sveikos, pirma karta pas jus cia isgirdau, kad dar galima ir baznycioj susizadet? nesuprantu, kam to reikia? man tai cia dvieju zmoniu reikalas. nelaikau suzadetuviu jokiu formalumu, tik zinau, kad jau galiu pradet organizuot vestuves
QUOTE(astulia @ 2007 08 09, 21:47)
sveikos, pirma karta pas jus cia isgirdau, kad dar galima ir baznycioj susizadet? nesuprantu, kam to reikia? man tai cia dvieju zmoniu reikalas. nelaikau suzadetuviu jokiu formalumu, tik zinau, kad jau galiu pradet organizuot vestuves
Man irgi atrodo, kad čia dviejų žmonių reikalas, ir neketinam nieko kviesti ar baliaus kelti. Tiesiog apie vestuves vis galvojam, bet kol kas tam nėra galimybės ir geriausiu atveju susituoksim po kokių 3-4 metų, bet kažkuo susisieti labai norisi. Ir ne dėl kitų, o dėl savęs.
QUOTE(astulia @ 2007 08 09, 22:47)
sveikos, pirma karta pas jus cia isgirdau, kad dar galima ir baznycioj susizadet? nesuprantu, kam to reikia? man tai cia dvieju zmoniu reikalas. nelaikau suzadetuviu jokiu formalumu, tik zinau, kad jau galiu pradet organizuot vestuves
To ir neREIKIA. O ar tai jau taip tikrai dviejų žmonių reikalas, čia jau filosofinis klausimas. Šiaip bažnytinė santuoka yra dviejų žmonių ir Dievo "reikalas". Sužadėtuvės aišku ne sakramentas, net ne kažkoks ypatingas "susisiejimas" - tai tiesiog žengimas su malda ir Dievo palaiminimu į tą pasiruošimo santuokai laikotarpį - tiek dvasine, tiek ir grynai žemiška - rūpesčių rūpestėlių, prasme. Yra čia kažkur tema, ar dažnai pykstatės su savo būsimuoju prieš vestuves (ar kažkaip panašiai) - paskaitykit.
Manau, tikintiems žmonėms tų bereikalingų pykčių, nervinimųsi dėl organizacinių menkniekių išvengti lengviau, kai gali jaustis tvirtai, pasitikėdami Dievu.Jokiu būdu aš čia nepropaguoju sužadėtuvių kaip dar vieno "baliaus", kuriam reikia išsirinkti bažnyčią ir ceremoniją. Susižadėti geriausiai SAVOJE bažnyčioje - ten, kur lankaisi, ar bent kur neblogai pažįsti konkretų kunigą, o ne kur aplinka jaukesnė, prašmatnesnė ar dar kokia nors -esnė. Kitaip tai tikrai panašu į nelabai ką asmeniškai tau reiškiantį formalumą.
Papildyta:
QUOTE(Pilnatis @ 2007 08 10, 11:01)
Tiesiog apie vestuves vis galvojam, bet kol kas tam nėra galimybės ir geriausiu atveju susituoksim po kokių 3-4 metų, bet kažkuo susisieti labai norisi. Ir ne dėl kitų, o dėl savęs.
Kaip jau ir minėjau, sužadėtuvės negali atstoti Santuokos sakramento. Į bažnyčią eiti verta tuomet, jei pritari jos mokymui, bet, kaip suprantu, ketinate gyventi kartu nesusituokę. Kam tuomet ta veidmainystė? Jei tikrai nėra tarkime finansinių galimybių iškelti vestuves tokias, kokių norėtųsi, lygiai taip pat kukliai bažnyčioje galima ir susituokti, o šventę rengti kad ir trečiųjų-ketvirtųjų metinių proga (ir tada pvz. sudaryti civilinę santuoką).
