Globėjai ir ne tik plepa toliau

Vaikai tai tikros mūsų gyvenimo gėlės. Ir kokie jie beūtų protingi ir dideli, vis vien dar visai mažiukai. Anądien pareina Duksis namo ir sako- mane etnokultūros mokytoja norėjo nuudyti, ir patiekė veidelį au tokį- na tiesiog ... nežinia kur čia pirmiau bėgt, ar čia pas Kondrotą, arčia į policiją su pareiškimu, ar dar kur . Na pagal vaizduotės lygį. Pasakoja toliau- mokytoja atsinešė į klasę kulkų, tikrų ir šaudė. Tikrai tikrai. Bet paskui manęs pagailėjo- sako, nene aš negaliu to padaryti,negaliu. Taip ir išgyvenau. Žinai , sakau, fantazija turi ribas net mano. Sako, nu bet mokytoja tikrai turėjo pačias tikriausias Perkūno kulkas.
Tai va, čia pas mus "krūčiau" negu "palaižė". Ir metų daugiau, o pasakojimas koks. Ir kaip jau taip visiškai laikytis rekmendacijų sklindančių paskutiniu metu : į visus vaikų pasakojimus žiūrėite tik remtai, ir nedelsiant reaguokite.
O šiaip tai labai gera ta pamoka etnokultūra, labai gala jog toks mokslas yra tik mūsų mokyloj yra, jau geriau vietoj visokių ten sielovadininkų globos namuose būtų etnokultūros pamokas įvedę, ir ne tik ten, apskritai vietoj tikybos labai gerai būtų. Deja...

o ką - nerimtai reagavai?



Jūs man geriau pasakykit, kas "gavot" dovanėlę - mažumą vyresnius vaikus - kaip ugdyti bent minimalų klusnumą? Žavėjausi ančiukais, klausančiais mamos, pasakojau, kas klausė mamos kas ne ir kas po to atsitiko, kaip auga princesės ir kaip raganos baisuoklės... bet yra kaip yra. Kiekveinas prašymas - vos ne iki isterijos, arba iki jos, skandalai, rėkimai ant manęs, žviegimas (vargšai kaimynai) koliojimaisi... viena paguoda, kad nuo "pindos" perėjom prie "žoplos mergos", vienok pats bendravimo būdas netenkina. prašymai - susitvarkyti drabužius, susidėti juos, pasidėti į vietą segtukus... viskas... kelia pasipriešinimą, norą lipti ant galvos, norą kontroliuoti/komanduoti ;oh šiandein "nepamigdžiau" net, nes su ožiais nedraugauju.. bet nebesuprantu kas darosi.. pervargimas? juk kartais, kai pati to nori - tvarkosi? per daug noriu- jie gi nesitvarkydavo patys anei kiek? auklėtojos darželyje juk klauso, nors šiaip tai auklėtoją girdžiu per uždarytus plastikinius langus

ir dar kaip rimtai. Kur jau ten rimčiau, Perkūno tikras kulkas . Pati mėgstamiausia pamoka.
Kitą trečiadienį egzas. Fortepijono. O paskui kelionė į Kauną dviaukščiu traukiniu. Puiku.

Tokio elgesio esu draugiu namuose su biologiniais vaikiukais maciusi. Klusnumo = 0. Nedarysiu, ne! keiksmazodziai, rekimas ir t.t. Ir ta maciau tik i svecius uzsukdama labai retai. Bandau isivaizduoti kas daresi kasdien. Ir stebedama galvojau: "kad tik nepamirsti ir visko nepriskirti faktui, kad vaikas "gautas"" O ka daryti.. nzn.. nebandziau.. turbut bendrauti, bendrauti, bendrauti ir gal isaugs ta laika.. stiprybes

aš suvedu į kitokias patirtis. mano vaiko grupėje buvo 9mečiai - matote šeimos vaikų išskierstyti negalima, o ką daryti kitiems grupės gyventojams - galvos neskauda. būna elgesyje tokių momentų, kurie labiau būdingi paaugliams? tarkime demonstratyvus alia klausymas. 'braške, greitai, skubam", tokiu atveju ji klauso - pradeda pvz. ant pirštų galiukų cypinti reikiama kryptimi, bet per kambarį pereis per 5 minutes.... liepta susirinkti žaislus, tylu, galvoju - tvarkosi , prieinu prie durų - atsinešusi iš kažkur metalinę detalę raižo tv ekraną. įjungtą.. "pykstu ant tavęs".... ir tai užeina "fazėmis"...

