Kaip tramdot "ožiukus"?

#73
Paskaičiau apie jūsų ožiukus ir, kaip tikrai lietuvei, lengviau pasidarė biggrin.gif . Mums 2m. ant nosies ir ta pati situacija doh.gif . Tiesiog jaučiu, kaip bandoma mano kantrybė, jos ribos...
Viskas daroma priešingai ir būtinai turi būti pildomi norai. Blogiausia, kad sugėdinti negali-puola muštis. Kartais ir man kyla noras užploti, bet dar nebandžiau ax.gif .Viena paguoda, kad kiemas savas, aptvertas tvora, tai nebaisu, kad į gatvę išbėgs. Užtat negali pagąsdinti, kad jau eini namo... Dažniausia iš lauko parsivilioti pavyksta, kai pažadi duoti ''ką nors skanaus''-suveikia smile.gif .
Guodžiuosi, kad tai-amžiaus krizė, kuri praeis smile.gif . Tik iš kur tos kantrybės paimti g.gif ?
Atsakyti
#74
paskaičiau jūsų įspūdžius, tai plaukai pasišiaušė... blink.gif Daugiau ar mažiau, bet ši dvimečių krizė laukia ir mūsų, nes jau dabar pasireiškia kantrybės bandymai, neklausymai ir isterikavimai... doh.gif Reik apsišarvuot kantrybe ir lavint fantaziją... g.gif
Atsakyti
#75
Sutinku su vobla - svarbiausia yra demesio nukreipimas. "Einama namo, virsim sriubas" (sriuba jis dievina), "einam namo, skaitysim knygele, statysim nama, karpysim ir t.t." ir t.t. Jis turetu noreti grizti namo, buti suinteresuotas taip sakant. Nuolatinis derybu menas smile.gif

O musdama vaikui ka parodysi? Kad visas problemas reikia spresti jega. Ir tiek.
Atsakyti
#76
QUOTE(ievalota @ 2005 03 09, 12:55)
Sutinku su vobla - svarbiausia yra demesio nukreipimas. "Einama namo, virsim sriubas" (sriuba jis dievina), "einam namo, skaitysim knygele, statysim nama, karpysim ir t.t." ir t.t. Jis turetu noreti grizti namo, buti suinteresuotas taip sakant. Nuolatinis derybu menas smile.gif

O musdama vaikui ka parodysi? Kad visas problemas reikia spresti jega. Ir tiek.



nu, nu rolleyes.gif ... Žinoma, tu teisi, bet kažin, ką bedarytum, jei visos tavo išvardintos priemonės nepadėtų ir kurį laiką tikrai jaustumeis visiškai beviltiškai... Tokiais momentais tėvai pasiduoda ir net nevalingai šlepteli mažąjam teroristui per minkštąją... Žinoma, kad tai neišeitis. Bet visiškai nesmerkiu tokių tėvų, kurie kartais šlepteli... Nekalbu apie kažkokį žiaurų lupimą ar pan..
Atsakyti
#77
QUOTE(Odetux @ 2005 03 09, 15:56)
nu, nu rolleyes.gif ... Žinoma, tu teisi, bet kažin, ką bedarytum, jei visos tavo išvardintos priemonės nepadėtų ir kurį laiką tikrai jaustumeis visiškai beviltiškai... Tokiais momentais tėvai pasiduoda ir net nevalingai šlepteli mažąjam teroristui per minkštąją... Žinoma, kad tai neišeitis. Bet visiškai nesmerkiu tokių tėvų, kurie kartais šlepteli... Nekalbu apie kažkokį žiaurų lupimą ar pan..