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 10, 17:09)
To ir neREIKIA. O ar tai jau taip tikrai dviejų žmonių reikalas, čia jau filosofinis klausimas. Šiaip bažnytinė santuoka yra dviejų žmonių ir Dievo "reikalas". Sužadėtuvės aišku ne sakramentas, net ne kažkoks ypatingas "susisiejimas" - tai tiesiog žengimas su malda ir Dievo palaiminimu į tą pasiruošimo santuokai laikotarpį - tiek dvasine, tiek ir grynai žemiška - rūpesčių rūpestėlių, prasme. Yra čia kažkur tema, ar dažnai pykstatės su savo būsimuoju prieš vestuves (ar kažkaip panašiai) - paskaitykit. Manau, tikintiems žmonėms tų bereikalingų pykčių, nervinimųsi dėl organizacinių menkniekių išvengti lengviau, kai gali jaustis tvirtai, pasitikėdami Dievu.
Jokiu būdu aš čia nepropaguoju sužadėtuvių kaip dar vieno "baliaus", kuriam reikia išsirinkti bažnyčią ir ceremoniją. Susižadėti geriausiai SAVOJE bažnyčioje - ten, kur lankaisi, ar bent kur neblogai pažįsti konkretų kunigą, o ne kur aplinka jaukesnė, prašmatnesnė ar dar kokia nors -esnė. Kitaip tai tikrai panašu į nelabai ką asmeniškai tau reiškiantį formalumą.
Papildyta:
Kaip jau ir minėjau, sužadėtuvės negali atstoti Santuokos sakramento. Į bažnyčią eiti verta tuomet, jei pritari jos mokymui, bet, kaip suprantu, ketinate gyventi kartu nesusituokę. Kam tuomet ta veidmainystė? Jei tikrai nėra tarkime finansinių galimybių iškelti vestuves tokias, kokių norėtųsi, lygiai taip pat kukliai bažnyčioje galima ir susituokti, o šventę rengti kad ir trečiųjų-ketvirtųjų metinių proga (ir tada pvz. sudaryti civilinę santuoką).
Manau, tikintiems žmonėms tų bereikalingų pykčių, nervinimųsi dėl organizacinių menkniekių išvengti lengviau, kai gali jaustis tvirtai, pasitikėdami Dievu.Jokiu būdu aš čia nepropaguoju sužadėtuvių kaip dar vieno "baliaus", kuriam reikia išsirinkti bažnyčią ir ceremoniją. Susižadėti geriausiai SAVOJE bažnyčioje - ten, kur lankaisi, ar bent kur neblogai pažįsti konkretų kunigą, o ne kur aplinka jaukesnė, prašmatnesnė ar dar kokia nors -esnė. Kitaip tai tikrai panašu į nelabai ką asmeniškai tau reiškiantį formalumą.
Papildyta:
Kaip jau ir minėjau, sužadėtuvės negali atstoti Santuokos sakramento. Į bažnyčią eiti verta tuomet, jei pritari jos mokymui, bet, kaip suprantu, ketinate gyventi kartu nesusituokę. Kam tuomet ta veidmainystė? Jei tikrai nėra tarkime finansinių galimybių iškelti vestuves tokias, kokių norėtųsi, lygiai taip pat kukliai bažnyčioje galima ir susituokti, o šventę rengti kad ir trečiųjų-ketvirtųjų metinių proga (ir tada pvz. sudaryti civilinę santuoką).
Mes neketinam kartu apsigyventi, tik susižadėti norim.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 10, 16:09)
To ir neREIKIA. O ar tai jau taip tikrai dviejų žmonių reikalas, čia jau filosofinis klausimas. Šiaip bažnytinė santuoka yra dviejų žmonių ir Dievo "reikalas". Sužadėtuvės aišku ne sakramentas, net ne kažkoks ypatingas "susisiejimas" - tai tiesiog žengimas su malda ir Dievo palaiminimu į tą pasiruošimo santuokai laikotarpį - tiek dvasine, tiek ir grynai žemiška - rūpesčių rūpestėlių, prasme. Yra čia kažkur tema, ar dažnai pykstatės su savo būsimuoju prieš vestuves (ar kažkaip panašiai) - paskaitykit. Manau, tikintiems žmonėms tų bereikalingų pykčių, nervinimųsi dėl organizacinių menkniekių išvengti lengviau, kai gali jaustis tvirtai, pasitikėdami Dievu.
