Tfu tfu tfu , bet arba as dar nepasteejau saviske s oziuku, arba ju nera.
Kita vertus , jai budqavo oziai nuo vieno tik zodzio "Negalima", todel su laiku ismokom sakyti "Cia mano (var. mamytes, tevelio, mociutes)". Suveikia.
Aisku gal dar mazos mes, mums tik 1.2men. Nezinau.
Bet kazkur skaiciau gera patarima kad jei vaikas oziuojasi, geriausia yra apgaubti ji su didele medziagos skiuate ir nusinest nuo visu toliau.
O mano mazhius (jam tuoj bus 1,5 m.) kartais ko negaves taip susinervina - puola tampyti mane uzh kelniu ar rankoves, nori kasti... arba pribeges kanda i stalo koja ar duru krashta ar dar koki kieta daikta... Ar Jusu vaikuchiai taip nepasireishkia? Jam gana greit praeina, bet jau kai uzheina - tai net dreba... 
Shiaip ramus, geras berniukas, bet kai ko negauna - tai laikykis! lepunelis jis tiek mano, tiek vyro giminej. Vienintelis anukas ir proanukis... visi popina, tame tarpe ir mes patys... 
apsuptas begalines meiles... Diena praleidzhia su promochiute - tai sake kad jis buna auksinis vaikiukas, klauso, geras ir t.t. Tik ash gryzhtu ish darbo - viskas! Zirzia, lipa man ant galvos, jau viskas tada galima... tiesiog "suserga mamos liga". : 8)
Shiaip ramus, geras berniukas, bet kai ko negauna - tai laikykis! lepunelis jis tiek mano, tiek vyro giminej. Vienintelis anukas ir proanukis... visi popina, tame tarpe ir mes patys... apsuptas begalines meiles... Diena praleidzhia su promochiute - tai sake kad jis buna auksinis vaikiukas, klauso, geras ir t.t. Tik ash gryzhtu ish darbo - viskas! Zirzia, lipa man ant galvos, jau viskas tada galima... tiesiog "suserga mamos liga". : 8)
Maniskis irgi panasiai elgiasi. Su mociute - geras vaikas, net su teciu puse bedos. O su mama, kuri grizta is darbo - is kart viskas issilieja i reikalavimus, asaras, rekimus ir pan. Pavargstu nuo to, stengiuosi tik jam vienam skirti demesio is karto po grizimo, kad atsiimtu savo dali. Bet labiausiai nervina visokie mociuciu pastebejimai, kad "mama vaika gabina", kad be mamos vaikas geresnis > Lyg as buciau bloga mama, kad mano vaikas manim pasitiki ir man gali ispasakoti visus savo sunkumus ir susierzinimus!
Lyg as buciau bloga mama, kad mano vaikas manim pasitiki ir man gali ispasakoti visus savo sunkumus ir susierzinimus!
Na mes irgi prisijungiame prie "Oziuku partijos" 
Charakteri jau pradejo rodyti tik grizus is ligonines. Kaprizinosi jei tik manes nebudavo salia. Vis ant ranku ir ant ranku. dabar kai sulyginu sunu su dukra- dien ir naktis. Pasirodo vaikiukas gali ir pats pazaisti
Gali ir misinelius valgyti ir "normalu" maisteli. O sunus atsisake valgyti ik 10 men, kol nesiemiau represiniu rpeimoniu ir nekonfiskavau papo 
Blogiausias laikotarpis prasidejo nuo 1 m. ir trunka iki siol. Viska kas neduodama issireikalaujama vistiek- isterisku riksmu Jei as nepasiduodu, tai namuose yra kas nusileis-tetukas ir baba.
Tai va. Bet as vis tikiuosi, kad nuo 3 metu jis pasikeis
Charakteri jau pradejo rodyti tik grizus is ligonines. Kaprizinosi jei tik manes nebudavo salia. Vis ant ranku ir ant ranku. dabar kai sulyginu sunu su dukra- dien ir naktis. Pasirodo vaikiukas gali ir pats pazaisti
Gali ir misinelius valgyti ir "normalu" maisteli. O sunus atsisake valgyti ik 10 men, kol nesiemiau represiniu rpeimoniu ir nekonfiskavau papo Blogiausias laikotarpis prasidejo nuo 1 m. ir trunka iki siol. Viska kas neduodama issireikalaujama vistiek- isterisku riksmu
Jei as nepasiduodu, tai namuose yra kas nusileis-tetukas ir baba.Tai va. Bet as vis tikiuosi, kad nuo 3 metu jis pasikeis
Pas mano mažių ne tiek ožiukai, kiek užsispyrimas pasireiškia. Perkalbėt yra labai sunku. Bet kadangi abu turim gerus ragus, suremiam ir nenusileidžiam. Galiausia pavargsta vaikas ir daro tai, kas jam galima. Tas laiko tarpas labai ilgai gali tęstis: nuo 2 min. iki 1 val.
Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad Pauliaus "oziukai" labiausiai priklauso nuo mano nuotaikos ta konkrecia diena, o ne nuo jo kaprizeliu... Ir dar - kai tikrai sugebu ziureti i ji kaip i maza zmogiuka su visom teisem, o ne kaip i "maza neismaneli vaikiuka", kuriam tas galima, o to visiskai ne, oziuku beveik is viso nebuna, susitarti galima graziuoju.
