Kaip tramdot "ožiukus"?

ievalota tikrai nesiulo duoti vaikui visishkos laisves - ribu nebuvimas yra lygiai tokia pati blogybe kaip ir per griezhtas vaiko valdymas, barimas ir mushimas. ievalota tik siulo suvokti, kas vyksta mazhoje galveleje, ir tai gerbti. suauges tuo ir skiriasi nuo vaiko, kad sugeba suvokti ir valdyti savo emocijas. vaikai mokosi ish pavyzdzhio - susivalde ir neuzhploje per uodega mes parodysime teigiama konflikto sprendimo buda. apreke ir prilupe - neigiama. savo santykiuose su kitais zhmonemis vaikai pritaikys ishmoktus elgesio modelius... toks pliaukshtelejimas, kaip rasho odetux, sukelia ne tiek fizini, kiek emocini skausma - pykti, baime, nuoskauda, bejegishkumo jausma.

galiu papasakoti akivaizdu neknygini pavyzdi: buna, aprekiu vaikus. vyresnelis apsisukes ne ish shio ne ish to ploja broliui per galva (akivaizdi logika - pykti, kuri sukeliau ash pati piktai bardamasi, reikia ishlieti. po ranka kaip tik pasipainioja tinkamas objektas - mazhesnis brolis). mazhius, tuo tarpu, panaudoja irgi ish manes nusizhiureta buda - apsikabina bena ir shaukia "myyniu, myyniu" (atseit, myliu). viskas baigiasi linksmomis imtynemis (ishsilieja emocijos) ir juokais.

nesu ash ledo gabalas - visaip pasitaiko ir apibaru, ir apshaukiu vaikus pakeltu tonu (ypach, kaip jau buvo pastebeta - kai bunu pati pavargusi, suirzusi del priezhaschiu, nesusijusiu su vaikais), bet nemanau, kad tai teisingas konfliktu sprendimo budas. ir labai dzheugiuosi, kad mano mazhelis (1.9 metu) suranda teisingiausia isheiti

Puikiai supratau kur link suko ievalota. Tik man buvo keistas ne jos siūlymas suvokti, kas vyksta mažoje vaiko galveleje (dėl ko nesiginčyju ir ką istengiamės daryti kiek įmanoma, bent jau tiek, kiek leidžia tas sugadintas suaugusiojo supratimas), bet mėginimas gėdinti ir lyg moralizuoti tėvus (kalbu ir apie save), kurie kartais, kaip pati rašai, nėra ledo gabalas ir pratrūksta... Tuo tarpu aš siūliau bandyt suprast tokius tėvus ir nepult piešti tokiom tragiškom spalvom, jog jie daro vaikui siaubingai nepataisomą žalą... Nepataisomą žalą daro tie "gimdytojai", kurie daugumą problemų sprendžia diržu, bliovimu ir kitokia prievarta. Bet tokių manau čia nerasta, nes tokie tikrai "negaištų" savo "brangaus" laiko bandydami tokiuose forumuose narplioti vaikų auklėjimo subtilybes...
Tiesiog nesusikalbėjom. Ievailotai turbūt pasirodė, kad propaguoju mušima ir tiek.

odetux - uzhsiciklinai truputi. norejau supurtyt, kad isiskaitytum i siulomas isheitis, o ne grotum ta pati trijose temose. o groji butent tai, ka ir parasheu tavo cituojamame poste: kaip tu viska supranti, bet vis tiek negali susilaikyti nepliaukshtelejusi, todel jautiesi kalta ir ieshkai paguodos. vietoj paguodos - gauni patarimu kaip elgtis ir puoli nuo ju gintis... perskaityk dar karteli, ka pati rashai...

beje, tokiu temu buvo ir seneu, pavartyk ir jas. gal kitu mamu pasisakymai, patarimai ir tonas tau pasirodys priimtinesni. sekmes sprendzhiant problemas.

