Krikštatėviai iš skirtingų šeimų

nu ir gerai
vat krikstyjau savo ir nzn , kad pagal "taisykles" krikstateviai turi buti "stiprus" seimose savose,
tad pasikvetem viskai laisvus, jaunus , turbut kolkas jokio gero pavyzdzio nerodancius ir negalincius parodyti savo krikstasuniui
o pasirodo tai taip svarbu ....

kažkaip nematau problemos nu gal tas asmuo,kuris yra daba rpasrinktas krikštamote,tai vaikų tėvams yra artimesnis nei temos autorė? ir dar- visų pirma prietarai dėl ir negalėjimo būt krikštamote-briedas,jei netikit manim-paklausit kunigų, jie dar atskaitys moralą apie tikėjimą Dievu ir prietarais
Bet šiaip-tai kiekvieno žmogaus asmeninis reialais kokiais pietarais tikėt.
Dėlto,kad palaukt,kol temos autorė pagimdys tai irgi... Nu gal tėvai tiki Dievo apsauga, įgyjama po krikšto,tai laukt jiems dabar kol galės savo vaikui apsaugą suteikt

As tai nesuprantu kodel budama nescia negali but krikstamote?

Vat o ka man daryt jei neturiu krikstatevio ir ner is kur gaut? O kunigas pasakoja, kad tik isskirtiniais atvejais gali but tik krikstamote, bet negaliu suprast, jei nera krikstatevio, kuris mano suneliu rupintusi, tai kam tas farsas baznyciai reikalingas, negi paimt is gatves zmoguti ir prasyt kad baznycioj atsistojes meluotu, jog pazada vaikeli padet augint katalikiskai?

pas mus buvo analogiska situacija, kai mano brolis negalejo (sake, kad labai norejo) buti mano dukrytes kriksto tevu, nes mol kvieciau ne su zmona, o su vyro sese
Mano nuomone butent vaiko tevai, o ne kas kitas turi teise parinkti savo vaikui kriksto tevus, t.y. paciai brangiausiai dievo jiems suteiktai dovanelei 2 to vertus ir artimus zmones. Jei kuris is kviestuju tos garbes (net senoveje tai buvo laikoma didele garbe) atsisako- jo teise, bet ... as asmeniskai tai priemiau kaip spjuvi ne tik i mane bet ir mano vaika. Matyt, kai paliecia tavo vaika imi jautriau reaguoti net prietaru, kad 'atsisakydamas buti kriksto tevu zmogus sugadina vaikui likima' pradedi norom nenorom kazkiek tiketi.
Pasekmes:
kriksto tevais buvo vyro sesuo ir mano drauges vyras;
del visos situacijos asarele isliejo:
as;
mano brolis;
musu mama;

su broliu santykiu ateityje nematau (na bent jau kol kas) – visu pirma negaliu gerbt zmogaus kuris zmonos kaprizus (kitaip to pavadinti negaliu) kelia auksciau uz tokius sventus ir musu seimai (turiu omeny brolio – sesers ir tevu vaiku santykius) svarbius (bent jau iki tol svarbius) dalykus;
su brolio zmona - tuo labiau, negerbiu zmogaus nesuvaldanciu savo ambiciju ir galinciu del ju skaudinti savo vyra ir jam artimus zmones;
Trumpai : temos autores noreciau paklausti :
ar ji isitikinus, kad jei vyras jos paklausys ir atsisakys buti krikstateviu, nesuges vyro santykiai su broliu, o paslijus vyro santykiams su jo broliu ar tevais ar jis autorei del to niekada neprikaisios;
kuo kaltas krikstijamas vaikutis, ar jus isitikinus,kad prietarai nesipildo? Ar jais netiki (nepatikes) ir jusu vyro brolio seima?
Beje, galiu pazert dar viena prietara : 'pasirinkus kriksto tevais pora, kriksto vaikas labai jaucia nuotaikas toje seimoje ir bus irzlus, nepaisant skiriancio atstumo, kiekviena karta kai tik ta pora (krikstateviai) pyksis ', na, o jei iseit is prietaru remu, ... kaip jaustis vaikui kurio kriksto tevai susipyke ar issiskyre (visiems gyvenime gali pasitaikyti) kai jis myli abu, o i sventes, kad ir i savo vestuves, abieju kviesti negali....

nepykit, kad pasakysiu, bet jus vietoj brolio zmonos paemet drauges (kartojuosi) drauges vyra, kazkaip visgi o gal bet taciau jusu broliene jums turejo buti artesne negu drauges vyras ar as kazko cia nesuprantu?