Deja, man nebutinai visuomet iseina buti tokiai protingai... Ech...
Deja, man nebutinai visuomet iseina buti tokiai protingai... Ech...
As esu tos nuomones, kad ka iki 3 metu vaikui ikalsi ta ir turesi... teko susidurti su amerikoniuku Montesori mokyklos aukletiniu... pakraupau... bet kai jis pridirbo tiek, kad net seneliai neatlaike... gerai ikrete berzu koses... efektas buvo stulbinantis... vaika nors prie zaizdos dek... gaila kad nezinau ar ilgam...
o zodis "negalima" yra labai svarbus vaikui - kaip kitaip jam suzinoti... juk ne viska galima ragauti ar ciupineti... tik prie to "negalima" butinai turi buti komentaras "kodel..." vieno zodzio negalima tikrai neuzteks... ir manau einam teisingu keliu, nes 2 metu dukra puikiai susitvarko pati zaislus (gal ne visada is pirmo raginimo, bet bent jau be oziu), moka ismesti siuksle i kibira (kartais papiktnaudziaujame jos gerumu ir mes, teveliai), niekada nepalieka ijungtos sviesos, neleidzia kambaryje vaikscioti be tapkiu ir pan... O su trenkimu i veida niekada nesitaikstom... viena, labai skauda, antra, vaikas turi suprasti, kad ir kitam gali buti blogai... tokiu atveju visada draugauja su kampu... ir as pas ja pirmoji niekada neinu... tai ji paverkusi ir supratusi, kad blogai padare ateina mylu mylu padaryti...
turim kaimynu mergyte (menesiu jaunesne), kurios tevas pareiske, kad jo dukra uzaugs nebarta... bet kai mano dukra is kiemo parejo su sasu ant nugaros (suleido drauge dantis), tai kita karta as neislaikiau ir kai tik prasidejo eilinis puolimas trenkiau tai mergytei per lupas... (labai nesmagu buvo pries drauge, bet savas vaikas arciau sirdies)... ir nepatikesit, daugiau i mano dukra niekada nesikesino... tiesa atsirado kitu objektu (vaiku pasirinkimas kieme nemazas)...
Moralas butu toks: negerai nei per didelis grieztumas, nei per didele demokratija... tiesiog reikia nustatyti taisykles ir ziureti ar vaikutis pajegia jas priimti...
o zodis "negalima" yra labai svarbus vaikui - kaip kitaip jam suzinoti... juk ne viska galima ragauti ar ciupineti... tik prie to "negalima" butinai turi buti komentaras "kodel..." vieno zodzio negalima tikrai neuzteks... ir manau einam teisingu keliu, nes 2 metu dukra puikiai susitvarko pati zaislus (gal ne visada is pirmo raginimo, bet bent jau be oziu), moka ismesti siuksle i kibira (kartais papiktnaudziaujame jos gerumu ir mes, teveliai), niekada nepalieka ijungtos sviesos, neleidzia kambaryje vaikscioti be tapkiu ir pan... O su trenkimu i veida niekada nesitaikstom... viena, labai skauda, antra, vaikas turi suprasti, kad ir kitam gali buti blogai... tokiu atveju visada draugauja su kampu... ir as pas ja pirmoji niekada neinu... tai ji paverkusi ir supratusi, kad blogai padare ateina mylu mylu padaryti...
turim kaimynu mergyte (menesiu jaunesne), kurios tevas pareiske, kad jo dukra uzaugs nebarta... bet kai mano dukra is kiemo parejo su sasu ant nugaros (suleido drauge dantis), tai kita karta as neislaikiau ir kai tik prasidejo eilinis puolimas trenkiau tai mergytei per lupas... (labai nesmagu buvo pries drauge, bet savas vaikas arciau sirdies)... ir nepatikesit, daugiau i mano dukra niekada nesikesino... tiesa atsirado kitu objektu (vaiku pasirinkimas kieme nemazas)...
Moralas butu toks: negerai nei per didelis grieztumas, nei per didele demokratija... tiesiog reikia nustatyti taisykles ir ziureti ar vaikutis pajegia jas priimti...
| QUOTE (Almusia @ 2004 02 25, 11:11) |
| o zodis "negalima" yra labai svarbus vaikui - kaip kitaip jam suzinoti... juk ne viska galima ragauti ar ciupineti... tik prie to "negalima" butinai turi buti komentaras "kodel..." vieno zodzio negalima tikrai neuzteks... ir manau einam teisingu keliu, nes 2 metu dukra puikiai susitvarko pati zaislus (gal ne visada is pirmo raginimo, bet bent jau be oziu), moka ismesti siuksle i kibira (kartais papiktnaudziaujame jos gerumu ir mes, teveliai), niekada nepalieka ijungtos sviesos, neleidzia kambaryje vaikscioti be tapkiu ir pan... O su trenkimu i veida niekada nesitaikstom... viena, labai skauda, antra, vaikas turi suprasti, kad ir kitam gali buti blogai... tokiu atveju visada draugauja su kampu... ir as pas ja pirmoji niekada neinu... tai ji paverkusi ir supratusi, kad blogai padare ateina mylu mylu padaryti... |
Skaitau lyg apie savo mazaji
Viens prie vieno
mamusiukai:
taigi musu vaikai panasiai gime, tai ir elgiasi delto panasiai... zvaigzdes matyt panasiai buvo issideste...
taigi musu vaikai panasiai gime, tai ir elgiasi delto panasiai... zvaigzdes matyt panasiai buvo issideste...
