Kaip tramdot "ožiukus"?

Odetux> o ant suaugusiu sauki? Ar tik ant savo vaiko? Ar kai sauki tai jis labiau supranta? Ar labiau bijo? Ar noretum, kad jis klausytu, nes supranta, ar klausytu, nes bijo? Ar tau tai svarbu?
Mes vaikams viska uzdraudziam, liepiam klausyti kaip kareiveliams, o paskui noresime, kad jie butu savarankiski ir gyvenime priimtu sprendimus. Kad jie nerektu ir nekeltu balso, kalbedami su mumis (nors is musu gavo ka kita).
Ka paprastai jaucia vaikas, kai mama ar tevas ji musa, ant jo rekia. Ar jis myli si zmogu? Jis galvoja (na gal ne dvimetukas, gal kiek vyresnis): "As nekenciu taves, ir kai uzaugsiu as tau atkersysiu". Anot psichologu, nors jis to ir nedaro uzauges, visa tai nuseda ir veliau issiverzia agresija (skirtingai, priklausomai nuo zmogaus tipo - sangvinikui vienaip, cholerikui kitaip, flegmatikui ir melancholikui dar kitaip - bet visiems palieka pasekmes).
Taip, kad tu kol kas galvoji, kad nieko tokio. Kad nieko neatsitiks. Bet is tikruju stipri yra zodzio jega. Pvz., Saliamono salose ciabuviai turi idomu metoda medziams nukirsti. Kai jiems prireikia nuversti itin galinga palme, o darbuotis kirvukais prireiktu per daug resursu ir laiko, specialistai ilipa i palmes virsune ir labai garsiai rekia bei keikiasi ritualiniais tekstais. Ir taip 30 dienu. Jie sako, kad taip nuzudo medzio dvasia. Ir is tiesu, medis kazkodel ima dziuti ir nuvirsta.
Stai taip zodziai gali suzeisti.
Na pagal si pavyzdi isivazduok, kas gali atsitikti vaiko dvasiai, kai ant jo yra nuolat rekiama?

Ai ir dar radau info: "kol vaikui nesukako 2-2.5 m. baisti ir barti ji yra beprasmiska, nes vienintele pamoka, kuria jis gaus is viso sito - kad jis blogas ir niekas jo nemyli. Tuo paciu, kada mazylis mato savo veiklos rezultata (pvz. peiliu suraizyta stalo klijuote), jis iki galo neisisamonina, kaip tai ivyko: lyg tai jis tai padare peiliu, o gal peilis uzsipuole staltiese, o gal ji pati susipjauste. Siame amziuje jus galite ismokyti vaika valdyti save ir daiktus aplink tik per protingus, aiskius draudimus bei apribojimus.
2.5-4metis jau supranat save atskiruma nuo pasaulio ir tuo paciu pradeda suvokti savo poelgiu autoryste. Sio amziaus mazylis supranta, kad kai kurie ivykiai ir poelgiai dziugina aplinkinius ir laikomi gerias, o kai kurie nuliudina ir laikomi blogais."

Cia daugiau (rus.k.)
http://www.passion.ru/s.php/2496.htm

Žinai, aš labai nemėgstu kategoriškumo . Visa kame. Dar kartą kartoju, jog neteigiu, jog balso pakėlimas, ar šleptelėjimas (NE MUŠIMAS!!!) yra GERAI. Bet ir nepritariu kategoriškai nuomonei, jog tėveliai, kurie irgi mokosi, klysta, BET LABAI MYLI SAVO VAIKUS ir kurie kartais griebiasi tokios kraštutinės priemonės yra kažkokie barbarai ant palmės viršūnes ir juos reikia smerkti. Ir iš karto piešti tokiom tragiškom spalvom, jog tokie tėvai nori tik to, jog vaikai jų bijotų, pavirstų kareivėliais... Tokie, kurie to siekia, tikrai neapsiriboja tik šleptelėjimu... Ir apie TOKIUS aš net nekalbu! Todėl nereikia lipdyti vienodų etikečių, tipo: " nebari vaiko, - esi super tėvelis, plekštelėjai vaikui - ui, koks kaka tėvas, koks siaubas!"

