Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

Po to plaukeme i Phong Dien turgu, esanti apie 20 km uz miesto. Tai zymiai mazesnis ir kompaktiskesnis turgus; gal del to jis man labiau patiko nei pirmasis. Turiu tiek daug nuotrauku, kad nebeatsirenku kurias ideti. Jei galeciau, sukelciau visas





Kas besupaisys kas cia vyksta?











Cia pat gaminamas maistas. Apie svara ir higiena geriau net negalvot...

Oho kokie turgūs, tikrai kas ten besupaisys kas vyksta

Labai laukiau įspūdžių iš Vietnamo ir sulaukiau! Bet kaip skiriasi Vietnamas nuo Kombodžos, ir gatvės ir šaligatviai.

Reikėtų mūsų higienos inspektorius į Aziją nusiųsti.

Įdomu tik, ar gyvendami tokioj nehigienoj vietiniai žmonės daugiau serga, nei mūsiškiai, sterilieji Drįsčiau spėti, kad ne

Pritariu, VIVICA. Ir tai priklauso nuo maisto kokybes ir kiekybes. As pati visa laika valgydavau gatvini maista ir nieko mano skrandziui neatsitiko. Na, tik nevalgydavau mesos (isskyrus vistiena), nes nuejus i turgu ir pamacius kaip pardavinejama mesa, galejai vietoj nugriuti ne tik nuo vaizdo, bet ir nuo kvapo. Jie saldytuvu jokiu neturi; mesa isdrebta ant pliko stalo (po kuriuos naktimis laksto kates ir peles), aplinkui zvimbia muses, pirkejai kiloja, maigo mesa plikomis rankomis. Baisu...
Kita vertus, pagrindinis ju maistas yra vaisiai, darzoves ir ryziai. Viskas isauginta cia pat, sviezia ir skanu. Labai sunku atrasti importuotu sokoladu, cipsu ar kt brudo. Yra Coca Cola, bet vietiniams ji tiesiog per brangi. Pirmom savaitem man buvo labai sunku, nes pavalgius as megdavau koki sokoladuka sugrauzti. Bet jie ju neturi! Paskui atradau vietinius "desertus", pagamintus is ryziu, kokoso sulciu ir pan. Tikrai labai skanu ir kas svarbiausia, naturalu! Todel jie ir yra tokie ploni ir nenutuke.

Aplanke svarbiausius keliones objektus, pasukome i mazesnius kanalus





Vos vos laikosi





Buvau paleista pasivaikscioti stai tokiu siauru keliuku, einanciu salia kanalo. Tuo tarpu mano vairuotojas plauke valtimi paskui mane



Stai kokie didziuliai bananmedzio ziedai. Juos maciau pirma karta savo gyvenime. Tikrai idomu





Pagavo "zuvele"..



Plaukiam toliau..



Tokiam vandeny jie plauna ne tik rubus, bet ir indus

Aš tą ir įtariau - azijiečiai turbūt gerokai sveikesni už mus - ir greičiausiai dėl to, kad gyvena daug natūralesnėmis sąlygomis (tegul ir nehigieniškomis). Džiugu už juos . O mes juk juos dažnai užjaučiam, kokie jie vargšai... Oi, sorry, čia gal ir ne visai į temą
Bet kuriuo atveju laukiam išsižioję, kas atsitiko toliau

Buvo pietu metas ir mano berniukas nuveze mane papietauti i kavine, esancia prie pat upes kranto. Kaip ir reikejo tiketis, valgiu ir gerimu kainos buvo tiesiog kosmines; jie turbut gauna kazkoki tai procenta nuo atveztu turistu skaiciaus. Vairuotojas atsisedo kartu su manimi, tikedamasis, kad as ji pavalgydinsiu (vietiniai tokiu pinigu uz maista tikrai nemoka). Labai nekaltai leidau jam suprasti, kad as uz ji nemokesiu. Uz keliu sekundziu jis dingo nuo stalo.... Aisku, dar prisistate masazuotoja - atsisakiau, buvo atnesti vaisiai - atsisakiau, dregnos serveteles - atsisakiau. Iseinant uz viska juk reikes susimoketi. Jie atidirbe ta sistema labai gerai, bet as savaja - taipogi Nesileiskit kvailinami - ypatingai Vietname jie daro viska, kad ispestu is turistu kuo daugiau doleriu.
Griztant namo









Stai ir visi tos dienos nuotykiai. Buvo pavakarys ir as be galo pavargusi kritau i lova.

