Globėjai ir ne tik plepa toliau

sutinku visu 100 procentu, bet įstatymai lieka įstatymais

Namų darbų užduoda nedaug, bet ji juos padaro su dideliu noru, ir dar į priekį. Esu atšvietusi pratybas, testus, tai ji juos ir daro savo malonumui. Labai gerai sekasi skaičiuoti. Prasčiau skaityti, o jau kai tik reikėjo pradėti skaityti, tai galvojau ji niekada neskaitys, nu visiškai nesamones, dabar sakyčiau gerai visai skaito. Aišku aš noriu geriau Šiaip yra gabi, sumani ir kaip mokytoja sako, savęs nuskriaust niekam neleis, bet pati nepeštukė. Na šiaip ji nori ir daugiau būrelių, ir vis klausimas kodėl aš negaliu lankyti dramos, groti smuiku, gitara ir pianinu, kodėl negaliu lankyti dar ir pramoginių šokių, (lanko šiuolaikius) ir kodėl negaliu dainuoti. Nu vienu žodžiu. Ai paskutinis noras, dar eiti su broliu į breiką.
Žinai dėl tos tvarkos, tai čia ne tik kai pirmokė, čia jau turim tokią rimtesnę bėdą, kad ir kaip nenoriu to pripažinti. Supranti kartais nežinau ką rinktis, ar pačiai sutvarkyti, ar tiesiog bartis su ja. Paėmė knygą, išsinešė laukan, klausiu kam, skaitysiu, neleidžiu , paaiškinu knyga ne tokiu oru lauke skaityti, ir prasideda, oi neleidi, ar tau gaila, ir taip kokias dvi valandas toks cypavimas, leidžiu, taigi po kurio laiko knyga kažkur numesta po supynėm, ar kur garaže ant žemės tarp varžtų. Klausiu kodėl taip yra, oi paimsiu ir padėsiu, bet knyga jau purvina, o jai dzin, ir taip su visais daiktas , pozicija -nu ir kas. Norėjo mano kosmetinės, vasarą išsiprašė, nu imk sakau pažaisk, ir ką gi randu atsitiktinai tokiam ūkiniam kur malkos stovi, atidaru pilna molio, žolių ir viskas jau aišku dvokia supuvę. Nu kaip nepykt. Neduodi kažko, nelaiminga, nuskriausta, nes ,,man nieko negalima'' , duodi- paskui patčiai reikia surinkt, sutvarkyt, išplaut, padėt į vietą. Trūkus kantrybei, o aš labai kantri, jai uždrausta eiti į palėpę imti ten padėtus daiktus ir žaislus ir kitas vietas, nes man atsibodo po jos tvarkyti. Ir tai ne vienetiniai atvėjai, tai per dieną būna ištisai, pastoviai. Arba kam šiukšles mesti į šiukšlinę, jei galima šalia jos, kam reiks ar nepatiks, tas ir įdės į ją.

o čia grynai mano brolis - nepatinka, kad jis primėtė šiukšlių - susirink. tik šita diedui ne už kalnų 50


įstatymai žmonėms ar žmonės įsatatymams?

Duksis irgi ne peštukas, jis netgi diplomatas iš didžiosios raidės. Jokių konfliktų apie save nekeliantis, iškilusius sprendžiantis. Lyderis iš prigimimo. Labai autonomiškas ir savarankiškas. Visos tos jo savybės jam labai padeda, kai jis lieka vienas prieš vieną su kūriniu ir instrumentu. Labai muzikalus, iš po pirštų visada plaukia apgaubti, be aštrių kampų garsai.
Su tvarka...žinai, aš manau kad tai daugiau būdas atkreipti dėmesį ir būdas kontroliuoti tave nuolat nei kas nors kita. Va taip paskaitant atrodo, kad sūnus dėmesio sulaukia daug mažiau nei fėja. Suprantu, kad tai yra nepaprastai nelengva tau, kaip tikrai tvarkingai moteriai, bet nepastebėt iš paskutiniųjų ir viskas. Pas mus buvo taip su mokykliniais drabužiais. Nusivelka ir sugrūda. Paskui susiglamžę. Nusibodo aiškintis ir aiškinti ir aprengiau tokius kokius pasidėjo. Kaip pasidėjo taip turi. Nuo to karto visada žino kur pakaba, kaip pasikabinti, nebekiša. Po megztiniu tai ir nesimatė koks jis ten susiglamžęs, bet jis žinojo. Pyko, žadėjo man į knygelę npt parašyti ta prasme nepatenkinamas elgesys . |O parėjęs pasakė- kad jis jau suprato, kad reikia gerbti kitų darbą ir save

