Pastojimas po persileidimo

Nu neliudek taip baisiai, juk ne 18-mete esi, turetum suprasti, kad viskam reikia ruostis is leto, ir nepasiduoti emocijoms.
Nenorejau Tau sakyti, bet as patikrinimui vakar vis del to pasidariau NT ir aisku jis teigiamas, nors po abrazjos praejo 4 sav. o su vyru net nesimylejom....Tiesiog turime susitaikyti su tuo, kad moters kunas ne vaiku gaminimo masina.....
Kad butu ramiau darausi tyrimus priezasciai nustatyti, vyro ir mano paseli jau paeme - laukiam rezultatu, o va kitus tyrimus galima daryti tik po pirmu tikru menesiniu, atsiradusiu po abrazijos, taip kad jei Tu juos ir darei, tai jie Tau negali buti tikslus, nes Tavo ciklas dar pilnai neatsistate.
Tad as laukiu mmm, ir tada po visu tyrimu rezultatu bandysiu arba salinti ligas(jei ras aisku) arba pastoti, bet tai bus tik po gero menesio o gal daugiau....
Juk turi tris nuostabius vaikus, atsiduok jiems, rupinkis savimi, dziaukis vasara, gerk vitaminus o gal Tau vaikas tam , kad sutvirtintum nauja seima?????
Tada gerai pagalvok.....vaikai ne zaisliukai.....jie kazkada uzauga ir jiems reikia parodyti gyvenimo kelia....
Nusiramink ir nesmerk manes uz mano nuomone....
Taip manau as...

(as taip pat gyvenu 2-oje santuokoje, vyras vaiku neturi, be galo ju troksta, mums jau po 36,bet mes norim, kad viskas butu naturalu ir sventa o jei nebus - tai mes visada turesim ir labai mylesim vienas kita. As tiesiog manu, kad vaikai meiles negilina, jie tiesiog surisa)

[quote=Dulė,2008 06 20, 20:49]
Nu neliudek taip baisiai, juk ne 18-mete esi, turetum suprasti, kad viskam reikia ruostis is leto, ir nepasiduoti emocijoms.
Nenorejau Tau sakyti, bet as patikrinimui vakar vis del to pasidariau NT ir aisku jis teigiamas, nors po abrazjos praejo 4 sav. o su vyru net nesimylejom....Tiesiog turime susitaikyti su tuo, kad moters kunas ne vaiku gaminimo masina.....
Kad butu ramiau darausi tyrimus priezasciai nustatyti, vyro ir mano paseli jau paeme - laukiam rezultatu, o va kitus tyrimus galima daryti tik po pirmu tikru menesiniu, atsiradusiu po abrazijos, taip kad jei Tu juos ir darei, tai jie Tau negali buti tikslus, nes Tavo ciklas dar pilnai neatsistate.
Tad as laukiu mmm, ir tada po visu tyrimu rezultatu bandysiu arba salinti ligas(jei ras aisku) arba pastoti, bet tai bus tik po gero menesio o gal daugiau....
Juk turi tris nuostabius vaikus, atsiduok jiems, rupinkis savimi, dziaukis vasara, gerk vitaminus o gal Tau vaikas tam , kad sutvirtintum nauja seima?????
Tada gerai pagalvok.....vaikai ne zaisliukai.....jie kazkada uzauga ir jiems reikia parodyti gyvenimo kelia....
Nusiramink ir nesmerk manes uz mano nuomone....
Taip manau as...

(as taip pat gyvenu 2-oje santuokoje, vyras vaiku neturi, be galo ju troksta, mums jau po 36,bet mes norim, kad viskas butu naturalu ir sventa o jei nebus - tai mes visada turesim ir labai mylesim vienas kita. As tiesiog manu, kad vaikai meiles negilina, jie tiesiog surisa)
Ačiū už tavo mintis,
Jaučiuosi labai ramiai. Matai .mes su vyru irgi labai saugojomes, nes po abrazijos vis laukiau tyrimų atsakymo, nes per neštumą , nors ir buvo trynukai , mano HCG šoktelėjo iki 24000 ir gyd įtarė pūslinę išvisą, kuri atrodo po abrazijos nepasitvirtino, todėl ir sekiau labai kritimą HCG.Mano planai ir gyd tokie: rugpjūčio mėn histeroskopija, kuri turėtų atsakyti į daig klausimų, nes hormonai ir kiti tyrimai geri buvo anksčiau ir dabar.Gyd įtaria sąaugas gimdoje po ankstesnių gymdymų ir cezario operacijos.Jas turėtų sekmingai pašalinti.ir tada dar po kelių men galėsim planuoti.
O santuokos man visai nereikia stiprinti su vaikais , kvaila taip daryti , juk aš ne 18 - etė
Verkiau , nes turiu jausmų ir kai mane užplūsta - tai ašaros , kaip pupos rieda

nu mergytės, kaip sekasi? kas gal naujienų gerų turit?