Jokiu būdu aš čia nepropaguoju sužadėtuvių kaip dar vieno "baliaus", kuriam reikia išsirinkti bažnyčią ir ceremoniją. Susižadėti geriausiai SAVOJE bažnyčioje - ten, kur lankaisi, ar bent kur neblogai pažįsti konkretų kunigą, o ne kur aplinka jaukesnė, prašmatnesnė ar dar kokia nors -esnė. Kitaip tai tikrai panašu į nelabai ką asmeniškai tau reiškiantį formalumą.
Papildyta:
Kaip jau ir minėjau, sužadėtuvės negali atstoti Santuokos sakramento. Į bažnyčią eiti verta tuomet, jei pritari jos mokymui, bet, kaip suprantu, ketinate gyventi kartu nesusituokę. Kam tuomet ta veidmainystė? Jei tikrai nėra tarkime finansinių galimybių iškelti vestuves tokias, kokių norėtųsi, lygiai taip pat kukliai bažnyčioje galima ir susituokti, o šventę rengti kad ir trečiųjų-ketvirtųjų metinių proga (ir tada pvz. sudaryti civilinę santuoką).
Manau, tikintiems žmonėms tų bereikalingų pykčių, nervinimųsi dėl organizacinių menkniekių išvengti lengviau, kai gali jaustis tvirtai, pasitikėdami Dievu.Jokiu būdu aš čia nepropaguoju sužadėtuvių kaip dar vieno "baliaus", kuriam reikia išsirinkti bažnyčią ir ceremoniją. Susižadėti geriausiai SAVOJE bažnyčioje - ten, kur lankaisi, ar bent kur neblogai pažįsti konkretų kunigą, o ne kur aplinka jaukesnė, prašmatnesnė ar dar kokia nors -esnė. Kitaip tai tikrai panašu į nelabai ką asmeniškai tau reiškiantį formalumą.
Papildyta:
Kaip jau ir minėjau, sužadėtuvės negali atstoti Santuokos sakramento. Į bažnyčią eiti verta tuomet, jei pritari jos mokymui, bet, kaip suprantu, ketinate gyventi kartu nesusituokę. Kam tuomet ta veidmainystė? Jei tikrai nėra tarkime finansinių galimybių iškelti vestuves tokias, kokių norėtųsi, lygiai taip pat kukliai bažnyčioje galima ir susituokti, o šventę rengti kad ir trečiųjų-ketvirtųjų metinių proga (ir tada pvz. sudaryti civilinę santuoką).
o mes ir nesusizadeje metus kartu gyvenom ir nieko blogo as tame nematau. mes ir taip kaip seima jau gyvenam, tai tas antspaudas pase nieko ir nepakeis. o jei zmones nori pasidaryt sau isimintina svente, bet nera tuo metu pinigeliu, irgi cia nera nieko smerktino, juk visi tikisi, kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas, todel ideja susizadejus dar palaukt ir pataupyt as pilnai palaikau
esu tikinti, bet i baznycia nelakstau kiekviena diena ar savaitgali. ne ejime i baznycia tikejimo esme, svarbu, kas sirdy. ir as nematau cia niekur jokios vaidmainystes, tik kiekvienas baznycios mokymus interpretuoja savaip. netgi tos ispazintys baznycioje man kelia juoka, kodel tureciau eit ir pasakot kunigui savo nuodemes, jei galiu tiesiai su Dievu pakalbet, kam tas tarpininkas? tad ir susizadet galima be tarpininkuPapildyta:
beje, cia ne kitiems kistis ir mokyti kitus gyvenimo tiesu. kiekvienas elgiasi kaip jam priimtina.
QUOTE(astulia @ 2007 08 10, 23:04)
o mes ir nesusizadeje metus kartu gyvenom ir nieko blogo as tame nematau.
