QUOTE(*plepute* @ 2010 03 08, 01:01)
tai kad sudetinga jau jai susigaudyti traukia ar netraukia. neretai moteris atranda visus tuos pojucius tik po kurio laiko pradejus lytini gyvenima. o cia dar galvoj pilna isivaizdavimu kaip tai turetu buti, koks jis turetu buti ir t.t. turiu as tokia viena drauge, jai siandien 32 metu ir ji dar nekalta - jos galvoje sukurtos tokios iliuzijos del sekso, kad tikriausiai tokia ir liks. kas per daug ar per ilgai, tas nesveika...
as vat autores dar paklausciau - ar nuo pirmos dienos jai buvo nemalonu, jei jis prisiartindavo, paliesdavo? manau, kad is pradziu taip nebuvo. o nuo kada tapo? nuo kada ji eme jausti, kad fiziskai jis nera jai patrauklus? ar kartais ne nuo tada, kai ji pajuto, jog reikalas eina link lovos ir ji tiesiog issigando?
Buvo malonu, bet ypatingai didelės simpatijos niekada nejaučiau, o po truputėlį visi pojūčiau šalo. Jau minėjau, dėl ko man dingo trauka. Fiziškai jis yra patrauklus ir su tuo viskas gerai. Mane jis pradėjo atstumti kaip žmogus, kai suvokiau, kad manęs, visų pirma, netraukia jo charakteris. Tai va ir aišku, kad ateities (kalbant apie paprasčiausią draugystę, ne vestuves, aišku

) jokios su žmogum, kurio charakteris atstumia. Ką jau kalbėti apie lovą... Tikrai ne jokioje sekso baimėje esmė.
Na o susigaudyti nemanau, kad sudėtinga. Gi negriūni į lovą su pirmu pasitaikiusiu, bent jau aš negriuvau ir supratau, kad negriūčiau. Visų pirma turi traukti kaip asmenybė, o jei nėra nei tokios, nei fizinės traukos, tai savaime aišku, kad bus visiškas fiasko.