Kaip tramdot "ožiukus"?

Mani6kis lialius tai buvo geras geras, bet pastaruoju metu zyzliukas daros, ožiukus parodo kartais irgi Amžius matyt toks. O gal vis dėl to dėmesio trūkumas Neseniai į daržą pradėjo eiti, tai grįžęs nenori vienas su žaisliukais žaisti kaip anksčiau, nebeįdomu, reikės turbūt šeimynai žaidimų prigalvot, kad visi 3 galėtumėm užsiimt, mažiau į teliką spoksosim

kaip man pazistamos tavo problemos...
ir kaip norisi kartais pliaksteleti, nes jau nebeimanoma darosi...
o del meiles - tai visos knygos raso ir psichologai sako, kad is ko vaikas jaucia didziausia meile tam daugiausi kaprizu rodo, nes zino, kad jie bus patenkinti, ojis bus saugus...

mat kaip o mes galvojam kad darzelyje vaikas labiau issikrautu pareitu mano pavarges ramesnis butu o cia nu nezinau tada dabar jau nepaleidzia musu tai jei paskui pripras ir reiks su juo dar labiau uzsiimt

Grįžta tai jis pavargęs, bet pamiega pietų miegelio ir atsibudęs šviežias ir kupinas jėgų puola su tėvais bendrauti Man atrodo normalu, nes pasiilgsta mūsų per dieną ir nori dienos įspūdžiais pasidalint ir kartu pabūt, kaip bet kuris kitas žmogus. Tik kartais pavargusiems po darbo ir kitų dienos rūpesčių nelabai būna mums ūpo kaladėles ar puzzles su juo dėliot ar mašinytėm žaist. Bet stengiuosatidėt namų ruošą ar pasikeisdami su tėčiu kaip nors užimti mažylį. Manau kad jis turi teisę iš mūsų reikalauti dėmesio, juk prabuvęs be tėvų darželį nori užsitikrint, kad jis mums labai reikalingas, mylimas ir svarbus, ir darželis nėra būdas juo atsikratyti.

noreciau papriestaruti oi, kaip esu dekinga visiems tiems praeiviams, kurie isterijos priepuoliui uzejus padedavo. ir kaip bjauru, kai vaikas griudavo, rekdavo, tampydavos, o kiti eidami pro sali toki zvilgsni ir dar replika mesdavo, kad ciut susilaikydavau, nepratrukus. juk jei pratruktum ,tai tikrai sakytu isterike motina ir vaika tokiu daro.
todel visada, jei tik matau isterikuojanti vaika, bandau ji pakalbinti, demesi nukreipti.

o manajam tai oziai kasdienybe, ir priemones kuo ivairiausios. buvo laikas kai turedavu islaukti, kada galiu prieiti, nes jei per velai, tai dar baisiaiu poto ir dirziuko kartais budavo, poto, pats lauk i balkona ozius vydavo dabar uztenka prajuokinti arba tiesiog ignoruoti

kaip ir rašiau aukščiau, pradėjom mes švelnumo terapiją ir dar pradėjau su vaiku viską daryti, t.y. valgyt ruošiu , pvz. jam labai patinka mušti mėsą, pjaustyti. aišku aš viską pati darau, tiesiog jis laiko plaktuką arba peilį ir pan.
super auklėjimas - vaikas auksinis, jokių problemų ir dar spėju padaryti tai, ką suplanavau. ožiukų nesimato, kai jam skiri tiek demesio ir švelnumo

Sveikinu, vikulija, kad puikiai tvarkotės Aš irgi pastebėjau, kad kuo daugiau su vaiku užsiimi ir bendrauji, tuo mažiau problemų

na, paskaiciau as cia jusu pokalbi... ir kazkaip gana griezta nuomone pareiksiu (jauciu, kad daugeliui jusu ji tikrai nepatiks ) - sakote, kad jusu vaikui jusu demesio netruksta... demesys buna skirtingas, vaikams gal but reikia visai skirtingu dalyku nuo to, ka jam siulote... jus manote, kad rodote vaikui demesi, o vaikas tikisi visai ko kito.. nesusimastete apie tai? palaikau Vikulija 100% - ji rado kelia i vaiko sirdi.. kitos dar nelabai.. nepykit, bet tikrai...
maniskei tuoj bus trys metai, bet gyvenime nebuvo jokiu kritimu ant grindu ar ant gatves... aisku, kad oziuojasi, aisku, kad verkia, aisku, kad ir man stogas nuo to kartais vaziuoja.. ieskom visokiu budu - kuo ivairesniu, kaip ta iveikti. daugiausiai - tariames, kartais eian i kamputi pasedeti (bet - pirma karta suveike sitas budas, o dabar jau zaidimas pasidare, o ne bausme ), krastutiniu atveju pasakau, kad paimsiu dirza (BET - niekada su juo nemusiau ir nemusiu)...
jei vaikas isterikuoja - kas be ko - eina kazkurio amziaus krize, manau, nuo vaiko priklauso, kaip jis ja isgyvena, bet pagrinda vaikas ima is savo seimos - kokie tevu santykiai - ka vaikas mato? ar viskas tvarkoje? ar vaikas jauciasi tikrai saugus seimoje? kuo vaikas jautresnis, nesaugesnis, tuo isterijos stipresnes.... neleiskit ziureti TV - tikrai bus maziau isteriju.. netraumuokite vaiko ziaurumu - negyvais gyvunais - dar tik trys metai, ju psichika tam nepasiruosusi.. svetimu zmoniu komentarai tik pagilins vaiko nesaugumo jausma, net jei mamytei atrodo, kad labai veiksminga, kad pikta teta nusines vaika... siaubas, negaliu klausytis, kad tikros mamos taip raso.....
keiskite savo mastyma - vaikas tai zmogus... visu pirma, reikia ji gerbti.. zinau, kad rasau kaip is knygu, bet motinyste - tai nera igimtas dalykas, jo reikia mokytis - ir ta niekada ne velu daryti..
as pati toli grazu ne tobula taigi tiek sau, tiek ir jums linkiu daug sekmes ir kantrybes ir isradingumo.. neapsiribokite tik dirzu, kampu ir barimu... ieskokite priezasciu, kodel vaikui kyla isterijos, jei matote, kad ateina priepuolis, kuo skubiau nukreipinekite demesi, kol jis dar neprasidejo (ypatingai jei ne namie, nes namie tai gal ir ignoravimas tiks, bet ne sveciuose ar gatveje... turekite saldainiuka ar zaisliuka ar sulciu po ranka, juk sausu kelniu ar pampersu tai nesiojates...) nu viskas baigiu