Ievalota, niekas cia juk ir neraso, kad rekimas ar pliaukstelejimas yra geriausia iseitis Bet kartais kitaip neiseina. Matai, jei galima nukreipti dvimetuko demesi, sudominti kuo kitu, tai su trimeciais- keturmeciais tai jau nebeveikia Tu siulai duoti visiska laisve dvimeciui, elgtis su juo kaip su suaugusiu, tartis, deretis ir pan. Patikek, tai neimanoma. Vaikas vistiek darys savo, jam tiesiog butina isbandyt tevu kantrybe. O visi demesio nukreipimai tik atitolina problema, nes anksciau ar veliau vaikui vistiek reikes pratintis prie taisykliu, draudimu, nustatytu ribu. Bet kuo veliau jis su tuo susidurs, tuo jam bus sunkiau suvokt, kad negali elgtis taip kaip nori, kad suauge nera pavaldus jam ir pan. As irgi sutinku su Odetux, kad kartais mamos pacios leidziasi valdomos vaiku, bijodamos net subart. Is pradziu sako, kad dar mazas, uzaugs, o po to suvokia, kad jau per didelis, kad "pasiduotu auklejimui". Kai vaikas prieina ir trenkia mamai uzsimojes su pagaliu, o ji tik atlaidziai nusisypso ar verkia, kad jis gailetusi... Tai neduoda jokio rezultato. Paziurekim, kaip vaikai bendrauja kolektyve- jei tau sudave, duok atgal. Kitakart museika pagalvos pries musdamasis. Kolektyve nera jokio gailescio, mandagumo ir pan. Tai gal ir buvimas kolektyve vaika traumuoja, gal ir nuo bendraamziu ji reikia saugot
As irgi noriu, kad mano mazge visu pirma suprastu, kodel "negalima", "reikia" ir pan. Bet juk vaikai neklauso ir suprasdami, na, prisiminkim vaikyste
Jei mama bus teisinga, nors ir griezta, vaikas anksciau ar veliau tai supras ir nesmerks. Svarbiausia, kad jis zinotu, kad yra mylimas

Odetux, sutinku 100% Man irgi nepatiko, tas kategoriskumas Atrodo, kad cia skatinam smurta pries vaikus Bet siuliau pliaustelt butent konkrecioj situacijoj- vaikas bega i gatve, neklauso jokiu ikalbinejimu, o nesamas namo spardo mama. Butent tokia buvo Amazing aprasyta situacija, ir ne tik ji turi tokiu problemu. O jei tau, Ievalota, tokiu problemu neiskyla ar uztenka tik nukreipt vaiko demesi, tai tiesiog

As to nesiulau - ribos turi buti (turi zinoti, kad negalima liesti karsto, kad negalima listi po masina ir pan.). Tik jos turetu buti breziamos ne fiziniu ar psichologiniu smurtu. Ir ju neturi buti per daug. Daznai tu "negalima" mazo zmogaus pasaulyje yra labai labai per daug.
As prisimenu vaikyste, tikrai, tikrai: vaikai neklauso ne suprasdami. Dazniausiai jie neklauso tuomet, kai jiems suagusieji nepaaiskina, kodel viena ar kita uzdraudzia, kai bijo prisipazinti (kad sudauze mylima mamos vaza, nes zino, akd gaus uz tai rekti). Nusitiekimas pries fizini smurta bei rekima pas mane yra butent is vaikystes, nes puikiai prisimenu, ka tuomet galvojau ir jauciau (nenoriu, kad ta galvotu ir jaustu man mano vaikas - tikrai labai nenoriu).

