išsirėkiu ant mylimiausių žmonių
Jei yra galimybe pasisalinu tam, kad pabuti viena su savimi ir dar labiau pasineriu i liudesi... Permastau daug ka, pasinervuoju, po kurio laiko ateina apsiraminimo etapas 
.
Kartais nera galimybiu liudeti, nes kas nors tempia is "liudesio" ir itraukia i koki surmuli. Ir tas variantas kartais suveikia
. Kartais nera galimybiu liudeti, nes kas nors tempia is "liudesio" ir itraukia i koki surmuli. Ir tas variantas kartais suveikia
einu pagulėti šiltoje vonioje ir ką nors skaitau
QUOTE(gera_lengva @ 2009 10 02, 15:54)
as irgi
Ir dar tvarkausi kambarius garsiai klausydamasi muzikos
uzsisklendziu savy 
Stengiuosi užsidaryt, su niekuo nebendrauti, nes kitaip sugadinu nuotaiką ir jiems. O nuo to tik dar liūdniau...
bloga nuotaika jai jau uzklumpa,o ji mane daznai uzklumpa,tai nelabai kas padeda,savaime praeina,bet kazkiek ramina,knygos paskaitymas,pabuvimas vienai ir atsigerimas ramuneliu arbatos.
o siaip kartais paziuri i savo berniuku akis ir iskart sypsena atsiranda veide.
o siaip kartais paziuri i savo berniuku akis ir iskart sypsena atsiranda veide.
einu i virtuve ir geriu daug daug arbatos...