(aciprashau uzh off-topic'a - tema vis tik ne apie mamu ozhius )

http://www.supermama...p?showtopic=348
http://www.supermama...p?showtopic=698
http://www.supermama...p?showtopic=748

DAUGELIS TĖVŲ NESUPRANTA VAIKŲ POREIKIŲ

Daugelis tėvų visiškai nenutuokia apie vaikų elgesį ir discipliną, - teigia ekspertai, apklausę per 1000 tėvų, auginančių jaunesnių negu 6 metų vaikų.
Pagal JAV atliktą tyrimą, paskelbtą 2000 metų spalio mėnesį, 61% tėvų mano, kad mušimas yra normali bausmė, nors įvairiais tyrimais ir įrodyta, kad fizinės bausmės gali būti žalingos. 57% tėvų tvirtino, kad 6 mėnesių vaiką galima išlepinti. Šiam teiginiui visiškai prieštarauja patys tyrimo organizatoriai.
„Jei nepriglaudi verkiančio vaiko, jam pamažu vystosi nuolatinis kaltės ir streso išgyvenimas, - aiškina dr. Kyle Pruett, Jeilio universiteto Vaikų studijų centro psichiatrijos profesorius. - Reagavimas į savo vaiko poreikius toli gražu nėra lepinimas”.
K. Pruett mano, kad tyrime dalyvavę tėvai supranta emocinio artumo svarbą, pirmųjų gyvenimo mėnesių patyrimų ir įspūdžių reikšmę bei kitus pagrindinius vaikų psichologijos principus. Tačiau profesorius tebėra susirūpinęs, nes duomenys rodo, kad daugelis tėvų tikisi iš savo atžalų neįmanomo elgesio, pavyzdžiui, kad 15 mėnesių vaikas mokėtų dalintis savo žaislais.
„Mes auginame vaikus, kurie reaguoja į įvairias situacijas išgąsčiu ir baime; vaikus, kurie negalės suvokti, kad ne viskas yra įmanoma, nenorės laukti savo eilės ar gerbti kito poreikių”, - teigia K. Pruett.
Ron Lally, San Francisko Vaiko ir šeimos studijų centro direktorius, pasakoja, kad jis nustebo, jog daugelis tėvų pateisina mažų vaikų auklėjimą fizine jėga.
„Kodėl kas nors turėtų mušti mažą, vos pradėjusį vaikščioti vaiką? - klausia Lally. - Juk jam tada nebelieka nieko kito, kaip pradėti nekęsti už jį didesnių ir galingesnių”.

oi mes tai turim tokia problemele jai vaikui ko neduodi ar neleidi...tai toki oziukai.....paima ka meta nuo stalo numeto viska..atsigula ant zemes kartais pradeda verkt...man tai aisku tokie pykcio priepoliai labai nepatinka uztai vaiks ir i klyna gauna..dra metyt ka tai metyt bet kad krist ant zemes nu jau to be truko...as nenusileidziu vaiko norams bet kai tramdau ji aplinkiniams tikriausiai i mama bauba panasi...vaikas nera blogas..bet norai didelei...o uzsispyrimas dar didesnis...sakykit kaip jus vaikai elgesi cia tik mano toks????
net nezinau kaip elgtis....

Na mano mazius gal dar ir per mazas tokiem ispuoliams, bet siaip tai jau nuo 8-9 menesiu aiskiai parodo ko nori ir ko ne. Aisku toki dar galima ikalbeti, uzglostyti ir itikinti kad reikia taip kaip nori mama jega, baudimais nieko neiseina, tik dar didesnis pasipriesinimas ir dar garsesnis NE
Dabar paskutiniu metu karts nuo karto pasirodo isteriniai "tilteliai", bet stengiuosi visiskai nekreipti i tai demesio ir uzsiimu savo reikalais...jokiu budu negalima tada imti ant ranku ir taip raminti, rodyti demesi ir pan. nes vaikui galvoj susiklosto - taip darydamas gausiu ko noriu - demesi Po kurio laiko nusiramina ir pamirsta, o kita karta jau ir prisimena, kad negalima...Aisku kartais tenka nusileisti ir maziui, kai nesiseka ikalbet - nenori valgyt ir nereikia, nenori ant puodo ir nereikia, nesirengsi - vaiksciok plikas
Na gal mum dar viskas pries akis
Linkiu daug daug kantrybes ir meiles savo atzalelei

