
Oi skaitau ir šiurpuliukai po kūną bėgioja

Norėčiau netikėti sapnais, bet negaliu, nes būna rytų, kai atsikėlusi jau žinau, kad apsirgs mano vaikas, nors jis tuo metu būna sveikas. Tokie sapnai dar niekada nebuvo neteisingi. tai tarsi kažkoks perspėjimas. Kažkaip retai sapnuoju teigiamus sapnus, vis košmarai, visokie siaubo filmai. Kitą kartą atsikėlus norisi sėsti ir aprašyti visą siužetą, nes būtų neblogas scenarijus dažniausiai -siaubo filmams. Net nežinau iš kur kyla tokios mintys. Kovinių ir visokių siaubiakų nežiūriu aplamai. man užtenka tik sekundę pamatyti gabalėlį reklamos ir jau..... Prieš porą dienų sapnavau žiurkes: riebias, spalvotas, tarsi aš dalyvauju filmo apie žiurkes filmavime ir apžiūriu ar tvirti jų narvai. Prabudau pradėjau vaikščioti nes net ir atsibudus, nevalingai galvoje toliau rezgėsi siužetas, jaučiau vos tik atsigulsiu, bus tęsinys

. Oi aš tai pavargstu nuo savo sapnų, kad dažną rytą prabudusi sakau: dabar tai pailsėsiu. Nuo įtampos, nuolatinio bėgimo, baimės sapnų metu rodos net kūnas fiziškai būna pavargęs. Aš kai ryte vyrui pasakoju savo sapnus, tai jis sako gyvenime nieko panašaus nesapnavau ir klausosi išsižiojęs mano istorijų.
Kiek buvo sapnų, po kuriu mano susapnuoti žmonės mirdavo, nors kartais tai būdavo tokie, apie kurių egzistavimą aš žinojau, bet net išvaizdos negalėčiau nupasakoti, nes su jais nebendraudavau. Taip prisapnavau kaimynės mirtį, draugės mamos. O dėl savo artimo giminaičio žūties dar ir dabar graužiu nagus. Tai buvo pirmas mano toks aiškus pranašingas sapnas apie žmogų, kurį tą dieną po mano sapno nužudė ar jis pats žuvo. Viskas taip ir liko labai paslaptinga. Taigi mes su ju šeima jau buvome geras pusmetis nesusitikę ir sapnuoju, kad jis atvažiuoja, sudaužytu bet ne savo automobiliu, sudaužyta viena galvos pusė ir sako: va atvažiavau aplankyti. Dar su juo šeima ir kažkoks nematytas vyriškis. Kažkaip labai ilgas ir ryškus buvo sapnas. Prabudusi visiems papasakojau, tada dar turėjome svečių. Žodžiu visi pasijuokė iš manęs ir viskas. Po kelių valandų ateina pabalusi mama ir sako. Skambino jo žmona ir pasakė, kad jis dingo. Rado žmogų po kelių dienų, neva nelaimingas atsitikimas. Bet kraupiausia buvo, kai aš laidotuvėse pamačiau žmogų, kurį buvau mačiusi sapne ir gyvą mačiau pirmą kartą gyvenime, ir dar po to jis įsedo į tą mano sapnuotą automobilį. Maniau išprotėsiu.
Tai buvo taip senai, bet negaliu pamiršti. Kažkaip vėliau atėjo suvokimas, kad jei būčiau ryte jam paskambinusi ir bent įspėjusi pasisaugoti, tai jis dar dabar būtų gyvas.
Ir kaip po to gali netikėti sapnais?