Senokai rasiau,bet vis paskaitau,laukiu ziniu,kada ir kokiu budu galesiu pervest pinigelius,del butuko paskolos.Mums pavyks surinkti tuos pinigelius
Sveikos merginos
Senokai rasiau,bet vis paskaitau,laukiu ziniu,kada ir kokiu budu galesiu pervest pinigelius,del butuko paskolos.Mums pavyks surinkti tuos pinigelius
Senokai rasiau,bet vis paskaitau,laukiu ziniu,kada ir kokiu budu galesiu pervest pinigelius,del butuko paskolos.Mums pavyks surinkti tuos pinigelius
Nors niekada nerasiau sioje temoje, bet sekiau Inesos istorija. Nuo pat pradziu labai jaudino jos isgyvenimai ir labai suspaude sirdi, kai si nuostabi moteris iskeliavo... labai gaila jos dukrytes, taciau pastarieji jusu pasisakymai priverte susimastyti. Jusu siekis ispildyti paskutini Inesos nora isties labai grazus, taciau tai tik butas, materialus daiktas... Ar ne prasmingiau butu tuos pinigelius paaukoti kitoms sergancioms mamytems, kurios dabar isgyvena ta pati kaip ir Inesa, gal kazka pavyktu isgelbeti ir apsaugoti ju vaikus nuo to skausmo ir tragedijos, kuria patyre Ugnyte. Juk yra seimu, kur vaikams mama yra vienintelis artimas zmogus siame pasaulyje ir jai isejus, jie liktu visiskai vieni... Juk yra seimu, kuriu padetis sudetingesne. Tai tik mano nuomone...
Labai aciu Tau, Kavyte 
Labai norisi tos informacijos. Ilga laika rupejo, kaip sekasi Inesai, vis buvo galimybe jos puslapy paskaityti naujienas. Dabar vis teberupi, turbut viena is daugelio uzsuku kasdien i jos tinklapi, bet ten laikas sustojes. Tokia tustuma. Vis buvo kazkuo rupintis, o dabar nebereikia. Nekalbu apie tevelius, jiems ta tustuma turi buti jauciama labiausiai, jums patiems artimiesiems: Tau, sesei, Ugnytei.
Is tiesu labai rupi, manau, ir rupes, kaip Ugnyte auga. Tad buciau, turbut, reikia kalbet daugiskaita, - butume labai dekingi, jei nors kiek informacijos 'nubyretu' ir mums.
Tu labai rupestingai atliepi musu mintis, norus zinoti apie Inesos pasauli, mylima maza zmoguti, jos artimuosius. Labai Tau aciu
Galvoju, jei parasytum kada bus laikomos misios, kai sutampa tam tikri terminai, galimai noretu ateiti ir kas nors is forumo. Nezinau, ar butent as tikrai prisijungciau, bet siai dienai man tai rupi. Gal ir daugiau kas nores zinoti.
Labai norisi tos informacijos. Ilga laika rupejo, kaip sekasi Inesai, vis buvo galimybe jos puslapy paskaityti naujienas. Dabar vis teberupi, turbut viena is daugelio uzsuku kasdien i jos tinklapi, bet ten laikas sustojes. Tokia tustuma. Vis buvo kazkuo rupintis, o dabar nebereikia. Nekalbu apie tevelius, jiems ta tustuma turi buti jauciama labiausiai, jums patiems artimiesiems: Tau, sesei, Ugnytei.
Is tiesu labai rupi, manau, ir rupes, kaip Ugnyte auga. Tad buciau, turbut, reikia kalbet daugiskaita, - butume labai dekingi, jei nors kiek informacijos 'nubyretu' ir mums.
Tu labai rupestingai atliepi musu mintis, norus zinoti apie Inesos pasauli, mylima maza zmoguti, jos artimuosius. Labai Tau aciu
Galvoju, jei parasytum kada bus laikomos misios, kai sutampa tam tikri terminai, galimai noretu ateiti ir kas nors is forumo. Nezinau, ar butent as tikrai prisijungciau, bet siai dienai man tai rupi. Gal ir daugiau kas nores zinoti.
QUOTE(kavyte @ 2010 03 09, 20:45)
Klausiau dėl paskolos, tai jai Inesos palikti norai yra be galo svarbūs ir tikrai ji džiaugtųsi, jeigu mes visi pečius surėmę išpildytumėm paskutinį Inesos norą.
Idėja, gal ir gera, tačiau trūksta aiškumo. Kas gyvena dabar, kas gyvens toliau butuke, kur gyvens Ugnytė, su kuo, ar šeima neturtinga, ar neišgali susimokėti paskolos, ar tai vienintelis turtas šeimos? Tiesiog prieš darant ,kad ir gerą darbą , reikėtų labai gerai pagalvoti ir apsidairyti, galbūt išėjusio žmogaus norą tepildo artimieji, o mums reikėtų padėti tiems kuriems pagalbos labai reikia dabar, kad jie išgyventų, kad nusipirktų vaistų, kad pasidarytų reikiamą operaciją, kad kažkur serganti mama pasveiktų ir liktų su savo vaikais.