Is pat ryto isvaziavau i Soc Trang miesta ir atvykus pirma i galva sovusi mintis buvo - koks velnias mane cia nese?! Sikart pamaciau visai kita, nedraugiska, Vietnamo puse. Retas turistas cia uzklysta, nes cia nebuvo jokiu zymiu lankytinu objektu. Kiekvienas vietnamietis spoksojo i mane. Isivaizduokit, bare sedi apie 30 ar daugiau alu gerianciu ir kortuojanciu vyru. As praeinu pro ta bara ir visi, atsisuke i mane, nutyla. O jei koks uzsizioplines vyriskas nemate manes, tai jo draugas baksteli jam i pasone ir rodo pirstu i mano puse. Ir taip buvo visame mieste, nesvarbu kur ir kada eiciau, tarsi buciau is Marso ar kokia raupsuotoji. Bet tie zvilgsniai tokie salti, nedraugiski; labai nemalonus jausmas.
Buvau apsistojusi roziniame pastate (kairysis nuotraukos kampas). Pats miestas, velgi, keistas, nes vakare, pro garsiakalbius, grojo muzika. Kita ryta mane pazadino garsiai paleista muzika pro tuos pacius garsiakalbius, o buvo tik 4.30 ryyyytooo!! Tarsi Sovietiniais laikais...



Aplankiau kelias sventyklas, cia viena is ju



Ten buvo tylu ir gera, nesimate jokiu zmoniu, tad prisedau ant suolelio. Po keliu minuciu prisistate vaiku burys...





Dar siek tiek pavaiksciojus, grizau i viesbuti. Beziurint filma dingo elektra ir as, galutinai susinervinusi, nuejau miegoti
Kitos dienos ryta nusprendziau kuo greiciau is cia nesdintis.
Susiriejau su autobuso konduktore, mat ji norejo, kad bilieta pirkciau uz du keleivius - save ir savo kupryne. Atseit kupryne didele ir uzima daug vietos ir nesvarbu, kad autobusas buvo visiskai tuscias... Gincyjausi kol laimejau
Bjaurioji konduktore



Pro autobuso langa





Atvykau i My Tho miesta, isikurusi, velgi, prie Mekong'o upes deltos. Vaizdas pro viesbucio langa



Dienomis cia budavo automobiliu stovejimo aikstele, o vakarais - naktinis turgus, kuriame galejai labai skaniai ir pigiai pavalgyti



Ta vakara ten ir nuejau pavalgyti. Netoliese vakarieniavo trys vyriskiai. Uzejus smarkiam lietui, jie prisedo prie mano stalelio, esanciam po pavesine. Jie beveik nekalbejo angliskai, bet uztat pavaisino mane alumi ir vargsu iskeptu mazu pauksteliu (nezinau kas ten per paukstis). Labai nustebo kai atsisakiau paragauti geriausios paukscio dalies - galvos Ir pabaigai - jie uzmokejo uz mano vakariene. Padekojusi, grizau viesbutin.

Kita diena nieko gero nenuveikiau. Jauciausi issunkta ir pavargusi nuo zmoniu zvilgsniu ir demesio. Visi tie "Hello", "What's your name", "Where are you going" vede mane is proto. Tiesiog buvo neimanoma atrasti ramaus kampo. Be to, jau gal desimta diena is eiles lijo ir buvo apsiniauke; tas irgi prisidejo prie mano blogos savijautos.
Keletas nuotrauku is My Tho miesto



Mano megstama lauko kavine





Zvejoja?

Vaziuoju i Ho Chi Minh miesta (Saigona). Tik islipus is autobuso, pripuole desimtys vairuotoju. Gerai, kad buvo 2 vaikinukai is Belgijos, tai prisijungiau prie ju - vis drasiau atremti taksistu puolima
Wow! Neitiketinai didelis ir modernus miestas. To as visiskai nesitikejau. Begale zmoniu ir dar daugiau motociklu. Beje, Saigone gyvena apie 7 mln zmoniu (Vietname - 85 mln!).





Dekoratyviniai medeliai





Pereiti gatve - tikras isbandymas. Jei ir buvo pereja ar sviesoforas, tai jie nieko nereiske



Netoliese buvo Ben Thanh turgus, isikures dideliame pastate. Ten ir pavakarieniavau. Tai ryziu makaronai su riesutais, morkom, obuoliu skiltelem ir, berods, mesos gabaleliais. Mmmmmm labai labai skanu



Grauzdama garuose virta kukuruzo burbuole (tai buvo mano desertas ) sedejau ant suolelio. Netiketai prie manes priejo apie 18 metu 2 merginos ir 1 vaikinukas. Paklause, ar galetu su manimi pakalbeti. Zinoma, galintys. Pasirodo, jie yra studentai, daznai ateinantys i miesto centra pasikalbeti su uzsienieciais - taip jie lavinasi anglu kalba! Kalbejom apie mane, is kur esu, ka darau laisvu laiku, paskui kalbejom apie juos, ka jie studijuoja ir panasiai.

Kita diena buvau suplanavusi nuo A iki Z, nes turejau aplankyti labai daug vietu.
Pirmiausia nuejau i "Fine Art Muzieju", kuriame galejau susipazinti su Vietnamo tapytoju, skulptoriu kt menininku darbais. Vien del pastato vertejo cia apsilankyti - aukstos lubos, auksti siauri langai ir siauri koridoriai man primine Prancuzija...



Jei neklystu, tai operos ir baleto teatras



Matomai labai svarbus pastatas

Tikrai nereali kelionė ir pasakojimas !!! žaviuosi Jūsų drąsa ir laukiu pasakojimo tęsinio