klasėse išties mokė apie Dievą baudėją, gailestingąjį ir t.t., mokė maldelių mintinai, paišėm daug, sprendėm pratybas. Tačiau kursas buvo pateikiamas neįdomiai vaikams, po to pas mus pristigo naujų vadovėlių ir po dviejų metų be jų visi vaikai gražiai savo noru (tėvam tik pasakę, kad norim, kad pasirašytų tuos prašymus) perėjom į etiką. Tada mūsų tikybos mokytoja buvo sukrėsta, aiškino, kad būtent nuo penktos klasės tikyba ima nagrinėti sunkias etikos problemas, gilintis ne į pasakas, o į jų reikšmes. Tačiau mes jau nebenorėjome nieko apie tikybą girdėti. Per etiką pradžioj mokėmės etiketo ir panašių dalykų, daug paišėme, o gimnazinėse mokėmės filosofinės etikos, kas priminė filosofiją tiesiog ir buvo itin įdomu. Visi jau buvom pakankamai suaugę diskutuoti rimtomis filosofinėmis temomis (nors ne visi to norėjom), net mėginom meditaciją, žiūrėjom filmus apie paauglių elgesį ribinėse situacijose ir juos aptarinėjome.
Prie religijos grįžau jau studijuodama, kuomet per kultūros istoriją perskaičiau vieną iš evangelijų, pristačiau Šventraščio sudėtį ir t.t. Tai jau buvo visai kitas Biblijos ir religijos pažinimas, prie jo sugrįža nemažai jaunuolių, kai kurie savo noru eina į įv.organizacijas, vyksta į Taize ir t.t. Galų gale, tikybos išmokys jei leisite vaikus komunijos. Ten jau visai ktioks, daug malonesnis mokymas būna.
Tai va
Visų pirma keturis metus lankiau tikybą, po to likusius - etiką. Pirmose klasėse išties mokė apie Dievą baudėją, gailestingąjį ir t.t., mokė maldelių mintinai, paišėm daug, sprendėm pratybas. Tačiau kursas buvo pateikiamas neįdomiai vaikams, po to pas mus pristigo naujų vadovėlių ir po dviejų metų be jų visi vaikai gražiai savo noru (tėvam tik pasakę, kad norim, kad pasirašytų tuos prašymus) perėjom į etiką. Tada mūsų tikybos mokytoja buvo sukrėsta, aiškino, kad būtent nuo penktos klasės tikyba ima nagrinėti sunkias etikos problemas, gilintis ne į pasakas, o į jų reikšmes. Tačiau mes jau nebenorėjome nieko apie tikybą girdėti. Per etiką pradžioj mokėmės etiketo ir panašių dalykų, daug paišėme, o gimnazinėse mokėmės filosofinės etikos, kas priminė filosofiją tiesiog ir buvo itin įdomu. Visi jau buvom pakankamai suaugę diskutuoti rimtomis filosofinėmis temomis (nors ne visi to norėjom), net mėginom meditaciją, žiūrėjom filmus apie paauglių elgesį ribinėse situacijose ir juos aptarinėjome.
Prie religijos grįžau jau studijuodama, kuomet per kultūros istoriją perskaičiau vieną iš evangelijų, pristačiau Šventraščio sudėtį ir t.t. Tai jau buvo visai kitas Biblijos ir religijos pažinimas, prie jo sugrįža nemažai jaunuolių, kai kurie savo noru eina į įv.organizacijas, vyksta į Taize ir t.t. Galų gale, tikybos išmokys jei leisite vaikus komunijos. Ten jau visai ktioks, daug malonesnis mokymas būna.
Tai va