Nepykit, už kitokią nuomonę. Aš ne prieš pagalbą, aš tik mastau, kam pagalba reikalingesnė būtų. Pritariu Raimitos nuomonei.
man šioje istorijoje labiausiai gaila mergytės. 
pati anksti netekau savo mamytės, žinau kaip sunku be jos gyventi. kiekvieną dieną gyveni tik prisiminimu ir pavydi tiems, kurie gali apkabinti savo mamytes
pati anksti netekau savo mamytės, žinau kaip sunku be jos gyventi. kiekvieną dieną gyveni tik prisiminimu ir pavydi tiems, kurie gali apkabinti savo mamytes
QUOTE(nelita @ 2010 03 10, 10:14)
kiekvieną dieną gyveni tik prisiminimu ir pavydi tiems, kurie gali apkabinti savo mamytes
Toks kamuolys gerklėj užstrigo paskaičius tokius žodžius, žinau ir aš ką reiškia gyventi be vieno iš tėvų. Bet aš nors turėjau mamytę...
QUOTE(raimita @ 2010 03 10, 09:28)
Nors niekada nerasiau sioje temoje, bet sekiau Inesos istorija. Nuo pat pradziu labai jaudino jos isgyvenimai ir labai suspaude sirdi, kai si nuostabi moteris iskeliavo... labai gaila jos dukrytes, taciau pastarieji jusu pasisakymai priverte susimastyti. Jusu siekis ispildyti paskutini Inesos nora isties labai grazus, taciau tai tik butas, materialus daiktas... Ar ne prasmingiau butu tuos pinigelius paaukoti kitoms sergancioms mamytems, kurios dabar isgyvena ta pati kaip ir Inesa, gal kazka pavyktu isgelbeti ir apsaugoti ju vaikus nuo to skausmo ir tragedijos, kuria patyre Ugnyte. Juk yra seimu, kur vaikams mama yra vienintelis artimas zmogus siame pasaulyje ir jai isejus, jie liktu visiskai vieni... Juk yra seimu, kuriu padetis sudetingesne. Tai tik mano nuomone...
žinot, kiek teko gyvenime susidurti, ir pačios asmeninės patirties tai kas remia remia daug kur, ir kam reikia labiausiai šiuo metu sergantiems ir t.t , čia niekas nevers aukoti jei to nenorėsite daryti juk ir nereikia, bet juk yra mamų kurios norės nors lašeliu prisidėti prie svajonės tai kodėl tą uždrausti
, ačiū dievui sveikų yra daugiau nei sergančių todėl susiburti ir po kruopytę kas gali ir nori gali prisidėti prie svajonės , nebūtinai Inesos yra ir kitų fondų , pvz 2proc galima aukoti Rugutei ir t.t
Aš irgi norėčiau prisidėti prie paskutinio Inesos noro išpildymo, kai tik paaiškės teisiniai dalykai.
Kaip kažkuri rašo, gi nieks nevers aukoti, kiekvienas spręs čia ar kitur
Kaip kažkuri rašo, gi nieks nevers aukoti, kiekvienas spręs čia ar kitur
sutinku su tuo,kad yra begalinis noras ispildyti Inesytes prasyma,bet tai nereiskia,kad pildydamos prasyma,neparemsime kitu mamyciu teisingai kazkuri mamyte parase,kad sveiku daugiaunei serganciu,ir padeti galime daug kam,kad ir po kruopelyte
Noras padeti Inesytes dukrytei,nereiskia,kad kitiems ligoniukams sakome ne
teisingai kazkuri mamyte parase,kad sveiku daugiaunei serganciu,ir padeti galime daug kam,kad ir po kruopelyte Noras padeti Inesytes dukrytei,nereiskia,kad kitiems ligoniukams sakome ne
QUOTE(kavyte @ 2010 03 09, 20:45)
įkelsiu Ugnytės nuotraukas, parašysiu prisiminimus apie Inesą,
Kavyte, kas dėl nuotraukų vaiko... juk pameni kas darėsi po straipsnio.. visokių žmonių būna, gal nereikia be mamos (kurios nebėra) ar tėčio (kuriam visiškai matyt Dzin) sutikimo dėti nuotraukas... užteks kad parašysi kaip jai sekasi
nekiški jos blogom akim..tiesiog nereikia afišuoti , Ugnytė gyvena savo gyvenima. Rašyk apie jį...
Kavyte, tu nuostabi ir nepakartojama draugė
Asmeniškai nepažinojau Inesos, bet širdis tiesiog plyšta, kai suvokiu, jog ji išėjo po tokios stiprios kovos, jog liko Ugnytė, kuriai tik gyvenimas prasideda...gal taip sunku nes pati tokio pat amžiaus auginu mergyte...Gal todel labai norisi padeti...gal todel labai noris zinoti , kaip jai sekasi, kaip seksis...