(...)
esu tikinti, bet i baznycia nelakstau kiekviena diena ar savaitgali. ne ejime i baznycia tikejimo esme, svarbu, kas sirdy. ir as nematau cia niekur jokios vaidmainystes, tik kiekvienas baznycios mokymus interpretuoja savaip.
Papildyta:
beje, cia ne kitiems kistis ir mokyti kitus gyvenimo tiesu. kiekvienas elgiasi kaip jam priimtina.
(...)
esu tikinti, bet i baznycia nelakstau kiekviena diena ar savaitgali. ne ejime i baznycia tikejimo esme, svarbu, kas sirdy. ir as nematau cia niekur jokios vaidmainystes, tik kiekvienas baznycios mokymus interpretuoja savaip.
Papildyta:
beje, cia ne kitiems kistis ir mokyti kitus gyvenimo tiesu. kiekvienas elgiasi kaip jam priimtina.
Jei Tavo išpažįstamas tikėjimas yra kitoks, nei skelbiamas bažnyčios, tuomet ir tuoktis vertėtų kitaip, o ne bažnyčioje, kuri Tau "juokinga". Būtent čia ir yra veidmainystė - visų pirma prieš save. O to, kas juodu ant balto parašyta, kartais "interpretuoti savaip" tiesiog neįmanoma - pasidomėk, jei manai, kad tai šitaip abstraktu.
Papildyta:
QUOTE(astulia @ 2007 08 10, 23:04)
mes ir taip kaip seima jau gyvenam, tai tas antspaudas pase nieko ir nepakeis.
Bažnyčioje šiaip jau antspaudų niekas ir nedėlioja. Maišai du skirtingus dalykus - krikščionys gali sėkmingai gyventi kartu ir be "antspaudų pase", bet be sakramento - tai jau nesuderinama su jų tikėjimu.
Papildyta:
QUOTE(Pilnatis @ 2007 08 10, 20:20)
Mes neketinam kartu apsigyventi, tik susižadėti norim.
Nebent esat labai jauni arba gyvenat skirtingose šalyse - kitaip sunku įsivaizduoti, kaip galima taip ramiai vestuves atidėlioti 3-4 metams. 
Nebent esat labai jauni arba gyvenat skirtingose šalyse - kitaip sunku įsivaizduoti, kaip galima taip ramiai vestuves atidėlioti 3-4 metams. [/quote]
Jauni
Tik dabar sužinojau, kad sužadėtuviu ceremonija bažnyčioje yra Kaip gaila, būčiau tikrai pasinaudojus 
. O dabar man toks klausimas iškilo: maniškis pasipiršo prieš gerą mėnesį, vakar nunešėm pareiškimus. Kaip reiktų pranešti tėvams šią naujieną? Tuo labiau, kad jis piršdamasis tėvelių neprašė mano rankos ir pan., buvo viskas tik tarp mūsų dviejų. O dabar, kai jau pareiškimai nunešti, man kažkaip nelogiška būtų jei jis klaustų ar sutinka mane tėvai jam atiduoti 
Lyg ir post factum:) O gal užtektų surinkti abiejų tėvus ir paprasčiausiai pranešti? Ir dar, tarkim jei jis mano manai gėlių puokštę padovanotų ir tėveliui kažką, tai ar man jo tėvams reiktų kažką dovanoti?
Kaip gaila, būčiau tikrai pasinaudojus . O dabar man toks klausimas iškilo: maniškis pasipiršo prieš gerą mėnesį, vakar nunešėm pareiškimus. Kaip reiktų pranešti tėvams šią naujieną? Tuo labiau, kad jis piršdamasis tėvelių neprašė mano rankos ir pan., buvo viskas tik tarp mūsų dviejų. O dabar, kai jau pareiškimai nunešti, man kažkaip nelogiška būtų jei jis klaustų ar sutinka mane tėvai jam atiduoti Lyg ir post factum:) O gal užtektų surinkti abiejų tėvus ir paprasčiausiai pranešti? Ir dar, tarkim jei jis mano manai gėlių puokštę padovanotų ir tėveliui kažką, tai ar man jo tėvams reiktų kažką dovanoti?