Odetux, as tik rasiau, kad smurtauti nereiketu (jokia forma), bet tevu nevadinau barbarais. ir etikeciu apie super tevus arba kaka tevus nelipdziau. Jeigu manai, kad taip - butu miela, jei parodytum, kur tai rasiau.
Itariu sitas karstas reagavimas yra del to, kad pati sirdies gilumoje suvoki, kad rekti ir musti negrazu .. Taip kad - kantrybes, kantrybes ir dar karta kantrybes

Va, gal nuo to ir reikėjo pradėti!... Aš taip ir maniau, kad mūsų kolegė Ievalota pati vaikystėje yra patyrusi švelniai tariant per daug griežtą auklėjimą, kai gaudavo gerokai lupt už reikalą ir nelabai... Niekas tokio auklėjimo nepateisina, nepropaguoja ir net nebando į tokį orientuotis, miela Ievalota ... Bent jau aš nepateisinu tokio kraštutinumo vaiko auklėjime, kaip ir kitos medalio pusės - pataikavimo vaikui iš didelės meilės, iš didelės baimės jam nepakenkt ir kitų sumetimų neva vaiko labui Reikia labai stengtis surast aukso vidurį, o tai nėra lengva... Apie tai ir susirinko čia mamytės pasiguost...

Odetux> gaudavau nedaznai, bet istrigo labai giliai. Cia gal ir nuo vaiko priklauso - mano seseriai tai labai nesitrigo, man po siai dienai labai gaila, kad tevams neuzteko kantrybes (jauciu siokia tokia nuoskauda, nors is labai myliu savo nuostabius temus - tiesiog tada dauguma taip vaikus aukledavo).
Ir pataikaut as 100% nepatariu. Kam?

Vat man butu idomu, uz ka vaikas nusipelno pliaukstelejimo? idomu mano vaikas ta daro ar ne?

Na, nesutinku del to supratimo Mano trimete jau viska supranta, puikiausiai zino galima- negalima musu namuose, bet... Ji vistiek apipaisys visus namus flomasteriais, prakirps drabuziuose skyle, va vakar, kol porai min. isejau is virtuves, ji supyle i pyrago tesla puodeli vandens Bet tai yra vaiku isdaigos, as i jas ziuriu galima sakyti "pro pirstus" kol kas, kai jau labai pyktis paima, tai uzsidarau vonioj. Joks sugadintas daiktas negali buti svarbesnis uz vaika. Tiesa, turiu viena taisykle- jei ka pridirbai, sudauzei, sugadinai, ateik ir pasakyk, tada susesim, pasnekesim ir viskas. Bet jei randu pasleptus kur nors "ikalcius", tada jau baru. Bet cia jau ne i tema truputeli, nes patarimo buvo prasoma butent del oziuku, del bjauraus vaiko elgesio. O kai vaikas uzsioziuoja, tas aiskinimas jo galveles jau nepasiekia, o ir daznai perrekt neiseina. Tada geriausiai palikti viena kambary, bet i tai nevisuomet imanoma, ypac viesoj vietoj. Va, butent tokiu atveju as pasisakau uz bausme- sleptelejima per uzpakaliuka. Ypac kai vaiko elgesys tampa nebepakenciamas, jis musa mama, rekia, atsikalbineja, griuva ant zemes, maniske vienu metu dar ir spjaudytis buvo pradejus Ir visas tas cirkas ne del to, kad vaikas pavarges, serga ar yra skriaudziamas... Bet pvz. del to, kad mama neperka zaisliuko ar saldainio. Tokiu atveju susitart ir paiskint vaikui priezastis neimanoma Paprasciausia, vaikas turi suvokti, kad nevisada gali buti taip kaip jis nori. O nukreipiant demesi i kitus dalykus, jis to nesupras, be to tai tinka tik maziausiems.

Na, kiek skaitau komentarus, tai ačiū viešputatui , ne aš viena supratau, ką Tu norėjai pasakyti "tarp eilučių" savo -dar kart kartoju- gana kategoriška nuomone šiuo klausimu... Na, tiek to...
Karštas redagavimas? Be komentarų... Aš maniau, kad mes šiaip diskutuojam... Ai, tiek to...
Ir bandau pakartoti jau -n-tąjį kartą, kad puikiai suvokiu, jog balso pakėlimas ir plekštelėjimas per subinyką (NE MUŠIMAS ) nėra gerai. Ir to suvokti širdies gludumų man nereikia
Nu, tiek jau tos...

meya> na as kalbejau apie dvimetinukus (apie ka ir yra si tema ). Pati trimetinuko dar neauginau - galbut tuomet bus viskas kitaips. O siandien galiu kalbeti tik apie dvimetinuka