Didelis didelis aciu visiems mano istorijos skaitytojiems
Ta pacia diena, apie pietus, issiruosiau i Dalat miesta. Atsisveikinus su linksmaisiais kanadieciais, isedau i autobusa ir 5 valandas trankiausi vingiuotais, siaurais keliais. Kelias ejo per kalnus, tad vaizdai buvo nepakartojami, bet tuo paciu kartais tekdavo uzsimerkti ir labai susikaupti, kad neapsivemciau
Jau buvo pavakarys, kai susiradusi viesbuti ir pasidejusi daiktus, islekiau apziureti miesto. Dalat miestas yra isikures 1475m aukstyje, tad cia buvo zymiai vesiau nei kur kitur. Ta vesuma buvo tikra atgaiva ir, turbut, pirma karta per paskutinius tris menesius as uzsivilkau megztini

Pamacius vietinius, tyliai sau krizenau, nes kai kurie is ju buvo uzsimauksline ziemines kepures ir uzsimove pirstines
Pats miestas buvo labai jaukus ir as jauciausi tarsi namie. Centre buvo isikures turgus, kuriame knibzdejo milijonas zmoniu, vos buvo galima praeiti. Daugybe maisto! Tiek apsirijau, kad vos paejau

Viska norejosi isragauti...
Turgus


Is vakaro susiradau vairuotoja su motociklu, kad paveziotu po zinomas miesto vietas, tad kitos dienos 7 val ryto as jau skriejau su motociklu baisingais kalnu keliais. Argi ne grazu?

Vairuotojas angliskai kalbejo labai mazai, bet jis buvo toks malonus, kad ties kiekviena sustota vieta bandydavo papasakoti istorija ar tai pagrindinius faktus. O as buvau tokia bjauri, kad tvardydama ziovuli linksedavau galva ir vaidindavau viska suprantanti. Zinokit, tikrai yra labai sunku suprasti anglovietnamieciu kalba!
Pirmiausia nuvaziavome i geliu siltnamius. Mano vairuotojas pasigyre, kad jis viena karta metuose savo zmonai nuperkas geliu puokste

Istisi laukai paversti kavos plantacijomis

Kavamedziu ziedai


Dar zalios kavos pupeles

Netoliese augo avokado medis

Pristatau Jums savo vairuotoja (kairej pusej)