QUOTE(yoyo @ 2007 08 30, 11:23)
O dabar man toks klausimas iškilo: maniškis pasipiršo prieš gerą mėnesį, vakar nunešėm pareiškimus. Kaip reiktų pranešti tėvams šią naujieną? Tuo labiau, kad jis piršdamasis tėvelių neprašė mano rankos ir pan., buvo viskas tik tarp mūsų dviejų. O dabar, kai jau pareiškimai nunešti, man kažkaip nelogiška būtų jei jis klaustų ar sutinka mane tėvai jam atiduoti Lyg ir post factum:)
Lyg ir post factum:) Mano vyras irgi neprašė tėvų mano rankos - na kad gi nebe tie laikai, kai mergina pati neturėjo teisės spręsti, už ko jai tekėti. Mano tėvams tuometinis draugas patiko (jo tėvams aš - taip pat
) ir nors ir netiesiogiai, bet jau buvo visiškai aišku, kad nei vieni, nei kiti mūsų santuokai tikrai neprieštaraus. 
O kažkokio oficialaus pranešimo nebuvo - savo mamai prasitariau pati 
, kad ketiname susižadėti bažnyčioje, o kiti irgi be didelių ceremonijų sužinojo.O Tau turbūt patarčiau, jei tėvai gyvena nepertoliausiai, pakviesti visus keturis į svečius ir tiesiog pranešti - paprasčiausiai pasakyti, kad nusprendėte susituokti, ir jokių piršlybų elementų manyčiau jau nebereikia. Būtų proga ir vestuvių planus kažkiek aptarti, ir geriau gal susipažinti. Arba nuvažiuokit pas vienus, paskui pas kitus tėvus - mažiau būtų to oficialumo jausmo.
Mes taip ir nuvaziavom pasvienus su sampanu, pas kitus ir pasakem, kad va tada ir tada planuojam tuoktis 
VA mano draugai rengia suzadetuviu vakarelyje, tik uzsenyje, bet kadangi as ten nenuvyksiu, tai nusprendziau pastu nusiusti reikalinga vestuviniams ziedams pagalvele, nes auksiniu gulbiu tikrai neipirksiu
QUOTE(astulia @ 2007 08 10, 23:04)
o mes ir nesusizadeje metus kartu gyvenom ir nieko blogo as tame nematau. mes ir taip kaip seima jau gyvenam, tai tas antspaudas pase nieko ir nepakeis. o jei zmones nori pasidaryt sau isimintina svente, bet nera tuo metu pinigeliu, irgi cia nera nieko smerktino, juk visi tikisi, kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas, todel ideja susizadejus dar palaukt ir pataupyt as pilnai palaikau esu tikinti, bet i baznycia nelakstau kiekviena diena ar savaitgali. ne ejime i baznycia tikejimo esme, svarbu, kas sirdy. ir as nematau cia niekur jokios vaidmainystes, tik kiekvienas baznycios mokymus interpretuoja savaip. netgi tos ispazintys baznycioje man kelia juoka, kodel tureciau eit ir pasakot kunigui savo nuodemes, jei galiu tiesiai su Dievu pakalbet, kam tas tarpininkas? tad ir susizadet galima be tarpininku
Papildyta:
beje, cia ne kitiems kistis ir mokyti kitus gyvenimo tiesu. kiekvienas elgiasi kaip jam priimtina.
esu tikinti, bet i baznycia nelakstau kiekviena diena ar savaitgali. ne ejime i baznycia tikejimo esme, svarbu, kas sirdy. ir as nematau cia niekur jokios vaidmainystes, tik kiekvienas baznycios mokymus interpretuoja savaip. netgi tos ispazintys baznycioje man kelia juoka, kodel tureciau eit ir pasakot kunigui savo nuodemes, jei galiu tiesiai su Dievu pakalbet, kam tas tarpininkas? tad ir susizadet galima be tarpininkuPapildyta:
beje, cia ne kitiems kistis ir mokyti kitus gyvenimo tiesu. kiekvienas elgiasi kaip jam priimtina.
visiskai pritariu