Tai kas tie vaiko tėvai Dievai kokie jei užsimanė, tai aš turiu būtinai taip daryt. Savęs aš žiūrėti jau negaliu. Sakykim iš savo patirties pasakysiu, turiu du krikštasūnius, daugiau tikrai neisiu krikštyti, tegul pyksta, žinau kad dar prašys, ir prašė jau kiti, atsisakėm. Na visi žiūri į keletą kriterijų kuriuos mes kaip ir atitinkam, darni šeima, ir dar nebiedni. Bet kai žiūrim mes iš savo pusės, tai krikštynų diena viskas neturi baigtis, reikia paskui tam vaikui dovanėles pirkti (tik nesakykit , kad to nesitiki paskui nei pats vaikas, nei patys vaiko tėvai)Kalėdų, gimtadienio proga, ne prošal dar ir rugsėjo pirmosios, Pirmos komunijos, ir t.t . Kai turim du tai kažkaip dar nieko, bet sakykim dar du būtų, tai nors nusišauk. Kaip jums atrodo kiek per Kalėdas reikėtų išleist pinigų, juk dabar vaikui 10 litų nepaduosi. Todėl man keistai skamba pasakymas, kad vaiko tėvai nusprendė, ir viskas, neiti yra įžeidimas. O apie save galvoti nereikia, kviečia ir eini, paskui lakstai prieš šventes per visus, savo vaikus pamiršus, nes kiekvienas galvos, va krikštų tėvai neatvažiavo,nepasveikino. Visi galvos tik apie savo vaiką, o man reiks galvoti apie visus. Pagaliau ir finansiškai tai yra per brangu šeimai. Aš sakykim net nesuprantu tokių žmonių, kurie sakykim eina tik dėl garbės, aš krikštatėvis, o paskui per visą gyvenimą net bombonkės tam vaikui nenuperka.
Dėl brolio, manau, kad visų pirma jūs turite būti laiminga , jei jūsų broliui gerai šeimoje, ir kvailai nekurstyti nesantaikos brolio šeimoje. Teisiog jis gerbia ir myli savo žmoną, o jūs laimingesnė būtumete, jei būtų neklausęs žmonos ir vistik ėjęs. Paskui būtų susipykę abu.

Paaiskinu:
as turiu vieninteli broli- o jam as vienintele sesuo (beje, musu santykiai iki tol buvo laaaabai geri), mano vyras turi vienintele sese;
musu (mano ir vyro) vaikas yra pirmasis ir kol kas vienintelis vaikas tiek mano (mano tevai ir brolis) tiek vyro (jo tevai ir sesuo) seimose (galbut del to visi kiek per jautriai sureagavo i visa sita situacija )
Drauges vyra pemem ne vietoj brolio zmonos (krikstamote jau turejom - mano vyro sesuo, ir taip, ji mums su vyru artimesne nei mano brolio zmona), o vietoje krikstatevio, nes kaip minejau mano brolis 'negalejo'
Beje, mano drauges, pamate, kad as susirupinus del visos sitos situacijos, pacios eme siulyti savo vyrus (beliko tik issirinkti ), pasiseke, kad turiu saunias ir protingas drauges (turiu silpnybe issilavinusiems ir intelektualiems zmonems)



