Namas ar butas II

Nezinau tik su kuo tai susije ar su emocijomis ar su energetika, bet kai issikelem is daugiabucio tai visiskai pamirsau savo migrena.
Papildyta:

Jeigu jau bet koks namas prabangos zenklas, tai ir sitas turetu buti kieno nors svajoniu pilaite
http://www_alio_lt/i...53.html/popup=1

Na SoJa sis namas yra nugriovimui, geriau sitas skelbimas skambetu kitaip, parduodamas sklypas su namo likuciais, cia prasoma suma uz sklypa ir paziurekite
kada jisai statytas, tais laikais tai tikrai gal buvo svajoniu namas.
O del sodu tai manau ten ziauriai mazai vietos daugelis sklypu po sesis arus jeigu didesnis namas tai kaimynui saule gali uzstoti, jeigu butu galima statyti tik vieno plius mansarda, aukstinguma dar sumazinus tai gal ir kitas reikalas, taciau plius dar gatveles siauros, na tikras kinieciu kvartalas.

Ten sklypas už pakankamai protingą kainą Senameistyje, gražioje vieotje ir su visom miesto komunikacijom (rašo, kad namas - nugriovimui ar rekonstrukcijai).

Mergaitės, sulindusios į materializmu perteptą temą, ieško dvasinių vertybių

Atsakant į užrašytą "tezę", norėčiau priminti, kad butą žmonės dažniausiai renkasi dėl patogumo. Bute gyventi tiesiog patogiau. Esi nepriklausomas nuo daugelio faktorių. Name gi esi pats viso to "kolūkio" šeimininkas, atsakingas asmuo, ir jei maža kas, pats su visu tuo tvarkaisi, daraisi, remontuoji ir kt. Plius jei šildymo sistema atitinkama, tai dar ir kasdien dirbama kūrikais ar kūrenimo medžiagų sandėliuotojais. Jei žmonės kosmopolitiški ir mėgsta aktyvesnį gyvenimo būdą, jie, gyvedami bute, nesukdami sau galvos gali keliauti, nesirūpinti butu, iš viso gali užrakinti jį kokiems metams ir nieko su juo neatsitiks. Nebent WC unitaze vanduo išdžius O namas ir aplinka reikalauja dėmesio, priežiūros. Apleistas sklypas, kuris akivaizdžiai negyvenamas, iš karto traukia dėmesį. O kur dar šunys, ir ne vienas. Nei paliksi, nei "paskolinsi". Tampi savo paties būsto priklausomu ir vergu. Kodėl toks populiarus posakis - vergauja namui. Nes nuo jo tampa priklausomu.

Apie namo likvidumus ir nelikvidumus jau rašiau.

Ne siaip sau idejau sita skelbima, tiesiog smalsu buvo kaip ta pati objekta mato keli zmones. Mano galva nieko blatno ir uz tokia kaina ten nera Miesto komunikacijos deja tik salia, uj kiek metu ir pinigeliu reikes, kad jos butu sklype. Sklypo plotas tik 4 a. tai ka ten pasistatyti is visu kaimynu reikes gauti sutikimus, nes vargu ar gausis isipaisyti nepazeidziant nustatytu atstumu. Beje dar vienas geris - Pavilniu regioninis parkas, visus leidimus dar reikes derinti ir su juo. Mano galva cia mazochizmas, o ne sklypas O is ko sprendziat, kad ten Senamiestis ? nes skelbime taip parasyta?
Vat ir visai manes po to nestebina, kad vieniems gerai gyvent name, o kitiems bute

SoJa, jūs tikrai įsiskaitėt į skelbimą labiau, aš tik probėgšmiais, nebuvo noro taip detaliai analizuot, kadangi vis tiek nepirksiu

Iš stebėjimų patirties NT pirkėjus galiu skirtyti į du ryškius tipus - tuos, kurie ieško ir perka TIK išbaigtą, nublizgintą, galutinį variantą (paprastai dar ir su baldais bei buitine tehcnika) ir tuos, kurie sugeba susikurti iš laužo rūmus, galutiniam rezultate sumokėdami MAŽIAU, nei moka tie, perkantys "gliancinį" variantą .
Tai žmonės su gebėjimu pamatyti perspektyvą, kūrybingi, su fantazija ir gebantys atsiriboti nuo išankstinių nuostatų. Nieko negaliu pasakyti apie būtent TĄ aptariamą objektą, nes nežinau konkrečios vietos, nei buvau, nei mačiau, gal iš tiesų ten - didelis ššš. Bet esu linkusi nieko nenurašinėti iš anksto, nes mačiau nemažai variantų, kai iš tokių - iš pirmo žvilgsnio lūšnų - buvo sukurtas grožis ir gėris

Beje, pvz., Belmontas irgi priklauso Pavilnių reg.parkui, bet - tikrai būčiau nieko prieš įsigyti ten kokią lūšnelę ant Vilnelės kranto, su vaizdu į Pučkorių atodangą, negąsdintų net keturi arai...Et

Nu kaip ir sutinku, kad praejus tokius kryziaus kelius ir po kokiu 15 metu kanciu isikelus i jau pagaliau sutvarkyta namuka tai ir trukumu daugiau jokiu nesimatys, nei zoliapjoves, nei sunu kiauksejimai netrukdys, jau nekalbant apie kitus dalykus

