Kaip tramdot "ožiukus"?

#61
Galbut pasmerksit mane, bet as Amazing aprasytu atveju sleptelciau per uzpakali blush2.gif Galu gale, juk tai gresme vaiko saugumui, besioziuodamas gali ir po masina palist verysad.gif Be to, kad ir kaip myleciau savo maze, bet jei leisiu kiekviena karta pykciui uzejus must save, tai kas bus kai ji paaugs g.gif Nedaznai prireikdavo to sleptelejimo, gal vienakart i pora men., bet buna atveju, kada kitaip neiseina. Be to gi paauga, tada jau kitokias bausmes gali taikyt, galima susineket galu gale mirksiukas.gif Va, maniskei trimetei uztenka pabut kampe pora min. ir dingsta oziukai smile.gif Arba palieku viena kambary, tai staigiai nusiramina, ateina jau gerute smile.gif
Atsakyti
#62
Na pasmus situacija panasi, tik svelnesne. Jei vaikui jau salta tai pats pedina. Geriausias variantas tai : duoti koki ipakuota sausauni, sureli ( as banana pasiimu0. Musiskis zino kad valgyti reikia namuose. Bega namolio ir name ragina kad paskubeciau duris rakinti.
Atsakyti
#63
Nors buna, kad ir draugiskai susitariam
Atsakyti
#64
Amazing, dvimetukui toks elgesys gan būdingas. Siūlyčiau pabandyti (jeigu yra, žinoma, galimybių) nusigabenti jį ten, kur jam būtų saugu pabėgti (na, pavyzdžiui, į didelį parką su vieta, kurioje neblogas matomumas) ir leisti jam bėgti į sveikatėlę į tą jo mylimą priešingą pusę. Dar gali pasakyti, kad Tu jau eini namo, nes jau lauke pabuvot, reikia vakarienę ruošt, o jis lai pasilieka, jeigu nori. Tavo balso tonas turėtų būti ramus, bet įtikinantis smile.gif. Gal suveiks? g.gif

Pas mus vaikui per užpakalį pliaukštelėt viešoj vietoj yra gan rizikinga, nes kokia nors perdėtai rūpestinga megzta beretė gali tuoj pat apskųsti vaikų teisėm... Teko girdėti tokių absurdiškų atvejų, kad net patikėti būtų sunku...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo delfinas: 25 vasario 2005 - 23:29
#65
Delfinai ->na,aš vieš6oje vietoje niekada ,,nepliaukšiu"... smile.gif na bet kai grįžome namo.... doh.gif O pasiūlymas jį nuvežt į ,,plyną lauką" tai tikrai geras,reiks pasinaudot. smile.gif
O su tais pasakymais,kad ,,aš jau einu,tu kaip nori" tai man nesuveikė.Ėjom sesės iš mokyklos parvest,o jis sėdasi ant žemės ir neina..Tai aš palikau jį mokyklos kieme (buvau jau visai praradus kantrybę) ir pati drožiu sau viena pirmyn.Įėjau pro mokyklos vartus...Atsigręžiu - ogi vaikinas sunkiai rangosi nuo žemės ir bliaudamas pėdina link durų.Bet vos pamato ten mane,apsisuka ir atgal....
Nu turbūt nereik sakyt,kaip jaučiausi.
Dabar toks laikas,kai jam savarankiškumas per viršų lipa.Viską darysiu pats,ir atvirkščiai nei jūs norite tongue.gif
Atsakyti
#66
Su oziais ir mes vargstam sad.gif ir uzpakali slepteliu, bet vistiek daro ta pati sad.gif gerai, kad gyvenam nuosavam name, tai bent i gatve nelekia g.gif mano vaikas nesupranta zodzio ne, jam viskas ir visur galima. zinau, kad seneliai daro labai blogai beveik viska leisdami, niu, bet niekaip jiems negali prisakyti, kad neleiskit to ar ano sad.gif kai uzsioziuoja, kai prasideda cypimai, verkimai, rekimai, as ji isvedu i kita kambari ir uzdarau duris, tai po kokios minutes parlekia asaras nusisluostes ir sako: tuscia piktas lialia biggrin.gif
anksciau padedavo statymas i kampa, dabar ne velnio schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sfinxute: 26 vasario 2005 - 11:14
#67
QUOTE(Amazing @ 2005 02 25, 18:47)
Grįžau ką tik su vaiku iš lauko.Pamatytumėt jūs dabar mane - su tokia būsena tik į psichinę,be siuntimo priimtų.