* Tikrai ne dievai, bet pakviesdami atitinkamus zmones savo vaiko krikstateviais, jie isreiskia savo poziuri i tuos zmones ir tada jau pastarieji sutikdami arba ne, gali issreiksti savaji : pagarba/nepagarba/simpatijas/ antipatijas/ draugiskuma/ kaprizus ir pan. i juos pakvietusiuosius ir ju vaika.
** Na nezinau ar jums taip pasitaike, kad visi tik i jusu pinigine ziuri, bet manau, kad kriterijai gali buti ir visai kiti, tik reiktu i juos giliau paziureti; galbut tevai mato jus puikiu pavyzdziu savo vaikams del jusu vidiniu savybiu (kurios beje, gali salygoti ir jusu finansine padeti);
*** negaliu absoliutinti, bet is asmeninio pavyzdzio galiu pasakyti, kad daznai krikstatevio isleisti litai jam vienu ar kitu budu sugrizta, bent jau as negaleciau isleisti dovanu atnesusio krikstatevio be dovaneles jo vaikui (vaikams), jei tokiu yra ar be dovaneles jam (jo zmonai) jei vaiku dar neturi;
**** Jei nebutu buve viso sito absurdo, as tikrai juos buciau labiau gerbus, jau vien tokios salygos pateikimas man parodo, kad toje seimoje pagarbos nera ne tik kad mano seimai, bet ir mano broliui, kaip sutuoktiniui.

Beje, drauges vyras tapo kuo puikiausiu krikstateviu mano vaikui, geresnio ir nesugalvotum . Siaip nemegstu pateikti savo pozicijos per daug asmeniskai viesuose forumuose, bet matyt didele liko nuoskauda , o be to gal toks situacijos suasmeninimas pades labiau pamatyti ir kita puse ir ju jausmus bei galimas pasekmes. Vienintelio ir teisingo poziurio gal net nera (priklausys nuo bendros atitinkamo asmens pasauleziuros, atitinkamu zmoniu santykiu ir t.t.), tiesiog norejau pasiulyti atsisakantiesiems kiekviena karta ivertinti, kad kiekvienas veiksmas gali sukelti atitinkama atoveiksmi (bent jau jausmu srityje), o jis ir jiems patiems gali buti ne visada malonus.

*manau neteisi esate, jūs juos renkatės iš savo pusės, kas jums parankiau, geriau, pavyzdingiau,jums dėl to kaip ir nėra jokios atsakomybės, krikšto tėvams yra atsakomybė visą gyvenimą, bent jau taip aš suprantu, aš geriau visai neisiu, nors ir įžeisiu mane pasirinkusius, negu eisiu žinodama, kad nesugebėsiu, nenorėsiu, nespėsiu vykdyti savo pareigos. Jūs galvojate, kad man labai džiugu, kad jūs paprašydami mane išreiškėte labai gerą požiūrį į mane, žinodama, kad tai ne vienadienė pareiga. Gal man tos ,,garbės,, geriau nereikia.
** tai , kad nežiūri į piniginę manau yra netiesa, vistik visi tikisi, kad tą vaiką ir lankys, ir dovanėles duos , ir pasveikins, ir paskui dar daugiau norės, jau šito galit neneigt, todėl, kad kiek aplinkui girdžiu, tai kai prašo, tai atrodo, kad tik pavyzdžio, darnos šeimoje užtenka, o paskui jau to tikrai neužtenka, kaip jums atrodo, jūsų vaikui užtektų, kad jūsų vaiko krikšto tėvai būtų tik darni šeima, ir viskas, tipo vaikui pavyzdys, o dovanėlių nereikia visai, jam ir jums to tikrai užtektų. Nuoširdžiai manau, kad toli gražu ne.
***nu nemanau, be to dovana, nuo simbolinės dovanėlės skiriasi. Sakysim draugės mažiukei padovanojau tokį barškutį už 5,99 litų, na simboliškai, ir saldainių jiems su vyru Kalėdų proga, kažin ar tokia dovana iš krikšto mamos būtų priimtina ir man ir jiems.

