Vyresnio vaiko žindymas (tęsinys)

Oho, atradau jus merginos visai netiketai. Nesam veteranes, dukryte maitinu 23 men., bet kazkaip cia labai "savos" problemos ir mintys, todel noreciau prisijungti
As manau, kad tiek laiko, kiek snekate, esate apsnekejusios sia tema, todel atsiprasau jei mano klausimas kartosis - nuo kokio amziaus nemaitinote savo maziuku viesai (palikote tik pieneli uzmigimui) - kiek suprantu, dauguma maitinanciu ilgiau butent taip daro. Klausiu, nes susiduriau su tokiu dideliu savo tevu ir vyro tevu spaudimu (vyro tevams tai is viso geda, kad as prie zmoniu vaika maitinu), kad imu manyti, kad gal reikia "raukti" su tuo zindymu pagal vaiko nora, ir palikti tik tuos kelis uzmigimui, nes man baisu, kad ims dar "protingi" zmones mano vaika gedinti ir aiskinti, kad neva kazka blogo daro, nesinori tokio streso vaikui. Planuoju nuo 2 metuku tik migdyt su pienuku. Kaip buvo jums?

Tai jūs viešai nemaitinkit. Mano leliui 16 mėn., vis dar žindau pagal jo norą, bet visada būnam tik dviese. Kažkaip nebuvo tokių situacijų, kad nepavyktų surasti nuošalesnės vietos žindymui. Dar kol buvo mažiukas ir valgydavo po 40 min. mano mama pasėdėdavo šalia jeigu svečiuodavomės pas tėvus ir gal prie savo draugės esu keletą kartų maitinus. Man pačiai jaukiau, kai niekas aplink nevaikšto. Aišku vaiko tėveliui tas negalioja.

Bet jei išvyksti ir neketini atjunkyti? Juk galima kokį kartą į dieną ištaikyti pamaitinti, net esant ligoninėje su kūdikėliu. Antro gimimas šiaip yra didžiulis stresas, ir jei yra pienas, manau, kad jis šiek tiek sušvelnėja. Sorry, kad iškeliu senas temas, db bandau pasivyti ir perskaityti, ką prirašėte.
Beje, maniškis atsisakė (su mano švelniu paskatinimu) 3 m. 8 mėn. (kai pas draugę penkias dienas neprašė, o namie paprašė, susitarėm, kad čia jau paskutinis kartas ir jis jau didelis berniukas) ir gavo dviratį ta proga O šiaip net nepajutau, džiaugiuosi, kad ištempiau iki natūralios pabaigos. Jokio streso, jokio jausmo, kad kažko neatidaviau. Bet nevisada buvo lengva, ir nėštumo metu, ir po jo buvo visokių minčių, bet nebuvo momento, kada sakyčiau viskas. Jei būtų buvę, būčiau atjunkius savo iniciatyva. O mazgius tai viskas ok, žinda ir vargo nemato. aš irgi Tėvai mano žinojo, bet manė, kad čia mano reikalas, niekada spaudimo nejaučiau, nors šiaip jų nuomone, galima buvo ir anksčiau nutraukt, bet vien dėl to, kad man sveikatos daugiau būtų. Žodžiu, ant to punkto esu labai laiminga, kad nėra spaudimo.
Papildyta:


Pritariu. Tik manau, kad ne nuo taip anksti pradėsiu 'slėptis', gal nuo dviejų metukų ar pan. - gal nuo tada, kai jau galima susitarti. Nors mažius jau supranta, kad pvz. stovėdama stovykloj neduosiu, tai rodo į žemę, tipo sėsk kur nors, užsislėpk ir maitink kita vertus, jei esi stipraus būdo, tai puikus būdas auklėti aplinkinius, kad normalu maitinti vaiką, kuriam daugiau nei pusė metų, nes jei nemato, mano, kad taip nebūna. Pamatys vieną kart, du, skirtingose vietose, gal pakeis savo požiūrį. Bet aš nuo kokių dviejų metų nebesijaučiu visgi jaukiai...
Papildyta:


Na, tikrai nebūtinai... du žindžiau, o mėnesinės prasidėjo 6 mėn. kai mažiui buvo... Na, gerai, kai pvz. du metai tarpas gaunasi, o jei metai trys mėn ar pan.... nenorėčiau. Naudoju nšp, viskas įmanoma su vaikais, juk ne veltui moters organizmas taip surėdytas. Jei nebūtų ciklo, ir vaisingų nevaisingų dienų, tai tada būtų galima sakyti, kad turim turėti vaikų, kiek Dievulis duoda, o db pažindami savo organizmą tą su Dievulio pagalba galim pareguliuoti.
Papildyta:


Sveikutė,
pasitikrink skydliaukę... Man nuovargis jautėsi, kol nepasitikrinau, turiu autoimuninį tiroiditą. Gėriau šiek tiek hormonų, kad susireguliuoti, padėjo. Kreiptis reiktų į endokrinologą.

oj labai suprantu....nors man nebuvo fiziniu bedu, bet ne karta buvo krize psichologiskai, kai budavo kazkodel laaabai sunku maitinti....nieko, tos krizes ateina ir praeina. Na man viena kai uzejo tai ir nebepraejo, tiesiog nebenorejau maitinti labai labai. Ir nutraukiau kai jau uzeis tokia krize tai ir nutrauksi. O kol kas skuskis mums, paguosim
Papildyta:
vat as irgi jau pradedu galvoti kaip cia bus su tuo mazyliu nauju....nors pienuko jau nebevalgo maniskiai. Jau dabar net nebeprisimena ir nebepraso....na pertrauka gausis didele jau, daugiau nei pusmetis, gal nebenores.....bet dar reiks pasigilinti kaip ten su tuo stresu atsiradus naujam vaikui as tik galvoju, jei as isvaziuosiu gimdyt su vyru kartu, kam reiks palikt vaikus....nes planuojam vaziuot i Kauna.....Jei palikt su kazkuo svetimu tai jauciu reiks pradet is anksto pratint....net neisivaizduoju.....

Sveika,
net nezinau, ka tau patrti. Juk neturiu tokios patirties. Bet manau, kad si klausima ir spresi, kai tikrai iskils si problema. Juk cia nezinai dar kaip bus. O jei dabar tvirtai nuspresi, kad tikrai neduosi berniukams MP, net jei labai prasys, o po to vis del to neislaikysi to pazado, tai nuliusi. O jei neturesi tvirtos nuomones sio klausimu, tai jau kaip bus taip bus. Ir kaip bepasielgtum, mes tave palaikysime. O kad bus tokiu, kurie nepalaikys, ka benusprestum, tai neabejoju. Todel nesuk galvos! Dziaugkis nestumu. Ir kaupk jegas ir atsargas naujam seimos stebuklui!
Papildyta:
O mes si savaitgali pirma karta palikome vaika visai parai be tevu. Kai dukra mane pamate, tai is karto paprase MP. O is esmes viskas praejo gerai. Miegojo nedaug, ir mano mama neissimiegojo. Bet isteriju nebuvo, apie mus net neklause. Manau, kad pirmas bandymas pavyko!

ne,as neturiu nuomones kad tikrai duosi ar tikrai neduosiu. Priklausys nuo situacijos, manau jei labai nores tai ir duosiu. Ziuresim.

Ir man buvo tas klausimas iskiles su kuo reiks palikti sunu,kai vaziavau gimdyti, vaziavau irgi i Kauna nuo musu apie 1,5 val kelio. O vaikas nebuvo niekam paliktas ilgiau nei 15 min, nes nelabai turim kam palikti ir nebuvo priezasties. Mociute musu Airijoj , buvo atvaziavusi atostogu, bet mano gimdymo taip ir nesulauke data buvo labai neaiski, pastojau maitindama Labai norejau, kad gimdymas vyktu nakti , tai taip ir buvo. Uzmigdziau vaikiuka ir 1 prasidejo saremiai. Buvau su savo broliu susitarus, kad atvaziuotu, tai atvaziavo ismiegojo abu kartu, o ryte jau vyras grizo
Del zindymo, tai as ir buvau nutraukus jau pries gimdyma, vis dar kazkiek sazine pakirba, kad gal be reikalo, nes cia suzinojau,kad maitina sau mamos abu normaiai. Bet jis kazkaip neprase, buvau nusprendus per jega nieko nedaryti, galvojau jei labai prasys ir duosiu. Po gimdymo kazkada buvo sunui sukilus auksta t , tai meginau duoti pienuko , o vaikas, sako ne cia sesytes Dabar jau buvo kelis kartus prases, bet jau matau daugiau kaip zaidimas jau, va klausimas ar dabar duoti jei papraso? as pajuokauju, kad jau ne leliukas ir nieko. Abu jie dabar maitina taip lelytes, isideda i vaikjuostes ir nesioja paskui Sakau sunui , berniukai pienuko neturi, juk tetukas neturi, o jis , o as turesiu ir maitinsiu savo leliukus