Teisybė ta teisybė Ir kiek mes daug bežinotume, bet deja praktokoje tai sunkiai įgyvendinama Nes realioj situacijoj ne visada suvoki kaip reikia pasielgti, o mastyt, kaip reiktų tai ir nebelieka laiko O sunkiausia yra pakeisti nusistovėjusią tvarką, kad ir dėl to televizoriaus, jei mažė pati tik įėjusi į kabarį pirmu taikymu jungia televizorių, tai jai įprotis atėjęs iš mūsų, dabar jį pakeisti sunku

Monikule, visiškai sutinku su tavimi, kad reikia rasti kelią prie kiekvieno vaiko, ir kad kiekvienam skirtingo dėmesio reikia .
Anksčiau, skaitydavau mamų pasakojimus, kaip vaikai krenta ant žemės ištikiti isterijos ir tikrai negalėdavau suprasti tų mamų - vis giliai galvodavau, kad turbūt kažką ne taip tos mamos daro. . Nes mūsų dukrelė augo be jokių tokių "cirkų" ir dėl visko galima buvo susitarti....
Bet, gimus antram zuikiui, taip nebemanau apie tas mamas . Mat mūsų jaunėlis sūnelis net nesulaukęs metukų pradėjo kristi ant žemės, riestis lanku, jei negauna to ko nori - pvz. žaisti su elektros jungilkiu.
Trumpai tariant, supratau, kad labai labai daug priklauso nuo vaikelio temperamento. . Gal net daugiau nei nuo tėvelių požiūrio ar auklėjimo. Aišku, kad "karštesnio" temperamento vaikučiui kitokio dėmesio gali reikti nei ramesniam, bet net ir darant viską "teisingai" tų ožių, isterijų ar kaip bepavadinsim, gali būti tokiame amžiuje. Ir tai natūralu . Svarbiausia parodyti, kad tokiu būdu vaikelis negaus to ko siekia.

Mazas pastebejimas: oziuotais vaikais labiau skundziasi berniuku mamos

Visada buvau pries fizines bausmes. Taciau teko nusizengti siai nuostatai - keleta kartu pliaukstelejau. Tai vertinu kaip visiska fiasko - savo kaip zmogaus ir savo kaip motinos.. Pasiteisinti galiu tik nuovargiu (nestumas, antrojo gimimas).. Kai esi pailsejes - visada rasi kaip nugesinti oziukus. Sventai tuo isitikinus - praignoruoji, uzimi kokia veikla ir jie dingsta. Kai esi pavarges ieskai lengviausio budo - smaukst per uzpakali ir baigta (nes taip ir tevai darydavo, o as simtsu kartus prisiekinejau, kad to nesiimsiu).
Pvz. grizta is darzelio ir prasideda rekimas, kad nori su teciu vaziuoti (tetis turi i darba dar grizti).. Lengviausiai butu prievarta sutramdyti. Ilgesnis budas - nieko nesakai. Rekia, voliojasi ant zemes.. Leidziu parekti.. Pati pasiimu nuotraukas, vartau.. po kurio laiko susidomi, ozys pasimirsta.. pats papraso, kad nurengciau ir jis noretu paziuretu nuotrauku.. Kita diena - istorija karta.. Trecia diena - rekia rekia, kiek aprimsta ir klausia: "Mamyte, gal tu man ka nors idomaus parodysi?"

Negi, siaubas man ir sako musu aukle, kai as gryztu is darbo mano vaikas pablusta. Siaubas kokie oziai, jau oziai nebe oziukai! Kai ko negauna ko nori, ima kas po ranka teskia ant zemes, vnzo ISTERIJA Kol kas bandom ignoru sita reikala, bet nzn jokio progreso. Kuo toliau tuo labaiu musu oziui ragai auga. Siandien naujas isradimas, supykes bega brolio musti, o nubaustas visada bega pas broli, nbes niekas apart boliuko neuzjaucia! Nu ir kame saknys, tokio vaiko elgesyje, kuriam nei 2metuku nera?