* Kvietimas buti kriksto tevais - ne paslaugos prasymas, o garbes suteikimas. Ir tevu atsakomybe renkantis kriksto tevus didziule- didele dalim nuo tevu pasirinkimo priklauso ar tai bus tie zmones su kuriais tu ir tavo vaikas galesit ir noresit bendrauti visa gyvenima. Jei tos garbes zmonems nereikia, nes vistiek 'nespes, nenores ir t.t.', vadinasi ju prioritetai kitokie, kvieciancioji seima toli grazu tarp ju nepapuola, tad tokiu zmoniu krikstateviais is tiesu geriau nekviest, geriau pakviesti tokius, kurie tuo didziuotusi.
** beje, tema ne apie atsisakyma aplamai, o butent kai atsisakymo priezastis yra tai, jog kvieciami ne pora. Tarkim vaiko tevai nori, kad tavo vyras butu ju vaiko krikstateviu, tavo vyras taip pat to nori, o tu priestarauji nes mol kodel ne tu kriksto mama. Mazesniu islaidu ar laiko sanaudu jei abu sutuoktiniai yra krikstateviais lyginant su situacija, kai juo yra tik vienas is poros - nematau. O tokiu principu kelima, kad arba kartu arba nei vienas- geriausiu atveju laikau vaikiskumu ar provincialumu, blogiausiu nepagarbos kviecianciajai seimai ir savo partneriui demonstravimu.
*** Man is principo nepriimtinas vertinimas: "as tau tokios vertes dovana padovanojau , o tu man tik tokios". Manau, kad tai laaabai zema.

*aš asmeniškai tikrai nejaučiu jokios garbės būdama krikštamote, nu gal per krikštynas pačias, o paskui prasideda jau pareiga. Aš esu pareiginga, todėl jei žinau, kad nenoriu, negaliu, nespėsiu, tai ir neisiu. Vėlgi sakykim kokie pažystami,nu kokie ale draugai, įvertinę visus pliusus nori ,kad būtumėm jų vaiko krikštatėviais, o man sakykim ir jų gyvenimo būdas ir, šiaip mąstymas nėra priimtini, ar turėčiau eiti ,kad va man garbę suteikė ir paskui sukandus dantis važiuoti vaiko aplankyt. Nu atsakyk ar tokiu atveju nėra geriau atsisakyti visai.
**aš už mtai kad būtų pora, sakau išimtis man gali būti, kai kviečiami, broliai seserys , kad ir iš abiejų pusių, be savų porų, tačiau manau vistik reikėtų atsižvelgti į šeimos sutarimą, susitarimą, gyvenimo būdą, patį vyrą, jei tu žinai, kad tas vyras pats išrinks dovanėles, susipras vaiką pasveikint, susipras aplankyt, be žmonos pagalbos, tai gal ir puiku, tačiau dauguma vyrų visa tai palieka žmonai (čia daug kas rašė), todėl prieš prašydama turi pagalvoti ar teisinga šią pareigą užkrauti žmonai, jos nenorint krikštamote. Mano atveju žinau kad vyras neitų be manęs, aš neičiau be jo. Tiesiog pas mus taip yra. Ten kur pareiga , arba abu, arbe nei vienas. Be jokių pavydų, tiesiog mes taip gyvenam.
***man irgi nepriimtina, aš ne apie tai kalbėjau.

Dar karta paaiskinu savo poziuri, jog kiekvienas musu turi teise elgtis vienaip ar kitaip, taciau butent musu veiksmai ir atspindi/isreiskia musus jausmus ar poziuri i vienus ar kitus asmenis ar reiskinius bei daznai sukelia/issaukia/pakeicia kitu poziuri ar jausmus mums. Butent tiek pakvietimas tiek atsisakymas buti kriksto tevais ne tik atskleidzia musu, bet taip pat ir kitiems sukelia tam tikrus jausmus, ir tai turi buti ivertinama pries priimant sprendimus kviesti kriksto tevus ar sutikti jais buti.
Beje, jusu partneris taip pat turi teise pasirinkti ar gristi i jusu siuloma lova ar geriau pasirinkti kitos (-o) pasiulytaja, nes '[n]e viskas turi buti taip, kaip tu uzsimanai. Tavo teise siulyti, kitu teise sutikti arba atsisakyti ir ne tau spresti ar ju atsisakymo motyvai yra rimti.' beje, tokiu atveju nereiketu jaustis iskaudinta, juk jus ne kokia 'islepinta mergicka'.

p.s. mano planai del vaiku - ne sios temos objektas.

aš manau kad negažu tėvam nurodinėt ką imti krikšatėviais. juk vaikelis - vyro brolio žmonos, todėl natūralu, kad ji nori jog vienas krikšto tėvų būtų jos šeimos narys.