Vistik,
bet juk pati pripažįsti,kad atsibodus dviejų valandų cypimui nusileidi...
Mes neseniai skaitėm knygelę "Aštuonetas iš Trepsės namų" - rekomenduoju jums abiems
Pupa vakare rinkdamasi žaislus dažnai kalba:reikia susitvarkyti,aš juk ne kokia Trepsė
Bet manoji tvarkinga.Aš dėl šito nuo pat pradžių nenuolaidžiavau.Kaži,ar bent įsivaizduoja,kad gali būti kitaip.Išimtys labai retos.
Bet va su mokslais...
Pareina iš mokyklos 13:25 Klausiu,ar buvo ir etikoj ir anglų.Du kartus žiūrėdama į akis patvirtina.Etika baigiasi 12:55 o anglų prasideda 13:30
Aš be žado.O tik pasigyriau
Vakar neparsinešė sąsiuvinių dėklo.Išaiškinau,kad turi nešiotis,kad liko neištaisytas diktantas,nepasirašyta pasiekimų knygelė.Sako:betgi tikrai,pamiršau.Šiandien klausiu,ar parnešė.Atsakymas:o reikėjo?

Skiautele - kiek girdžiu ir skaitau - nu vėluoja kažkuri raidos dalis tų vaikų. labai bijau dėl kitų metų.
bet manoji ne neparsineš/nenusineš, o nusineš ir per jėgą įsiūlys mokytojai. kaip įsisiūlė dainuoti darželio ansamblyje: baltų pėdkelnių ir palaidinukių reikėjo dviems mergaitėms iš grupės. Vanesa pasakė, kad jai liepė atsinešti. nu aišku nusinešė, pasipuošė ir laukė, kada muzikos vcadovė ateis ir jos pasiimti. Auklėtoja perspėjo apie situaciją, davar jau reikia nuolat. Džiaugiuosi tuo, nes ji - artistiškos prigimties.

Sūnus be jokios abejonės sulaukia mažiau dėmesio. Taip jau yra, na su ja visokie ,,mergaičių'' reikalai, plaukai, nagai ir t.t. , dar pasimylavimai, dar valgio gaminimas, dar kartu gėlynai ir t.t.
Alfija, jei tai būtų pavieniai dalykai aš nekreipčiau dėmesio, nes esu tvarkinga, bet ne fanatiškai, nevalau kasdien dulkių ir neplaunu grindų. Tačiau tai yra pastoviai ir kasdien. Vasarą labai gerai mūsų miegame filmukų žiūrėti, įsitaiso lovoje, na argi gaila,bet radau pastoviai trupinių, dešros gabalėių, nes valgė sumutinius, o kad krenta, tai ai, radau šaukštelį po pagalve, nes valgė jogurtą, indelis šalia lovos ant spintelės, bet kai radau šakutę patalynėje, nu blyn, pasiutau, pasakiau, kad nei kojos daugiau ne tik ant mano lovos, bet net į mano kambarį, ir tada , oi oi kodėl negaliu, kodėl neleidi, ar tau gaila ir t.t. Va kaip pas mus. Kaip nekreipt dėmesio. Jau nekalbu apie tai kiek pieštukų, flomasterių surinkusi kai einu gulti iš savo lovos, beje kiek kartų gavo bart už neužkištus flomasterius, kurie ne tik kad mėtosi po visą lovą, bet tada ir suteplioja išsilieję neužkimšti.

Šiaip dėl mokslų tai pas mus gerai, labai nori, mokosi, labai pavyzdingai, atsakingai,dėl mokslų neturiu priekaištų, keliasi ryte su dideliu noru, biškį iš pradžių bandė šokdinti mokytoją savo kaprizais, bet ta pastatė greit į vietą.


Ne, tu nesupratai, aš turiu du kelius, arba leidžiu bet po to pati viską surenku, sutvarkau, padedu į vietą, arba neleidžiu ir kelias valandas girdžiu verksmingą cypimą, kodėėėėl . Jokie paaiškinimai nepaded-kodėėėėėėėėėėėėl negaliu. Nors puikiai žino kodėl.
Aš nemoku apsakyti tos padėties, kai vaikui sakai, aiškini,o ji negirdi-pokalbis:neleisiu ant lovos- kodėl- nežinai kodėl- žinau, nes prišiukšlinau,po penkių minučių -galiu ant tavo lovos multikų-ne, gali kitam kambarį ant sofos- oi kodėėėl negaliu-nežinai kodėl- gerai, gerai, žinau. Po valandos, ar tau gaila, kad aš eisiu ant tavo lovos žiūrėt multikų.....

