Man 24 metai, jau rituosi link 25. Nors esu gana išvaizdi, turiu tikrai dailią figūrą, rimta, ir vaikinų dėmesio susilaukdavau, tačiau rimtos antros pusės po šiai dienai neturėjau. Gal kaltas yra mano išrankumas, nes keliu aukštus reikalavimus vyrams. O į rimtas draugystes kelios pažintys tikrai vedė
Tai mane pradėjo smarkiai slėgti, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kaip reiks kažkam prisipažinti, kad nesu dar turėjusi rimtų santykių ir lovoje būčiau visiškai žalia. Esu dar nekalta. Sakote, normalus vyras tai priims gal netgi kaip dovaną ar bent jau negalvos, kad kažkas čia nenormalu. O aš manau, kad galvos, nes nesijaučiu normaliai, kad tiek metų dar nesu turėjusi intymaus gyvenimo.
Taigi esu šiuo metu tokioje situacijoje. Sutikau draugauti su dviem metais už save vyresniu vaikinu. Iš pradžių jis man labai patiko, o dabar supratau, kad tai buvo tik lengvas susižavėjimas, kuris jau kaip ir praėjo. O mes esame ant tiek skirtingi, kad ateities ir kažkur į bendrą ateitį vedančios draugystės su juo neįsivaizduoju. Tačiau jis mane labai įsimylėjęs, žavisi manimi, ir kaip suprantu, jau nori manęs. Visada galvojau, kad mylėsiuos tik iš meilės, bet dabar rožinės svajonės kažkur pasitraukė. Aš dėl to kompleksuoju. Taigi mano klausimas toks: ar verta su juo būti tik dėl sekso? Kažko išmokčiau, kažką naujo patirčiau, o kai sutiksiu savą žmogų, jau žinosiu, kas ir kaip
Tik va, ar nebus po to morališkai sunku?
Ačiū už rimtus atsakymus