o tu taip nesakyk, maciau internete kaip vyras zinde zinde ir jam atsirado pieno
nezinau kiek ten tiesiog tame, bet gal ir buna taip....juk papukus jei siaip ar taip turi....maniskiai tai nesivarzo tetuko papuka pakibinti, bet taip ant juoko, nes tipo plaukuotas neskanu

Nu jo as ir taip kartais pagalvoju, neaisku, kaip ten toj ateiti bus Dar kaip tik neseniai ta komedija ziurejom, kur Svarcnegeris nescias patapo
Tai kai sunus jau ikyriai aiskina, kad maitins savo vaikiukus, tai sakau kartais, ai kaip noresi taip ir bus O kai klausiu ar tetukas turi pienuko, tai dukryte labai juokiasi ir sako neeee

laba diena as kaip jaunas menulis,paskaitau daznai,o parasyt nera kada

manajai 2 metukai,bet as ja maitinu visur ir visada,kur tik nori buvom lt brolio vestuvese,tai brolis is kart klause,ar ir vel trauksi papus ant stalo tai kai atsakiua,ko pats neini kavotis kai nori valgyt,tai kodelas tureciau sleptis maitinant vaia,tai ir baiges visi priekaistai tik pastebejau kad lt labai jau itariai ir smalsiai ziuri zmones,kai maitini vaika viesoj vietoj, o cia uk,net nekreipia demesio

Nemanau, kad nores. Tikrai nemanau


Saunuoles jus, saunuoles

Aciu tau, rupesteli, uz issamius paaiskinimus
Del grybelio "maitinimo", tai kaip tycia pas mus seimoj valgom tik juoda duona, cukru keiciam medum

Deje, pasiskundus jums, man nepalengvejo...
Kita diena prabudau su jaurtriom jaurtriom krutim. Bet ne kietom. Gal infekcija per sutrukusiu speneliu zaizdeles isimete, nezinau. Temperatura 38,5C. Paracetamolis. Paracetamolis. Kita diena turejau tapti kriksto mama. Nuo pat ryto 39C. Per diena 5x paracetamolis. Siaip ne taip pakrikstijau. Grizau namo. Vyras darbo reikalais buvo priverstas isvykti i kita miesta. Uztikrinau ji, kad jauciuosi gerai, isleidau. Tik jis isvaziavo, ziuriu, kad meto mane i sonus ir taip siiiilpna. Matau, kad jau nebegalesiu nei sasvo 3 vaikais, nei mama pasirupinti. Pasimatuoju temperatura 40,3C. Issikvieciau greitaja. Atvaziavo vyrukas, be jokiu ceremoniju israse antibiotiku. Sako, uzdegimas, o kur, neaisku. Paciupinejo krutine, pakraipe galva. Laimei, namuose turejau tinkamu antibiotiku. Tai siandien jau tik 37,7. Jauciuosi, kaip sveika. Geriu bakterijas, vaikams irgi girdau.
Bet su maitinimu blogai. Kartais net verkiu. Abi krutines jautrios, o speniai - skaudus.
Vienas spenelis elgiasi taip: pazinda vaikas, po kokiu 10 sekundziu spenelio virsune nubala ir taip dilgcioja, kad as nebezinau kur detis. Per 5 min. praeina. Sakyciau vaikas blogai apzioja. Bet, nuo gimimo mokejo apzioti, o dabar ka, uzmirso? Be to as kaitalioju vaikus. Jau pradejau bijot maitinimu.
O dabar dar ir jums nusibodau, ir man tikriausiai reikia krutu specialistes paieskot, ka manot? O gal kuri turit kontaktus. Ir nuvykciau i vieta (Vilniaus apskrity) ir susimokeciau. Nes labai dar nooriu maitint, nors vyras guodzia: "Nepergyvenk. Duosim vyrukams alaus, pamirs ta piena..."
Aciu.