tikrai mergaites gal kas turit ir geru ziniu? nesinervinkit ir mes busi laimingos.o man stai jau trys menesiukai praleke nuo abrazijos dabar geriu vitaminus ir bandysim uz keliu menesiuku vel planuoti savo pirmagimi, kaip noriu to maziuko sveiko ir grazaus leliuko bet sirdi zinau kad dabar jau turi viskas buti gerai, zinoma, nemeluosiu kazkiek ir bijau, nes jei reikes vel ta visa procedura iskesti...

mane irgi ta baime labai gazdina bet kazkaip noras stipresnis uz baime... tai mes nuo sio men pradedam savo vestuvini stebukleli sauktis i seima

aš irgi jaučiu kad dabar viskas bus gerai baimių visad bus bet tikėkim ir viskas bus ok

As taip noriu kam nors isipasakoti nes tik uzvakar patyriau persileidima.Viskas buvo gerai ir jau ejo 10 savaite kaip staiga pradejo teplioti.Galvojau,kad gal kad sutapo laikas su tariamomis menesiniu dienomis.Nuejau pas daktara padare echoskopija,pasake kad gal viskas gerai bus.Parejau namo su viltimi ,o nakti prasidejo spazmai ,ryte kraujas papludo.Esu Airijoje ,tad kol sulaukiau mediku pagalbos man iskrito beveik viskas.Dave tableciu,valymo nedare,nes sake mazai kas ir liko.Taip ir paleido namo.Taip ir gyvenu,verkiu ir neturiu kam pasigiuosti.Tik vis galvoju gal jei buciau buvus Lietuvoje ,to nebutu ivyke.As norejau paklausti ,gal kas zino ,o su tom tabletem gali viskas issivalyti,bijau ,kad nepakenktu.Ir kada galeciau pradeti planuoti kita vaikeli.

Uzuojauta Brangute,
Mes cia visos tokios, banancios atsitiesti po netekties. Skaudu labai, bet juk gyvenimas tesiasi. Atsigausi ir Tu tik aisku reikia laiko....
Kiek suprantu geriau buna kai isvalo o Tau antibiotiku paskyre, kad nesigautu uzegimas???
Kitam planavimui turi sustipreti tiek fiziskai tiek moraliskai. Turetu oraeiti kokie 3-6 men.
Laikykis....zaizdas gydo tik laikas

Didžiulė užuojauta
labai puikiai tave suprantu... ir ne viena aš... o visos kurios čia lankosi
dėl tablečių nieko negaliu pakomentuoti... nevartojau jokių tablečių, tiesiog padarė abraziją ir viskas... 12 dieną bus mėnuo... tačiau aš jau galvoju apie rudenį... kada galėsiu vėlplanuoti Dulė teisingai rašė, kad reikia atsigauti tiek morališkai tiek fiziškai.
Mes planuojam palaukti kokius 3-4 mėn ir rimtai imtis palnavimo
apsiramink, suimk save į rankas... suprantu kad žiauriai sunku, bet pasistenk... galvok apie būsimą vaikiuką, kurį jau kitą metą tikiu sūpuosi ant savo rankų

Viekas bus gerai,brangiosios,i kekvieno kiema kazkada vistiek ateina laime!Papasakosiu savo istorija trumpai.
Pastojau neplanuotai ir sokas buvo visom prasmem.Bet tai truko tik apie valanda,po to la dziaugiausi.6sav.pradejo tepliote.skyre gyd vaistuku hormoniniu,bet nesiliove tepioti ,tad i ligonine pagulde.Ten nakti ir ivyko persileidimas:nakti paludo kraujas,guledama lovoj nualpau is skausmo..Menesi negalejau atsigauti,vis svajojau koks butu buves vaikutis,kokios akys..na tai jums pazystama..
Po keturiu menesiu net nesidariau testo.Supratau is savo kuno-as laukiuosi!Laimei nebuvo galo.7sav.vel teplioti krauju pradejo.Pagulde mane iskart i ligonine,nestumo nesulaikinejo,tiesiog stebejo ir tiek.Matyt Dievo valia buvo issaugoti sita vaikeli.Aciu Jam uz ji.Mano sunui jau 1,5men..
Kantrybes jums busimos ir esamos mamytes.

sveikos

aš irgi prieš savaitę išgyvenau persileidimą. buvo 6 savaitės kai pradėjo teplioti o vėliau ir kraujuoti. ligoninėje padarė gimdos abrazija labai liūdžiu,ir kuo toliau tuo labiau nemaniau,kad bus taip sunku. nors tai būtų antras mano vaikas,bet vistiek labai negera ant širdies

labai noriu vėl pastoti,bet man visi sako,kad reik daug laiko,kol aš atsigausiu,bet aš labai labai trokštu vėl būti

uzjauciu tave labai..bet reik ziuret i viska optimistiskai ir leliukas tikrai ateis

tik vat man idomu kodel tau dare abrazija?nes man ligoninej sake kad jei pati pradedi kraujuot tai geriau nesikist ir nedaryt abrazijos,aceit pati gimda isivalys,man taip ir buvo,ir dar kad kai nedidelis nestumas tada irgi vengia daryt.na cia matyt daktarai zino kas ir kaip