Buna situaciju, kai mano vaikas mane ivaro i kampa. Bet ne karto nesu pakelusi rankos. Nes paprastai tie kartai, kai jis ivaro i kampa buna tada, kad as (o ne jis) bunu neismiegojusi, pavargusi po darbu, uzsisukusi buityje ir pan.
Kiekvienas riksmas ant vaiko, kiekvienas smugis jam - tai yra tevu pralaimejimas. Tai lengviausio kelio ieskojimas.
Su vaikais galima susitarti. Tai sunku. Bet kas sake, kad auginti vaika lengva? Ir kai mano drauge guodesi del savo kudikelio valgo-nevalgo, kakoja-nekakoja, o maniski jau buvo metais vyresnis as jai pasakiau, kad cia tokios smulkmenos pries ta dideli Auklejimo darba, kuris prasideda veliau.
Atsakyti
#78
Truputis info sia tema (angl.k.)
http://parentcenter....vior/63649.html
Atsakyti
#79
PAs kaiciau ir prisiminiau as kaip mes vargom.Tiksliau as. Sunus kazkaip gana trumpai pacypdavo ir tai tik su teciu. O vat su dukra tai buvo siaubo filmas. Jai ta krize buvo siaubingai ilga. Irgi tysdavau ja isirezus,tie zmoniu zvilgsniai. O pagasdinimai,akd paliksiu,tai visai nepadedavo.Ji keliaudavo ten kur jai reikdavo.I mano atia,nereaguodavo.Taip parke paleist,kaip kazkas rase,tai nei kalbos nebuvo,nes nebebutumem rade mes jos. Ji ir taip mums kelis kartus buvo pati pabegus. Tik deja ta musu visa jos krize tesesi labai ilgai.Iki 4 gimtadienio,o prsidejo viskas mazdaug tada kai jai 1,6 m.buvo. As ja nuvedus i darzeli parejus namo bliaudavu vien nuo minties ,akd vel ja teks eit pasiimt. Iki namu tolokai,tai tekdavo su visuomeniniu transportu vaziuot,ir vairuotojas ne karta durimis trenke susinervines,ir zmones bare ir i mane kreivai ziurejo.Man net prisiminus asaros tvenkiasi. Bet mes ejom jau ir pas psichologa,kai as gydytojuzi musu pasakiau,akd ta krize per ilgai tesiasi. Deja pasiriodo,kad tai nebebuvo vien krize,buvo rastu kitu problemu.Kurios per visas jos isterijas buvo net nepastebimos.Viskas buvo nurasyta tai krizei. Nes juk viska dare taip kaip ir kitu"kriziniu" laikotaroiu vaikuciai. Oi kiek tai nervu kainuoja.
Atsakyti
#80
Beje su tasi pliaukstelejimasi,tai nors mes ir gyvenam toj salyjeklur negalima uzduoti vaikui per minskstaja,neduok Dieve kas pamatys.Bet esu psichologui pasakiau,kad kai dukra suduodavo man,duodavau atgal per nagus.Jis tik pritare ir pasake,kad padarytu ta pati.Nes mes nelsileistumem turbut ir draugu musami.Jie nebeutu musu draugais jei taip padarytu. Ir labai svarbu parodyt ,kad supykot. Kol neatsiprase,neprisileist,paskakyt kad skaudejo jums,jus pykstat ir dar pleistra karts nuo karto(bet ne per daznai) uzsiklijuot. Vat tas plaistras neblogai suveike net musu panai.Ir pykcio parodymas.Kai sedi ir nesikalbi,nezaidi,neini piore jos.PAskui pati bandydavo gerintis visai kalbint,juokint.O as pasakydavu,kad pirma reikia atsiprasyti. Ir mes su vyru tai nesigedindavom garseliau susukti,kai suduodavo,kaip mums skaudejo.Irgi paveikdavo,kad jau persistenge. Dar buvo vienas budas,kai as viena karta kai ji cyope ir nenorejo eit namo as pradejau rodyt kad ir as oziuojuosi. Zirzenau lupa patempus,sakiau,kad nenoriu eiti ,o noriu,kad ji mane nestu. Ji tik ispute akis apsikabiono mano kojas ir bande pakelt.Taip ir parejom,as tipenau,o ji visa kelia stenejo ir "nese" mane blink.gif biggrin.gif
Atsakyti
#81
Nera vaikuciu be oziuku, visoms teks tai pereiti. Tiesa kantrybes tai jau reik tureti cry.gif Maniskis irgi buvo pradejas ozius devil.gif rodyti, seniau dar kreipdavau demesi tai tada budavo dar blogiau. Bet poto apsiginklavau kantrybes sarvais ir nekreipiau demesio- tai jis kai tik pamate kad nekreipiu demesio baigesi visos isterikos clap.gif Tai dabartiniai jo oziukai yra lengvos formos, atsiklaupia keturiom ir galva padeda ant rankyciu , ir ne garselio neisleidzia. beee.gif