Ir jau nebe pirmas kartas.Išeiname laukan.Eina jis visai ne ten kur reikia.Na,nieko,aš bandau prisitaikyt.Bet kai reikia pasukti namų pusėn,prasideda...Bėga atgal,lekia į gatvę,nu žodžiu niekaip į reikiamą pusę jo nepasuksi.Bandau ir gražiuoju įkalbinėt,rodau visokius jo laukiančius paukštelius,vaikus,ir tt.Bet NE.Vaikas visvien specialiai taiko į priešingą pusę.O jau ir šalta.Žiema visgi.Nu ką - bandau imt ant rankų ir nešt.O jis vyrukas toks labai sunkus,būtų dar nieko,jei jis leistųsi nešamas.Bet ne,jis daužosi ,spardosi,muša mane,o jau rėėėėkiaaaa..... cry.gif tempiu jį visa įsiręžus,bet jaučiu,kad taip spurdančio ilgai nepanešiu,slysta jisai,o ir batą tuoj matau pames....Bet vos pastatau,jis baisingai tebebliaudamas apsisuka ir varo atgal.
Nu baisu,kaip mes keliavom namo.Buvo jau principo reikalas - ir jam,ir man.Tempiau įsiręžusi,rankų nejausdama,išraudusi.O dar tie bobučių žvilgsniai.
Visą kelią netilo baisus žviegimas.Laiptinėje jau kriokė nesavu balsu.
Na žinokit,grįžus namo,įkirtau jam į užpakalį gerokai... doh.gif Tada užsidariau vonioje.Žinau,kad blogai padariau.Bet nervai nebelaiko,kai jau nebe pirmą kartą taip.
Bet kaip auklėti,kaip aiškinti??? sad.gif  wub.gif  wub.gif

Tavo aprašytas atvėjis- mano kasdienybė- taip mes kasdien namo keliaujam iš lopšelio. Neatlaiko net praeivių nervai. Bet aš mama- aš stipri, todėl kaip įmanydama stengiusi neprarast savikontrolės ir niekada nemušu vaiko. Mušimas reikštų, kad aš pralaimėjau ir esu silpnesnė... Jau turiu savo būdus kaip tuos ožius ir be mušimo nugalėti...Bet jie tinka tik labai stiprių nervų žmonėms...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vobla: 26 vasario 2005 - 15:15
#68
Nu tai Vobla,papasakok tuos savo būdus,man labai praverstų!
Atsakyti
#69
Ot aš irgi ožiuką auginu. lauke būtinai eis į priešingą pusę. Buvau ir į parką nuvedus, leidau bėgt, kur jis nori. Ale kai pasileido per visą parką doh.gif ir jam visai vienodai šviečia, kur mama dingo.
O kai sukam link namų, tai tikra tragedija. verysad.gif Pamato savo kiemą ir dūdas paleidžia. cry.gif Toks cypimas, kad rodos aš jį pjaunu...
Žodis ne - apskritai jo pasauly neegzistuoja. Jei pasakysi ne, negalima, tai būtinai darys taip, kaip tu nenori. verysad.gif
Vobla, tai kokius ten paslaptingus metodus naudoji stiprių nervų žmonėm. gal pasidalintum ? ax.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(Amazing @ 2005 02 26, 15:30)
Nu tai Vobla,papasakok tuos savo būdus,man labai praverstų!