Vistik, tas cypimas ir yra būdas tave valdyti, tavim manipuliuoti. Padidinto dėmesio reikalavimas. Iš tiesų tai reiktų tau pasikonsultuoti pačiai su kokiu vaikų psichologu, kaip tai spręsti. Nes iš tiesų tai jau šiokia tokia problema, ne pirmi metai gi zyzia.

Vistik,žinau tą situaciją,aš gi daug metų su vaikais
Ir žinau,kad vaikai jaučia,kad nusileisi ir manipuliuoja
Aš irgi ir lepinu,ir myluoju,ir nagus lakuoju,ir auksą perku
Šiąnakt vietoj tėvelio miegojo,tai pasičiupo pirštą ir paleisti nenorėjo,maniau-petys išnirs nuo gulėjimo ant vieno šono.Bet kai per miegus apsikabina ir šnibžda:"mamyte,aš tave labai labai myliu" tai dėl tokių akimirkų aš pati tą ranką nusigraužčiau ir atiduočiau.
Bet tvarka pas mus griežta,mano daiktai neliečiami,mano saldainiai nevalgomi.
Ir zirzti neapsimoka,nes aš nereaguoju.Tai ir neįdomu.

Tai va, kad ne pirmi, ir galo nėra.



Taip , aš nusileidžiu, neišpasakyto didumo ir melynumo jos akys sutirpdo mane... Uždraudžiu ant lovos, kyšt galva- mamyte galiu pas tave pagulėt, gal tau masažą padaryti (jos rankos kaip šilkas), o gal arbatos nori...

aha. O pas mus akys žalios. Ir didelės. Ir blakstienos ilgos. Jau tuoj dešimt metų ir vis dar labai noria žiojasi prieš šaukštą, kai pats kilnoti tingi,ir lepti pašonėje, ir užmigti šalia pasakos beklausant, vis dar didelis malonumas. Jis turi dar vieną didelį malonumą, o aš inkvizicijos kančias. Šukuosenų iš mano kasų darymas. Labai nemėgstu kai kas nors svetimas liečia mano plaukus. Bet pakenčiu.
O dėl mano na neturiu savo saldainių, sausainių. Mes turim bendrus dalykus. Bendras vaišes saviems svečiams. Jo draugams, ar mano, ar mūsų abiejų, pavaišinti. Daug dalykų turim bendrų. Jie mums abiems yra labai labai svarbūs. Ir labai svarbu tai turėti. Jam. Ir man, žinoma. O kiek mes turim bendrų paslapčių . Bet šiaip tai nėra to, ko jis man nepasakytų ir kas svarbu, kad nepasitartumėm. Labai tikiuosi, kad taip ir liks.

tas rankų švelnumas...lia lia lia
o aš mėgstu,kai mane šukuoja,ir ji tuo naudojasi:Mamyte,aš tave seniai šukavau(kai pamokas reikia eit ruošt)Glosto ir dar kokius nuotykius pasakoja,ar pasaką.
Prabundu-sutemę,ji žaidžia sau ramiausiai
Taigi irgi rupūžiukė manipuliuoja
Saldainių ji turi tokį šunį taupyklę permatomą,tai ten gerokai virš kilo telpa ir dar kelias dėžutes guminukų,mėtinukų ir t t.Svečiams-bare šokoladai ir sausainiai.O aš pasidedu į miegamojo spintelę,nes kai užsimanau kokių,tai būna seniai išgaravę.Nes tėvelis išveda vaiką iš kelio,tada lukštena abu nesustodami
Čia iš sesės dėl saldainių tokią patirtį perėmiau-pasitvirtino
Bet va dar kas buvo:nevalgo mokykloj.Tai ir dėlioju kasdien.Draugė tinginiu pavaišino-įdėjau kelis gabaliukus.Parsinešė.Klausiu,kodėl nevalgė,ar neskanu?Nežinojau,kas ten yra...Paaiškinau.Vis tiek nevalgo.Nežinomas...Neofobija,ar ką?