Turėjau prieš mėnesį šį "džiaugsmą". Pamenu, su kokia baime ir dėmesiu tada peskaičiau kiekvieną žinutę šia tema... manau, dabar pats laikas papasakoti ir savo patirtį. Taigi, prieš porą mėnesių kažką užčiuopiau. Net ne guzelį, o.. kažkokį nelygumą krūtyje. Šeimoje turiu piktybinius navikus turėjusių artimųjų, tai su baime tikėjausi tokios akimirkos. Na, kai užčiuopiau, tai savaitę gyvenau tokia pastirusi iš siaubo. Tada pasakiau mamai, o ši mane jau sekančią dieną nusitempė į Kauno onkologinį. Mergaitės, patarimas Nr. 1 - jei ką nors įtariate, lėkite pas net ne pažįstąmą, o tiesiog žinomą gydytoją. Sužinokite iš seselių, kuris jo kabinetas ir laukite už durų. Ir nepaleiskite

. Taip aš patekau pas gydytoją Tiknių, kuris čia ne kartą geru žodžiu buvo minėtas. Priėmė jis mane, pažiūrėjo ir patvirtino, kad guzelis tikrai yra (o aš vis save guodžiau, kad tik įsivaizduoju...) Toliau buvo trys savaitės košmaro. Siuntimai iš poliklinikos, tyrimai, eilės. Echoskopija parodė, kad tas guzelis ne šiaip guzelis, o visas guzas, tik tokios gudrios formos, kad paprastai neužsičiuopia (plokščias). Tokiam net biopsijos daryt neverta - neaišku, kuri dalis gali būti supiktybėjusi. Reikėjo operuoti, ir guliausi nežinodama, su kokia diagnoze atsibusiu... Kai gydytojas pasakojo apie galimus variantus, prisimenu kaip per sapną. Ir kaip sutikimą daviau, jeigu kas, viską šalinti. Šiandien su džiaugsmu galiu pasakyti, kad viskas baigėsi gerai. Fibroadenoma. Didelė, o šiuo metu net rando neįžiūriu. Chirurgas tikras juvelyras pasitaikė

. Porą savaičių kažką jaučiau. Po operacijos, beje, su pilna narkoze, tą patį vakarą išsiprašiau namo. Ir jokių vidinių randų ar įdubimų neužčiuopiu. Na daug galėčiau pasakoti, tiesiog viskas jau po truputėlį nueina į praeitį. Jei kam neramu ar baisu, klauskite