Maniškei netinka, nei draudimai, nei ignoravimas. Žodžiai "ne, negalima"- apskritai iššaukia įsiūčio priepuolį. Tada ne tik rėkia, bet ir mušas, kandžiojas cry.gif Neseniai atradau kitą būdą- dėmesio nukreipimas. Tik dėmesys turi būt nukreiptas į tikrai įdomų užsiėmimą. Pvz.: kai nesusitvarkau jau -einu ir užsidegu šaltą ugnelę, smilkalą, einu į vonią ir taškaus su vandeniu- merga iškart susidomi- akys išvirsta ir savo pykčio priepuolius pamiršta. Dėja lauke, parduotuvėj toks būdas netinka- belieka apsišarvuot kantrybe. Dažnas vaizdelis- merga guli purvyne ant žemės, aš stoviu šalia ir beviltiškai dairaus aplinkui...Nu ir ką aš padarysiu- jai gi visai dzin ar aš skubu, ar aš pavargus. Jei tik pamatys, kad nervinuos- dar labiau įsikauks. Taigi belika laukti, kol ožiai praeis ir džiaugtis , kad išgriuvo aukštelnika tik ant smėliu pabarstyto takelio, o juk galėjo prigult ir vat anoje baloj... smile.gif
Tačiau tokių vaizdelių dažniausiai neišlaiko praeivių nervai. Visi jie mano, kad pagasdinti gali. O ji nifiga nebijo tų praeivių- kartą į bobutę pagalį paleido, o dažniausiai pajutus, kad yra gėdinama, atsikelia- ir eina to draudiko mušti doh.gif Tada jau tenka pakeliui pagauti ir ant rankų nusinešti...Nes žmonės visai gali nuklaikti...O jeigu pasiseka ramiai pagulėt ant žemės niekieno netrukdomai ir matant , kad mama visai nesinervuoja- pati užsičiaupia. Tereik tik kantrybės turėti. Kai pamatau, kad jau ožiai į pabaigą- pritupiu, nusišypsau, pakutenu- ta pradeda kikent ir viskas išsisprendžia gražiuoju.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vobla: 26 vasario 2005 - 16:13
#71
Merginos, apsisarvokite kantrybe 4u.gif Mes visa tai isgyvenom, jauciausi baisiai, kai vaikas paleisdavo dudas lauke, man reikedavo ji tempti namo, girdeti bobuciu postringavimus, atseit " va, jaunos vaiku prisigimdo, aukleti nemoka, vaikus traumoja" sad.gif Grizdavau is lauko ir verkdavau kokia valanda uzsidarius, taip beviltiskai jauciausi rolleyes.gif Bet dabar bicui - 5.5 metu, nustabus vaikas thumbup.gif Visi oziai praeityje thumbup.gif Vakar kai uzdraudizau vaikinui eiti ten, kur jis norejo, jis tyliai tik atsake " kai grisiu namo, verksiu" smile.gif bet, aisku, kol grizom, viska pamirso thumbup.gif
Isaugs ir jusu maziai si baisu perioda biggrin.gif
Atsakyti
#72
Oij...Tie ožiai ir mūsų kasdienybė...Kažkada kai laukiausi mūsų draugų vaikas buvo toks ,,ožys" kaip dabar mūsiškis. Tai sakydavau, kaip jie taip išsilepino tą vaiką, kaip taip įmanoma nesusitvarkyti ir t.t. ir pan. DAbar, deja, pas mus analogiška situacija...Ir blogiausia tai, kad mano visos pastangos eina velniop doh.gif . Visi jo pykčio ir ožių proveržiai baigiasi jo ,,laimėjimu". Aš pastoviai tiek pritrūkstu kantrybės, kad nusileidžiu...Ir pati dėl to juodai nervuojuosi, nes žinau, kad toks nusileidinėjimas vaiko kaprizams tikrai jam pačiam ne į naudą. Dar turiu tokią slaptą viltį, kad tai yra tam tikro vaiko amžiaus ypatumas ir kad netrukus tai praeis... blink.gif Tikiuosi...Nes dabar tai elementariai į parduotuvę su juo nueit neįmanoma...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamux02: 28 vasario 2005 - 12:19