Merginos, juk pagalbos niekas nereikalauja, norim padedam, norim ne... O kai tiek daug rodos išgyvenom su Inesa kartu, noras padėti Ugnytei, jos šeimai, noras žinoti kaip jiems sekasi tik sustiprėjo...Inesa kovodama mus daug išmokė, daug parodė... todel mes po kruopelyte galime padeti jai, galime padeti ir kitiems...
Kavyte, lauksime ziniu
Asmeniškai nepažinojau Inesos, bet širdis tiesiog plyšta, kai suvokiu, jog ji išėjo po tokios stiprios kovos, jog liko Ugnytė, kuriai tik gyvenimas prasideda...gal taip sunku nes pati tokio pat amžiaus auginu mergyte...Gal todel labai norisi padeti...gal todel labai noris zinoti , kaip jai sekasi, kaip seksis...
Merginos, juk pagalbos niekas nereikalauja, norim padedam, norim ne... O kai tiek daug rodos išgyvenom su Inesa kartu, noras padėti Ugnytei, jos šeimai, noras žinoti kaip jiems sekasi tik sustiprėjo...Inesa kovodama mus daug išmokė, daug parodė... todel mes po kruopelyte galime padeti jai, galime padeti ir kitiems...
Kavyte, lauksime ziniu
QUOTE(indrusita @ 2010 03 10, 15:13)
Kavyte, tu nuostabi ir nepakartojama draugė
Asmeniškai nepažinojau Inesos, bet širdis tiesiog plyšta, kai suvokiu, jog ji išėjo po tokios stiprios kovos, jog liko Ugnytė, kuriai tik gyvenimas prasideda...gal taip sunku nes pati tokio pat amžiaus auginu mergyte...Gal todel labai norisi padeti...gal todel labai noris zinoti , kaip jai sekasi, kaip seksis...
Merginos, juk pagalbos niekas nereikalauja, norim padedam, norim ne... O kai tiek daug rodos išgyvenom su Inesa kartu, noras padėti Ugnytei, jos šeimai, noras žinoti kaip jiems sekasi tik sustiprėjo...Inesa kovodama mus daug išmokė, daug parodė... todel mes po kruopelyte galime padeti jai, galime padeti ir kitiems...
Kavyte, lauksime ziniu
Asmeniškai nepažinojau Inesos, bet širdis tiesiog plyšta, kai suvokiu, jog ji išėjo po tokios stiprios kovos, jog liko Ugnytė, kuriai tik gyvenimas prasideda...gal taip sunku nes pati tokio pat amžiaus auginu mergyte...Gal todel labai norisi padeti...gal todel labai noris zinoti , kaip jai sekasi, kaip seksis...
Merginos, juk pagalbos niekas nereikalauja, norim padedam, norim ne... O kai tiek daug rodos išgyvenom su Inesa kartu, noras padėti Ugnytei, jos šeimai, noras žinoti kaip jiems sekasi tik sustiprėjo...Inesa kovodama mus daug išmokė, daug parodė... todel mes po kruopelyte galime padeti jai, galime padeti ir kitiems...
Kavyte, lauksime ziniu
tai va ir aš taip manau, sekėm ir gyvenom su šia istorija, žmogus dėl gyvenimo aukojo savo privatumą viešumai, tikrai ne iš didelio noro išgarsėti, o todėl,kad taip reikėjo
, ir atidavusi save viešumai turėjo svajonę, visuomet vertinu labiausiai tą paramą kaip žinau tiksliai jos nukeliavimo vietą, ir šiaip....reikėjo paramos ligai įveikti mes rėmėm pečius,...reikėjo susitelkti maldai tą ir darėme, dabar atsirado norinčių prisidėti prie svajonės įgyvendinimo , tai kodėl to nedaryt....o dėl to ,kad gali tai išpildyti artimieji...tai net neabejoju,kad jie tą ir padarys
su mumis ar be mūsų , ir koks skirtumas ar jie pasiturintys, ir ar jie pajėgūs, man tai jokio skirtumo atvirai pasakius kaip ten yra, bet jei tikrai mūsų pagalba būtų reikalinga stočiau visom keturiom už 
, todėl pamokslai ar kitos nuomonės ar tikrai reikia ar nereikia ........čia tegul sprendžia tas kas norės ar nenorės prisidėti prie svajonės. Inesa per visokius pamokymus ir prikaišiojimus apturėjo daug nemalonių akimirkų , ir jai teko atsiriboti nuo to, nes turbūt visi suprantam, kad blogas žodis labai kerta giliai, forume daug skyrelių kam reikia pagalbos, mes turim patys nuspręsti kam ją skirti iš tiesų nors ir kaip skaudu pritariu Medinio nuomonei, kad žmonės iš tiesų maitvanagiai, maitinasi kitų žmonių liūdnomis istorijomis, kaip to nebeliko eina kitur , o kas lieka čia....sudužusios ir neįgyvendintos svajonės