Karusia, pas mumis gal du metus tęsėsi toks bendravimas, kol pagaliau suprato kas čia bosas. Dabar telikus kraupiai nelaiminga veido išraiška kai kažkas vyksta ne pagal jį. Elementarus "būk gerutis, pasidėk kuprinę į vietą" baigdavosi skandalu namie ir pasidėdavo tik po audros, gerokai nurimus, maždaug pasidedu tada kai man reikia, o ne kai tu sugalvoji, kad pats eidamas už jos kliūna ir nosį nusibalnoja ne rodiklis Apie kritika suvis tyliu, net kai ją išsakydavau tokiu tonu kuriuo kitus vaikus giriu reakcija būdavo labai neadekvati, manau kiekvieną "tavo raštas labai gražus, tik gal didesnėm raidelėm rašyk, nes neįžiūriu" "kaip gerai, kad rūbus spinton susidėjai, tik jei sulankstytum jie nesilamdytu" "negali eit miegotio neišsivalęs dantų" jis girdėdavo "aš tavęs nemyliu, tu man nereikalingos ir per tave vien problemos" Kažkaip labai jautriai priimdavo viską, net kai duodavau velnių visiems trims didčkiams (tarkim, prašiau neleistu purvino šuns namo, o radau jį ten) bio reguodavo "ups prisidirbom", o jis "manęs niekas nemyli"
Gal jie ten prisisvaigsta vn, va atsiras mamytė, mylės mane besalygiškai, niekada nebars, kaip kitų mamos, viską gausiu, darysiu ką noriu.... Taisyklės priimamos tik tada kai jas sakau ne aš, nes kitaip kovoja su jom (gal ne su jom, o su tuo, kad jei mylėčiau leisčiau viską )

Bet mes tai jau išaugom Dabar liko tik man išmokti nereguoti į jo išsišokimus (paprasčiausius paaugliškus, kurių tiek pat bio pažeria) skausmingiau nei į kitų vaikų. Va šito, aš , nors ir kokia protinga ir apsišvietusi psichologijoj esu neįkertu niekaip, kodėl kitų vaikų suraukti snukučiai negraužia širdies, o kai susiraukia Jis, rodos sproginėja viskas viduje, susimaišo ir gailestis ir pyktis ir erzelis kažkoks Nerodau to, bet jaučiu laabai stipriai.... Pasamoningas "dabar tu turi šeimą, tu saugus ir niekas tavęs nebeskriaus" Aš kažkoks gerai neatlikto darbo graužatis-va ir pas mane jis nelaimingas

pildžiau pareiškimą mokykloj-reikalavo įrašyti motinos duomenis.Bandžiau atsikalbinėt,kad nieko apie ją nežinau,tai liepė atkurt gimimo datą pagal asmens kodą...
Keista,kam?

taigi pildomi tėvų(globėjų) duomenys. kokie dar vaiko duomenys, jeigu vaikas globojamas? ir apskritai - tie tėvų duomenys žurnalo gale.... kAIP buvusi pedagogė pasakysiu - visiškai ne į temą. Turėtų užtekti kontaktų - telefonų, vaiko namų adreso


Šelma - ačiū. na tiesiog varo į neviltį....

Mes gi į pirmą klasę.Džiaugiausi,kad apie darbovietę,atlyginimą ir kuo galėsim paremt mokyklą neklausė
Mane tai baimė užsmaugt baigia.Pupa ne isterikom ir išdykavimais,bet verkimu,ar dar blogiau-nekalbadieniais mus bando.Visi sako,kad reikia daug bendraut su vaiku.Tą ir darom,kai tas vaikas leidžiasi.Bet labiausiai bijau,kad ji problemom nesidalins,nes kai daržely blogai buvo,tai užsisklendė visiškai.Aš jai vis sakau,kad mamai galima sakyt viską,kad jei žinosiu,kas vyksta,galėsiu padėt...Kai džiugaus kas,tai neužsičiaupdama čiauška,bet jei tik kokia problemėlė-kaip M.Melnikaitė...

Tėvų darbovietės yra dienyno gale. arba būna, pvz. toks įrašas 'kalėjime". kam to reikia>>>

aš irgi. jeigu blogai - reikia atsisėst vienai ir pabūt ivenai, su savimi. Galiu kalbėt jeigu pervirš mano jėgų arba dzin.

Ne į dienyną gi pildė-pareiškimas tik...apie tėvą neklausė-lyčių lygybės įstatymo gal nepaiso
Tikyba privaloma-nežinau,ar aš to noriu
Mane ta mokykla į kapus nuvarys.Pupa tokia dar mažytė,vaikiška.Neseniai tikrai žaist pradėjo.Nežinau,ar leist šiemet,ar atidėt...
Jei blogai,tai aš vienareikšmiškai pati turiu viską išgyvent,susivokt.Paskui jau post factum galiu ir su šeima pasidalint.

Keista mokykla

negalvoji apie atidėjimą? aš mąsčiau, auklėtoja patarė neskubėti ir neatidėti paruošiamosios grupės, po to bus matyti, o aš mąstau, akip bus, jeigu po paruošiamosios nuspręsim mokyklą metams atidėti?