QUOTE(*plepute* @ 2010 03 07, 03:34)
Man pasirode, kad tavo galvoje viskas virsta kompleksu - seksas tau jau atrodo toks reiksmingas, toks svarbus ir tokia vertybe, kad joks vyrukas negales atlaikyti reikalavimu, kuriuos keli TAM, kuris atrodytu VERTAS sekso su tavim. Tik kankinsi save su tokiu poziuriu. O kartu ir vyrus, kuriem patiksi ir kurie nieko is taves negaus.
As tai tavo vietoj permiegociau su juo. Nes jis tave mlyli ir tiketina, kad jis yra siuose reikaluose patyres. Budama tavo amziuje padariau ta pati su labai patyrusiu ir puikiu meiluziu. Jo nemylejau ir net negeidziau. Bet seksas su juo buvo puikus. Beje, su juo iki dabar tarp musu liko geri santykiai. Drauges sauke, kad viskas turi buti tik is meiles, bet tai nesamone. Del nieko nesigailejau net minutei. Po kurio laiko supratau, kad man priimtinas seksas tik is meiles, tuo ir dziaugiuosi dabar, bet kartu dziaugiuosi, kad apie seksa suzinojau butent taip.
Kai myli zmogu, atsiranda daug "parkiu" - kaip as atrodau, ka jis apie mane pagalvos, ar viska dariau gerai, ar jam patiko. Tuomet net nespeji saves paklausti ar tau paciai kazkas patiko ir pan. Kam tau tiek streso, jei dabar gali gauti nors siek tiek patirties nebijodama to zmogaus prarasti? Pagalvok apie tai
Nea, aš neturiu jokių reikalavimų ypatingai didelių, išskyrus tą čia taip vadinamąją chemiją. Šiuo atveju, jos nėra, ir aš pagalvojau, kaip jaučiausi atsisveikindama su dabartiniu draugu. Man labai nepatiko, kaip jis mane apkabino, buvo net nemalonu, kaip bučiavo. Dabar ar galiu įsivaizduoti dar artimesnį kontaktą? Sunkiai. Nemanau, kad jis paliks gerus prisiminimus...
Aš nemažai bendrauju su vyrukais šiaip, didesnė dalis vyrukų netgi yra draugai, tačiau jausmų gilių kol kas savo gyvenime kol kas nejutau niekam. Būdavo atvejų, kai viskas prasideda, bet gana anksti supransdavau, kad su tuo žmogum tokio artimumo nesinori. Galvoju, iš dalies blogai, iš dalies gal gerai, nes mylėtis nejaučiant jokio malonumo tai nežinau...