Na nesutikciau su tuo. Man name gyventi kaip tik yra patogiau, ypac su vaikais: ziema ivaziuoji tiesiai i garaza, nereikia kabarotis laiptais aukstyn, mieganti kudiki gali palikti vezimelyje ant terasos ir pati darbuotis namuose, paaugusi vaika gali isleisti i kiema ir buti pats namuose, tik pro langa kartais zvilgtelt. O del isvaziavimo, tai buna gan daznai, kad mes isvaziuojam - paliekam namai savaitei ar dviem ir jam nieko nenutinka. Sildymas ziema automatinis, zoles jei dvi savaites nenusipjausi, nieko neatsitiks, sunu neturim. Kambarines geles palaisto, katina ir zuvytes paseria kaimyne. Kai jie kur nors isvaziuos, mes ju geles ir namini triusi priziuresim O zole ir gelynus vasara palaistys automatine laistymo sistema. Atsikele i nama, mes gavom ir tikrai nuostabius kaimynus - musu kvartaliuke namai visi nauji, visi esam naujakuriai, tai nuosirdziai bendraujam, viens pas kita i svecius vaikstom, musu vaikai draugauja...Daugiabutyje kazkaip zmones ivairiu socialiniu sluoksniu ir amziaus ivairaus, tai bendravimo mazai buvo, tik "laba diena" laiptineje ir viskas.
As tai nuo pat vaikystes svajojau apie savo nama, gal net ne tiek apie nama, kiek apie graziai sutvarkyta aplinka prie jo...Man tai teikia malonuma, namie visada turejau daug kambariniu augalu, o dabar turesiu ir lauke daug augalu ir negaliu tuo atsidziaugti
O del likvidumo...Namas tikrai maziau likvidesnis negu butas. Bet prabangus, dideles kvadraturos butas ala "prestizinej" vietoj irgi parduodamas zymiai sunkiau negu butas eiliniame rajone...Tiesiog maziau pirkeju tokiam bustui...Bet gyvenam siandien ir norim gyvent patogiau, tai likvidumus reikia pamirst.

O kodėl po 15 metų?
Beje, rašot, kad dėl keturių arų sklypo ploto teks prašyt iš kaimynų sutikimo dėl namo statybos - o jei ten išviso kaimynų nėra? Jei sklypas ribojasi, tarkim, su pušynu? Ar dar kaip nors?

Papasakosiu pavyzdėlį iš vienų artimų žmonių gyvenimo - buvo parduodami pusrūsiai, gerame rajone, bet baisūs - juose tiesiogine prasme plaukiojo šš..., viskas apleista, niūru, baisu, aišku, ir leidimų jokių nebuvo paversti tuos pusrūsius gyv. patalpom. Nelabai kas ten norėjo investuoti, taigi to nėra, ano nėra, tas neaišku, ir t.t. Tai tie žmonės visai nebrangiai nusipirko, pigiausiom sąnaudom susiremontavo, susiveikė leidimus (kas nori ir nesėdi sudėjęs rankų - tas visados gali), rezultate - trys visai šviesūs butukai (su langais), dabar nuomoja, ir labai sėkmingai

Taigi super, kad pats esi vienas "kolūkio" šeimininkas, nereikia nieko derinti su kaimynais. Pvz., namo laiptinė apšiurus, tau norėtųsi išdažyti, kad malonu būtų į namus įeiti, bet tavo kaimynams dzin - ir ką, priverstas gyvent tokioj kokia yra arba remontuot vienas už savo pinigus, tik paskui kažin ar kaimynai vertins už dyka gautą gėrį - išpaišys, išpurvins greit tas sienas ir vėl... Arba pvz. name prakiuro stogas, o tu - paskutinio aukšto gyventojas. Tau laša vanduo, o kaimynams gali būti DZIN. Taigi, bute esi daug labiau negu name priklausomas nuo daugelio faktorių.

Šildymo sistema atitinkamai nepalanki gali būti tiek name, tiek bute, čia labiau nuo tos sistemos priklauso, o ne nuo tai, kur ji įdiegta. Šunys taipogi kelia problemas visiems šiemininkams, nepriklausomai kur jie gyvena - bute ar name.

Savo būstui visada tam tikra prasme "vergaujam", jei jau vartojat šį žodį - tiek butui, tiek namui, vieni daugiau, kiti mažiau, čia nuo žmogaus charakterio priklauso, o ne nuo jo būsto pobūdžio. Kitas iš buto negali išvažiuoti, nes kaip gi paliks kambarines gėles.

Nerimti jūsų argumentai.

Į vergavimo namui sąvoką, kurią beje ne aš sugalvojau, įeina žymiai daugiau esminių momentų, nei vien tik sienų padažymas ar gėlių priežiūra. Kažkodėl būtent svarbiausius momentus ignoruojat. Lyg nuosavam name nieko niekada nereikia remontuoti ar pašlifuoti, nekalbant apie aplinkos ypatumus. Visko pasitaiko ir neretai net gi dažniau tos išlaidos (ir beje reikalaujančios daugiau lėšų), nei gyvenant 50 m. daugiabutyje. Ir kaimynams ne dzin, dabar kiti įstatymai. Jei stogas prakiuro ir kaimynas nesutinka mokėti per "Kitos paslaugos", tai jam kapsės skola, po to delspinigiai, po to anstoliai pasidomės. Suprantat, jau nebe tie laikai, kad akis drąskyti. Namas yra bendra nuosavybė, tad ir priežiūra jo atitinkama.

Kad kaimynų yra visokių, jų yra visur, ir bute, ir name gyvenant. Tokių pat skrudžių, tokių pat nesveikų ar pan. Bet bute užsidaręs jų gali nematyti ir nesutikti n metų, nebent prasilenksi kelioms sekundėms. Name gi gyvenant, teks juos matyt kiekvieną mielą dieną, jie trinsis patvoriais, nebent tvoros po 3 m aukščio su tujom neperšviečiamom. Namo kieme kaip ant delno. Tad žiūrint iš perspektyvos, neįkainojama vertybė puikūs kaimynai už tvoros ir anapus gatvės.