Daugumos grazus buvo sapnai

sveikinu.
mes su vyru dar nelaukeme vaikelio, specialiai "negaminom", ir net itarimu neturejau kad galeciau lauktis. Bet viena nakti susapnavai kad esu savo senuosiuose namuose, ir mane i virtuve pasikviecia jau a.a. mociute. Isikabina i rankas ir tvirtai ziuredama i akis sako " Ateina labai svarbus zmogus, ruoskis vaikeli, jau ateina" ir taip kartojo vis keleta kartu. Sapne begu i parduotuve, nes zinau kad reikia ruostis sveciui, bet zinau kad perku tikrai ne maisto produktus, bet pilnas tases prisikrovus skubu namo, kur jau mociutes nebera, o jos vietoje laukia vyras ir sako "ruoskis, jau greit ateis".
Atsibudau nuo tokio tikrovisko sapno tokia sukresta, neteko dar sapnuot mirusiu zmoniu, dar su tokiu perspejimu, visa diena is galvos sapnas neisejo. o dar kita diena tarsi nuojautos vedama nusipirkau testa ir pasirode lemtingosios juosteles

Vyras apsidziauge kai ir as, vistik dziaugsmelis, bet nuejus gine dar nieko nemate, sake gal labai mazas nestumas, o uz poros sawaiciu jau pasimate burbuliukas darant ultragarsa
Keistas toks perspejimas, bet ir mama visada sakydavo kad susapnuoja mirusius zmones, kurie perspeja apie nelaimes ar laimes, bet niekad tiket nenorejau

O gal tik per daug sureiksminau sapna, gal cia organizmas dave koki zenkla hormonais ar pan, kad jau mezgasi gyvybe, net nzn, bet toks sapnas neissitrina is atminties kaip kiti paprasti sapnai...Aciu Dievui, dabar tik sapnuoju kaip laikau leliu ant ranku ir dziaugiuosi, niuniuoju
Geru jums sapnu mamytes