QUOTE(mama4XL @ 2010 02 25, 10:44)
Man baisiausia, kad jeigu augini vaikelį, - tai esi kažkokia apsivogus.
Jeigu pasakai, kad sunku-tai kaip tau gali būti sunku, - juk prisivogei.
Ir iš vis pasakymas eikit dirbt, neveltėdžiaukit, kai namuose mažas vaikas - dėk bet kur, bet eik dirbt.
Tai gal geriau prie darbo biržos nepatenkintieji stovėkit ir piketuokit-kiek ten gauna už "nieką". Apmokamos kelionės darbo biržos rengiamiems kvalifikacijos kursams, kurie irgi nemokami ir stipendiją dar gauna. o po to pasideda tą lapelį į stalčių, nes darbo vis tiek nėra.
Visiškai su Jumis sutinku. Aš šiuo metu laukiuos antro vaikelio ir irgi kartais jaučiuosi lyg būčiau nusikaltimą kažkokį padarius. Man gimdymas nusimato birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Buvo gi sugalvota, kad iki liepos mėnesio nieko nesikeičia, o po liepos keičias tvarka. Tai man kažkoks nenormalus nerimas buvo, kad jeigu pagimdysiu tarkim birželio paskutinę dieną, tai mane kokia Sodra pradės tampyti po teismus, kad kaip nors išprovokavau gimdymą anksčiau dėl pinigų

. Matyt nėštumo hormonai kažkaip "durnai" veikia, bet tokios mintys į galvą lindo... Ir kaip apsidžiaugiau, kad peskaičiuos visoms ir visoms nuo liepos 10 proc. sumažins. Na, bent jau nebūsiu apkaltinta, kad vaiką išsikrapščiau anksčiau laiko
Kai pastojau pirmą kartą, tai dar nebuvo priimtos tos tvarkos, jog du metus pinigėlius mokės. Prieš išeinant į dekretą kaip tik netikėtai viską pakeitė mamoms naudinga linkme. Aišku, kad džiaugiausi baisingiausiai. Normalus žmogiškas faktorius. Negi reikėjo griūti po traukinio ratais, nes gausiu daugiau pinigų.
Nebutinai visos mamos yra vagilkos. Juk per televizorių niekas nerodo tų, kurios pajamų apgaulingai nesididino. Visur šmėžuoja tos prasisukusios ir dabar ašarojančios, o gaunas, kad visos kažkokios vagilkos.
O dėl tų kalbų, kad kažkada niekas nieko negavo ir augino vaikus... Na augino... Užaugo... Ir dabar užaugtų. Bet nereik būti tokiems pagiežingiems. Buvo blogai, tikrai blogai. Kalbu iš patirties. Tarp manęs ir mano brolio 14 metų skirtumas. Taigi buvau jau visiškai protingas žmogus, kad suprasčiau, kaip buvo sunku auginti brolį. Kadangi pinigėlių nebuvo, tai mama į darbą išėjo, kai broliui buvo 6 mėnesiai. Dirbo po 12 valandų. darbas pamaininis. Savaitgalių nerasta. Kai mama dirbo dieną, tai iki kol grįšiu iš mokyklos, brolį prižiūrėjo tokia bobulė. Grįžusi perimdavau estafetę. Kai mama dirbo naktį, tai brolį pilnai prižiūrėjau aš. Buvo kažkoks košmaras. Į mokyklą eini neišsimiegojus, namie visa buitis krito ant manęs. BUVO LABAI SUNKU. Mamos nematydavau paromis. Kai matydavau, tai ji visad pikta, nes pervargusi. Taip ir uzaugome patys ir visi svetimi... Tikiuos, kad tokių mažuma, bet aš labai nenorėčiau, kad mano vaikai augtų taip, kaip augau aš.