KANTRYBES MAMYTES KANTRYBES smile.gif smile.gif smile.gif
Atsakyti
#82
taip,svarbiausia-išreikšti savo nuomonę smile.gif wink.gif .Maniškis prieš bet ką nuspręsdamas visada turi pirma pasakyti NE. Gersi pieno? -Ne. (bet geria smile.gif).Eisi į lauką? - Ne. (ir rengiasi).
Atsakyti
#83
QUOTE(ievalota @ 2005 03 10, 09:08)
Buna situaciju, kai mano vaikas mane ivaro i kampa. Bet ne karto nesu pakelusi rankos. Nes paprastai tie kartai, kai jis ivaro i kampa buna tada, kad as (o ne jis) bunu neismiegojusi, pavargusi po darbu, uzsisukusi buityje ir pan.
Kiekvienas riksmas ant vaiko, kiekvienas smugis jam - tai yra tevu pralaimejimas. Tai lengviausio kelio ieskojimas.
Su vaikais galima susitarti. Tai sunku. Bet kas sake, kad auginti vaika lengva? Ir kai mano drauge guodesi del savo kudikelio valgo-nevalgo, kakoja-nekakoja, o maniski jau buvo metais vyresnis as jai pasakiau, kad cia tokios smulkmenos pries ta dideli Auklejimo darba, kuris prasideda veliau.



Amžinoms deryboms ir monyjimuisi ne visuomet būna laiko ir sąlygų. Vaikas privalo suvokt savo ribas. Jis jas nuolat tikrina. Tyčia daro tai, ką puikiai suvokia, jog nevalia, todėl -n kartų tartis dėl jau ir taip "nutartų" dalykų pritrūksta kantrybės. Nemanau, kad plekštelėjimas per subinę ar pakeltas tonas yra gerai. Bet man juokingai atrodo mamytės, kurioms vaikai ant galvos lipa, daro ką nori, o šios veltui neriasi iš kailio ir bijo balselį pakelti, kad tik vaikeliui baisios psichologinės traumos neįvarytų.. Nebijokit, tie vaikeliai gudresni, nei jūs manot mirksiukas.gif
Atsakyti
#84
QUOTE(Pareis @ 2005 03 10, 11:43)
PAs kaiciau ir prisiminiau as kaip mes vargom.Tiksliau as. Sunus kazkaip gana trumpai pacypdavo ir tai tik su teciu. O vat su dukra tai buvo siaubo filmas. Jai ta krize buvo siaubingai ilga.  Irgi tysdavau ja isirezus,tie zmoniu zvilgsniai. O pagasdinimai,akd paliksiu,tai visai nepadedavo.Ji keliaudavo ten kur jai reikdavo.I mano atia,nereaguodavo.Taip parke paleist,kaip kazkas rase,tai nei kalbos nebuvo,nes nebebutumem rade mes jos. Ji ir taip mums kelis kartus buvo pati pabegus. Tik deja ta musu visa jos krize tesesi labai ilgai.Iki 4 gimtadienio,o prsidejo viskas mazdaug tada kai jai 1,6 m.buvo. As ja nuvedus i darzeli parejus namo bliaudavu vien nuo minties ,akd vel ja teks eit pasiimt. Iki namu tolokai,tai tekdavo su visuomeniniu transportu vaziuot,ir vairuotojas ne karta durimis trenke susinervines,ir zmones bare ir i mane kreivai ziurejo.Man net prisiminus asaros tvenkiasi. Bet mes ejom jau ir pas psichologa,kai as gydytojuzi musu pasakiau,akd ta krize per ilgai tesiasi. Deja pasiriodo,kad tai nebebuvo vien krize,buvo rastu kitu problemu.Kurios per visas jos isterijas buvo net nepastebimos.Viskas buvo nurasyta tai krizei. Nes juk viska dare taip kaip ir kitu"kriziniu" laikotaroiu vaikuciai. Oi kiek tai nervu kainuoja.

Ir man buvo toks lakotarpis, kai bijojau vaiką iš lopšio pasiimti. Gal kiek daugiau nei mėnesį- maniau stogas nučiuoš, bet kaip tik tuo metu perskaičiau, kad daugelis prastai valgančių vaikų (o mano būtent tokia), turi nervinio pobūdžio problemų. Tiksliau nevalgymas būtent ir kyla iš jų...Tai pernelyg judrūs, prastai miegantys, mažai miegantys vaikai. Viskas atitiko. Paprašiau pediatrės, kad išskirtų raminančių. Paskyrė homeopatinių, bet po poros savaičių visgi atėjo pagerėjimas...Šiuo metu netgi valgo geriau. Todėl pilnai sutinku, kad visko nereikia vien ožiams nurašyti- tikrai gali būti ir kitur slypinčių problemų. Labai džiaugiuosi, kad aš nepražiopsojau ir neužleidau viso to reikalo. Taigi dabar ožiuojames normos ribose, plius dar kaip rašiau išmokau su tais ožiais kovoti...
Atsakyti