QUOTE(virvė @ 2010 07 28, 19:02)
žydryne, ačiū už labai įdomų straipsnį

skaičiau išsižiojus
Papildyta:
ar nebūtų pirmagimiui tragedija, kai jį žindanti mama staiga dingsta kelioms dienoms, jis negauna pieno, negali užmigti (aišku, išvargęs užmiega), o tuomet ji grįžta su kitu mažu vaiku, kuris valgo JO pieną
neseniai buvo minėta, kad mamai išvykti iš namų yra pats baisiausias atjunkymo būdas. dabar galvoju, ar nebūtų dar baisiau, kai tas įvyksta gimus antram vaikui

po pirmo gimdymo ligoninėj praleidau beveik 10 dienų
Bet jei išvyksti ir neketini atjunkyti? Juk galima kokį kartą į dieną ištaikyti pamaitinti, net esant ligoninėje su kūdikėliu. Antro gimimas šiaip yra didžiulis stresas, ir jei yra pienas, manau, kad jis šiek tiek sušvelnėja. Sorry, kad iškeliu senas temas, db bandau pasivyti ir perskaityti, ką prirašėte.
Beje, maniškis atsisakė (su mano švelniu paskatinimu) 3 m. 8 mėn. (kai pas draugę penkias dienas neprašė, o namie paprašė, susitarėm, kad čia jau paskutinis kartas ir jis jau didelis berniukas) ir gavo dviratį ta proga

O šiaip net nepajutau, džiaugiuosi, kad ištempiau iki natūralios pabaigos. Jokio streso, jokio jausmo, kad kažko neatidaviau. Bet nevisada buvo lengva, ir nėštumo metu, ir po jo buvo visokių minčių, bet nebuvo momento, kada sakyčiau viskas. Jei būtų buvę, būčiau atjunkius savo iniciatyva. O mazgius tai viskas ok, žinda ir vargo nemato. aš irgi

Tėvai mano žinojo, bet manė, kad čia mano reikalas, niekada spaudimo nejaučiau, nors šiaip jų nuomone, galima buvo ir anksčiau nutraukt, bet vien dėl to, kad man sveikatos daugiau būtų. Žodžiu, ant to punkto esu labai laiminga, kad nėra spaudimo.
Papildyta:
QUOTE(meid @ 2010 08 21, 23:49)
Tai jūs viešai nemaitinkit. Mano leliui 16 mėn., vis dar žindau pagal jo norą, bet visada būnam tik dviese. Kažkaip nebuvo tokių situacijų, kad nepavyktų surasti nuošalesnės vietos žindymui. Dar kol buvo mažiukas ir valgydavo po 40 min. mano mama pasėdėdavo šalia jeigu svečiuodavomės pas tėvus ir gal prie savo draugės esu keletą kartų maitinus. Man pačiai jaukiau, kai niekas aplink nevaikšto. Aišku vaiko tėveliui tas negalioja.
Pritariu. Tik manau, kad ne nuo taip anksti pradėsiu 'slėptis', gal nuo dviejų metukų ar pan. - gal nuo tada, kai jau galima susitarti. Nors mažius jau supranta, kad pvz. stovėdama stovykloj neduosiu, tai rodo į žemę, tipo sėsk kur nors, užsislėpk ir maitink

kita vertus, jei esi stipraus būdo, tai puikus būdas auklėti aplinkinius, kad normalu maitinti vaiką, kuriam daugiau nei pusė metų, nes jei nemato, mano, kad taip nebūna. Pamatys vieną kart, du, skirtingose vietose, gal pakeis savo požiūrį. Bet aš nuo kokių dviejų metų nebesijaučiu visgi jaukiai...
Papildyta:
QUOTE(ada21lt @ 2010 07 30, 11:59)
O siaip ,manau, jei viskas vyksta naturaliai tai ir tas vaiku skaicius normalus, jei moteris zindo, nepastoja taip greit, o dar pagalvojau,jei zindo du ir vyresni ir maziuka tai gal dar didesne pertrauka gaunasi
Na, tikrai nebūtinai... du žindžiau, o mėnesinės prasidėjo 6 mėn. kai mažiui buvo... Na, gerai, kai pvz. du metai tarpas gaunasi, o jei metai trys mėn ar pan.... nenorėčiau. Naudoju nšp, viskas įmanoma su vaikais, juk ne veltui moters organizmas taip surėdytas. Jei nebūtų ciklo, ir vaisingų nevaisingų dienų, tai tada būtų galima sakyti, kad turim turėti vaikų, kiek Dievulis duoda, o db pažindami savo organizmą tą su Dievulio pagalba galim pareguliuoti.
Papildyta:
QUOTE(Geneve @ 2010 08 12, 13:41)
sveikos mamytes,
as maitinu savaji angeliuka jau 27 tas menuo (diena ir nakti, kada tik vaikas uzsinori )....
norejau paklausti, ar cia as tokia viena , kuri pastoviai jauciasi pavargusi, nuo ryto iki vakaro?
Sveikutė,
pasitikrink skydliaukę... Man nuovargis jautėsi, kol nepasitikrinau, turiu autoimuninį tiroiditą. Gėriau šiek tiek hormonų, kad susireguliuoti, padėjo. Kreiptis reiktų į endokrinologą.