Ir mūsų ozys didelis, lygiai taip pat kai ko uzsigeidzia ir negauna is karto verkia krenta, spardosi ir daiktus mėto ir su pykciais bandėm ir graziuoju- niekas nepadeda daug dabar tokių neklauzadu vaikų yra

Kažkada stebėdavausi iš tokių vaikų ožių. Tačiau atėjo laikas ir man pasibėdavoti. Mano pupa, kai tik grįžtu iš darbo, tai užsiaugina didelį ožį. (sako kai manęs nėra, tai ji gera). Tai, va tada pradeda visko norėti, o jei ko negauna, tai meta kas papuola. Kartais net lėkštės dūžta. Vat užėjo, kai šveis sriubos lėkštę ar puodelį su sultimis... Ir ką tokiu atveju daryti? Aš tai nekreipiu į tai dėmesio. Darau lyg nieko ir nebūtų įvykę.( Nors viduj verdu). Skaičiau, kad tokie ožiai turi praeiti. Tik nežinau, kiek indų per tą laikotarpį teks pakeisti.

Taigi mamos, niekad nesitebėkit iš kitų vaikų, pas kuriuos užauga ožiukai...

oi oziojasi jie visi,pas mus irgi visko budavo dabar maziau/svarbiausia nekreipti demesio,bandziau susitart grazioju-kai nepavykdavo gaudavo i uodega,o poto supratau kad taip dar blogiau.jai turit kantribes tiesiog duokit jam issirekti,jis supras kad jo reksmas jusu nepaveiks ir kaskart bus maziau oziuku.svarbiausia kai jis riekia nekomentoti ir negedinti jo(koks blogas,koks rieksnis ir pan...)daryti savo darbus visiskai i ji nereguoti.zinau kad yra labai sunku tai iskesti,bet bandyti verta.mums padeda.dabar jis bando gauti visko ko nori gudrumu,o tai daug smagiau ir daugiau jam nusileidziu.

Oi, oi būna ir pas mus visokio didumo ožių... Paskutiniu laiku tai ir kojytem pradeda trepset, kai rekia... Nors auklė sako, kad prie jos niekada nesiožiuoja. Pastebėjau, kad auklė jam didelis autoritetas, o va prie mamos ir patrepset ir paklykaut galima. Dažniausiai stengiuosi nukreipt dėmesį- sudomint kazkuo, arba nekreipiu visai demesio- apsimetu, kad jo kaip ir nera, o kambary tyla.... Gal geriausiai ir suveikia sitas "metodas". Ai, dar kai rekia garsiai paklausiu "kur dingo mano vaikas "- dažniausiai suklusta ir tada oziai baigiasi. Bet buna ir tokiu kritiniu momentu, kad niekas negelbeja...

Loretaltl, musu vaikiai panasaus amziaus, tai patikek su sia problema susiduriam pastoviai! As negaliu sakyti, kad ji daznai ozuojasi. Ji greiciau visiskai neklauso! Va cia tai mane apima neviltis!!! Sakai negalima, ji galima ir butinai ima. Jei is ranklu isplesi (o kaip kitaip - zirkles, degtukus, vaistus) - rekia. Sakau nemetyk, tai butinai ismetys. Ir dar tokia gudria laputes mina nutaiso... Su vyru jau barames, kad as menoku vaiko aukleti. Nes visi cirkai pirmiausia man istaisomi...

Apie vaiku "oziukus" buvo nemazai kalbeta cia:
http://www.supermama...p?showtopic=348

Apie tevu kantrybe cia:
http://www.supermama...showtopic=15685