Bijau....

Ale matosi, kur raso jau patyrusi vairuotoja Baimes jau praeityje

na ir pas mane pradžiai buvo baimė iki kelių vos ką išvažiuodavau iš namų tėtis vieną dieną paprašė mašiną iš kiemo išvaryti ir dar atbuline pavara tai su sienom išvažiavau dabar tai juokas, o tada tai verkt norėjosi o baimę į miestą nugalėjau, kai dar būsimas vyras išvažiavęs man paliko savo mašiniuką ir buvau pirmakursė studentė ir dar dirbanti. Mašina ne nauja, senoka, mano gimimo metų tai specialiai namo važiuodavau pro centrą, piko metu tai ko aš ten nepridirbdavau, specialiai užsilipdžiau 70ženklą, kad visi manęs bijotų ir marš į trasą teko ir nusivairuot juodai ir kitų atsiprašinėti, bet drąsos įgyjau kaip turi būt dabar jau penki metai vairuoju mašiniuką ir man labai patinka, bet žinot supratau, kad kamščių bijoti nereikia, nes tiesiog vietoje stovi o va judriose gatvėse tai sunkiau bet norinčioms nebijoti galiu patarti daugiau vakarais važinėti kai mašinų daugiau, ir nebijoti, o klaidų visi darom, stengiuosi suprasti tuos kurie su 70važiuoja ir nerėkti, jau geriau tokie kurie atsargiai važiuoja, negu jauni bachūrai kurie manevruoja kaip nenormalūs ir kelia potencialią grėsmę visiems sekmės

As irgi esu viena is tu, kurios turi labai didele baime. teises jau turiu apie 2,5 metu, o kartu kiek teko vaziuoti suskaiciuoju ant abieju ranku pirstu. tenka pavairuoti labai retai, ir tai dazniausiai buna kur nors autostradoje, tad patirties miestuose labai mazai.
kiekviena masina vaziuojanti uz manes, man jau kelia stresa, ir tuomet specialiai mazinu greiti, kad tik jos mane pralenktu.
Labiausiai bijau ikalniu ir posukio i kaire. Ikalneje esu uzgesusi kazkada, ir tuomet is pasimetimo, kiek kartu bandziau vaziuoti niekas neidavao, o kad is vietos pajudeti bandau su 3 pavara, tai net i galva nesove . Ir dar tas zaidimas su rankiniu. Gaila, kad to neismoke vairavimo mokykloje. kaip dundukai vazinedavom su dizeliniu, kur net gazo spausti nereikedavo, norint pajudeti, o realiame gyvenime, juk visikai kitaip. tas pats su automobilio parkavimu, ismoko tik egzaminui, bet ne realiam vaziavimui. Esu realiai parkavus tik viena karta, t.y. tarp dvieju masinu. Ir priparkavau neuzkabinus tik todel, kad buvo sturmanas, kuris man sakydavo, kada vaizuoti, kada sukti vaira ir pan.
Dar labai bijau vaziuoti nezinomais keliais. Karta teko vairuoti ir nepastebejau, jog ziedas ir as, kai jau buvau ziedo viduryje, susivokiau, kad kokia laime, kad neatsitrenkiau i nieka, nes is sono vaziavo masina, kuri man dar papypsejo(ziedas buvo toks neiprastas, toks istrizas, tad realiai reikejo atgal paziureti, o kas kvaisele galvojau, kad cia siaip kita juosta mat prasideda. )

Dabar laukia ilga kelione 400km, is Svedijos i Norvegija. Nezinau, kaip viskas bus, nes vaiuoti butina, bet as bijau ir atstumo ir nezinomu keliu. Tiesiog negaliu susikoncentruoti, kai reikia ir zenklus ziureti, ir masina, ir dar tuos begius jungineti. Kartais taip ir noris uzsideti koki zenkla "pradedantysis" ar pan. Ir po kiekvieno vaziavimo, vis bandau drasinti save, kad saunu, viskas gerai, bet realiai tai labai bijau. tiesiog nera dar to greicio: pavara gazas, ir judam. O kai ir masina kaskart kitokia, sunku priprasti.

man rodosi, kad iseitis tera viena, automatine masina ir zinoma praktika.

šaunuolė, po truputi ir nugalėsi baimę jei išeina stenkis daugiau važinėti, bent po žinomas vietoves ir stebėti ženklus ilgainiui įprasi mašiną valdyti beje, daugiau pasitikėjimo savimi

Ryt turesiu gan ilga kelione (~200km), vaziuosiu viena, bet bent zinomais keliais Bet vis tiek baisu, jau siandien puse dienos vidurius suko Ir galvoju, kad tik neuzeitu audra, kad nelytu, kad dar kas nors, kad tik neapsunkintu vaziavimo Tiesiu keliu autostradoj tai dar kazkaip didelio streso nera, bet kai pagalvoju, kad is vilniaus reikes isvaziuoti, kokiu laiku vaziuoti, kad masinu maziau butu ir tt sunkus tas musu pradedanciuju gyvenimas Laukiu kada persilausiu ir nebebus baimes vaziuoti...

o tu negalvok, kad bus blogai, kartok sau kad esi pati geriausia vairuotoja ir neleisk įkyrioms mintims lysti į galvą, kad gali kas nors blogo nutikti

taip, teisingai! as irgi siandiena parsivariau masina. taip ir man baisu, erai, kad kolkas vazinesiu mazesniame miestelyje, i vilniu vaziuoti bijosiu kai reikes,na nezinau ka reiketu kazkam patarti, nes ir pati taip bijau, nors ir maziukiame mieste vazinesiu. bet kartais uzknisa pacios mano baimes ir sakau kad reikia pratintis ir viskas, juk niekas kitas neismoks nebebijoti ir saugiai bei gerai vazineti uz mane... zodziu merginos ir mamytes, laikykimes! jeigu issilaikeme teises, vadinasi esame vairuotojos, ir vazineti mokame, o baimes reikia kazkaip bandyti numesti i sali!

sita fraze reiketu i anekdotu skyreli ideti.

Va cia tai turbut pati blogiausia taktika taip galvot Reikia realiai situacija vertinti, o ne isivaizduoti, kaip mes mokam super vaziuot. Reikia ryzto mokytis, pasitikejimo savimi, bet tik ne isivazidavimo, kokia as gera vairuotoja.
Perfrazuociau sita pasakyma taip: "kartok sau, kad kada nors busiu pati geriausia vairuotoja"

kam reiktu kam ne..! kaip save nuteiksi taip ir vairuosi.

Joa... nelabai ka būtų ir pridurti... kaip ir juokinga, bet kaip ir nelabai, kai žinai kad gali kažkur gatvėj sutikt...
Papildyta:


Na taip, nuteiki save, kad esi tanke, ir kad mano gatvė pagrindinė, ir pirmyn!

Kamščiai gerai, jei jis stovi lygiam kelyje. O jei reikia stoti įkalnėj Panikos užtenka



Vilniuj nėra tokio laiko, kad būtų mažai mašinų. Nebent 6 val. ryto Bet reikia susiimti ir važiuoti