Na o savo gimdymų tai nenoriu prisiminti(beje kas gi nori).Nelabai žinau prie kurių gydytojų gimdžiau, neatsimenu ir akušerių pavardžių(paskutinį kai gimdžiau išdavė popierėlį,ten buvo parašytos tos pavardės,tai nors vieno žinau kai paskaitau,nes taip vi s užmirštu

)..Pirmą kai gimdžiau atėjo Vilimienė placentos apžiūrėti,tai tą dar įsidėmėjau,nes buvo matyta,o kitos tai nematytos,o perskaityt ir dar prisimint kai gimdai visai nerūpi kokia to nepažįstamo žmogaus pavardė, svarbu kaip atlieka savo darbą.Juk kai gimdai visą laiką būna akušerė,o gydytoja tik gal 2 kartus ateina pažiūrėt(aš niekam nieko nedaviau,tai gal dėl to,nežinau

). Va labai gaila, kad neprisimenu akušerės, kuri priėmė 2-ąjį,labai gera buvo.
O trečią kai gimdžiau tai vos suspėjo į gimdklą nuvešt. Atbėgo toks pulkas,viena kloja lovą, kita su vyru kelia mane ant jos,kažkas maunasi pirštines, kažkas manęs klausia apie kraujo grupę,kažkas dar ką ten daro... Po kelių minučių pasirodė lelius ir visas taboras kažkur dingo,likom tik mes tryse

Tas gimdymas man labiausiai patiko,nes buvo naturaliausias. Tie medikų įsikišimai ir pasunkina padėtį,dėl to ir neskubėjau važiuot į ligoninę,vis laukiau kol pradės labiau skaudėti,tik kai pradėjo,tai vos spėjom nuvažiuot.žinojau, kad su trečiu geriau nejuokaut,bet taip nesinorėjo ant to kankinimų stalo...Nesuprantu kodėl tie gydytojai prakerpa vandenų pūslę,tuomet prasideda nerealus skausmas,nori vaikščiot,nes taip lengviau ir kaip žinoma greičiau nusileidžia galvutė,tai jie paguldo širdies tonusų matuot ir laiko kokį pusvalandį,tuomet man ir sustojo veikla(per I ir per II gimdymus),prireikė skatinančių.Skausmas nerealus buvo dar 3 val nors prieš kerpant jau atsivėrimas buvo pilnas(su antru),o su pirmu(8 cm.)..
Todėl trečią gimdžiau natūraliai ir lengvai,skaudėjo smarkiai paskutinį pusvalandį,bet kentėti įmanoma,o to ,,baisiojo"skausmo kaip per anuos gimdymus taip ir nesulaukiau