Aciu SINDIOKUI, dabar zinosiu
As labai dziaugiuosi, kad atradau laiko kelionems ir neklausiau artimuju atkalbinejimu. Turbut visa gyvenima buciau save grauzus... Bet zinot kaip buna, karta paragaves negali sustot
Malaizijoje keliavau nedaug, man pasirode per daug issivysciusi salis, norejosi kazko laukinio
Tesiu...
Naktiniu autobusu isvaziavau i Hanoju. Labai keistas autobusas, nes jame buvo ne sedynes, o triju eiliu dviaukstes mini lovos. Neaukstam zmogui yra labai patogu, bet kadangi as esu auksta, tai visa nakti neturejau kur deti savo ilgu koju
Hanojuje susiradau lova uz $7 nakciai. Kambarys atrode stai taip (viso 5 lovos)

Buvo labai tvanku ir karsta, tiesiog nezmoniskai karsta. Prisedau vienoje is kaviniu, esanciu miesto centre, prie Hoan Kiem ezero


Negalejau patiketi, kad Hanojus taip skyresi nuo Saigono. Saigonas buvo modernus miestas, o Hanojuje nebuvo gigantisku moderniu pastatu (gal tik keli) ir vis dar jautesi ta Vietnamo dvasia. Klaidziojau siauromis gatvelemis ir ryte rijau beprotisku tempu gyvenanti miesta. Visas gyvenimas vyko gatveje! Viena moteriske, issinesusi gatven treniruokli, sparciai myne pedalus ir tuo paciu metu ciauskejo su kaimynem!

Mes, turbut, taip neisdrystumem sportuoti
Pirmiausiai nuejau i Memorial House. Tai privatus gyvenamas namas, publikai atidarytas kaip muziejus. Grazus, kinietisko tipo namas; jame buvo senoviniu baldu ekspozicija, daugybe paveikslu.
Namo seimininkas
Antras namo aukstas

Gera pasiklysti




Laidu laideliu