Na, taip, pagarba, bet tai tik mūsų gyvųjų poreikių patenkinimas, jokios realios naudos iš to nelabai būtų, tik skausmas artimiesiems ir kažkieno smalsumo patenkinimas... Nebent tai būtų įamžinta pvz knygoje, kad pasisemtų tie, kurie nuleidžia rankas

Aišku, jei tokia akcija per LNK būtų gerokai vėliau, tik artimiesiems sutikus galima viešinti vardan kilnaus tikslo - kad nepasiduotų sergantys (bet ar supras tas, kuriam nuolat skauda, o sveikas pasakoja apie moterį, kuri tiek kovojo ir jai nepavyko... Čia kiekvieno viduje unikaliai optimizmas gimsta, vieną paskatins, kitą paklupdys).
Be abejonės, visi žmonės skirtingi, kas vieną skaudina, kitą jaudina gerąja prasme. Visiškai suprantu, kad žmonės nori viską daryti iš pagarbos ir meilės Inesai. Gal tuomet vertėtų pasaugoti Ugnytę, nežinau kaip, lįsti prie jos nevalia, juolab, kad ji vaikas. Gal tiesiog palaikyti ją mintimis, net nežinau. Atrodo niekas nebesvarbu, kad tik tam vaikeliui sektųsi gyvenime, kad tik nebūtų didelių problemų dėl to, kad prarado tikrai nuostabią mamą.
O šiaip labai džiugina dėmesys, jei Inesa matytų būtų laiminga, bet būtų dar laimingesnė, kad jo apskritai negautų, bet gyventų kaip gyvenus su savo dukryte...
Nedaug teko laiko bendrauti, bet iki šiol stovi jos gražūs žodžiai apie jos dukrytę, ta meilė jai, aš dar savo mergaitės neturėjau, bet iš jos daug supratau, kas tai yra. Nuostabi mama, tokia jauna, o tiek skausmo.