...oi, cia mano skaudziausia tema...
Manau, kad yra be galo sunku rasti "aukso vidureli" (visiskai sutinku su Almusia). Kita vertus, is pazystamu rato matau, kad tevai per daznai ir ne vietoj sako savo vaikuj "ne" ! Galop, vaikas arba uzsisklendzia savyje ir pasislepes vistiek padaro tai kas negalima, arba pradeda priesginiauti tevam, tiesiog daryti kazka "tycia".
As stengiuos but demokratiska mama. Leidziu viska, kas nekenkia mano vaikuj bei man. Zinoma, neleidziu dauzt per veida. Be abejones, liepiu dalintis zaislais su draugu. Bet duodu zaist savo mobilu, taciau jaigu pradetu dauzyt ji i siena - atimciau. Nedraudziu isverst spinteles ir stalcius (kuriuose nera pavojingu daiktu), po to stengiuos parodyt kad deretu sutvarkyt. Dar mazas jis (metuku) netvarko nieko. Bet matau, kaip pamegdzioja mane ar teti: "pasiurbliuoja", "nuvalo" stala, "isplauna" samti...
Papasakosiu kaip as kovojau uz fikuso gyvybe.
Mano vyras turi fikusa. Nepaprasto grozio ir dydzio. Kaip seimos narys jis mum. Kai tik mazius pradejo sliauziot ir tirinet aplinka, tas fikusas zinoma jam pasimaise ant kelio. Prasidejo zemiu rausima, lapu skabimas. Teko fikusa atitvert su foteliais kampe. Bet laikas ejo. Vaikas ismoko vaiksciot ir laipiot. Atejo vel fikuso eile. Niekas nepadejo, juokie draudimai, grieztesnis zodis, demesio atitraukimas ir t.p. Vos surades proga, mazius net pasisokinedamas lekdavo i fikuso kampa ir ten jau pasireiksdavo pilnumoj. Krito lapai, vertes fikusas, buvo zemiu pilna burna. Buvo visko. Atrode, kad nieko kito nedarau visa diena, tik gainioju vaika nuo geles, bei sluoju zemes. Mano kantrybe truko. Atsisveikinau su fikusu, atsiprasiau. Ir atidaviau ji i maziaus valdzia. Po keliu dienu viskas baiges. Dabar fikusas zaliuoja ir laukia pavasario. Tikrai zinau, kad sulauks.
P.S. Mazius pradejo gele laistyt !!!
Manau, kad yra be galo sunku rasti "aukso vidureli" (visiskai sutinku su Almusia). Kita vertus, is pazystamu rato matau, kad tevai per daznai ir ne vietoj sako savo vaikuj "ne" ! Galop, vaikas arba uzsisklendzia savyje ir pasislepes vistiek padaro tai kas negalima, arba pradeda priesginiauti tevam, tiesiog daryti kazka "tycia".
As stengiuos but demokratiska mama. Leidziu viska, kas nekenkia mano vaikuj bei man. Zinoma, neleidziu dauzt per veida. Be abejones, liepiu dalintis zaislais su draugu. Bet duodu zaist savo mobilu, taciau jaigu pradetu dauzyt ji i siena - atimciau. Nedraudziu isverst spinteles ir stalcius (kuriuose nera pavojingu daiktu), po to stengiuos parodyt kad deretu sutvarkyt. Dar mazas jis (metuku) netvarko nieko. Bet matau, kaip pamegdzioja mane ar teti: "pasiurbliuoja", "nuvalo" stala, "isplauna" samti...
Papasakosiu kaip as kovojau uz fikuso gyvybe.
Mano vyras turi fikusa. Nepaprasto grozio ir dydzio. Kaip seimos narys jis mum. Kai tik mazius pradejo sliauziot ir tirinet aplinka, tas fikusas zinoma jam pasimaise ant kelio. Prasidejo zemiu rausima, lapu skabimas. Teko fikusa atitvert su foteliais kampe. Bet laikas ejo. Vaikas ismoko vaiksciot ir laipiot. Atejo vel fikuso eile. Niekas nepadejo, juokie draudimai, grieztesnis zodis, demesio atitraukimas ir t.p. Vos surades proga, mazius net pasisokinedamas lekdavo i fikuso kampa ir ten jau pasireiksdavo pilnumoj. Krito lapai, vertes fikusas, buvo zemiu pilna burna. Buvo visko. Atrode, kad nieko kito nedarau visa diena, tik gainioju vaika nuo geles, bei sluoju zemes. Mano kantrybe truko. Atsisveikinau su fikusu, atsiprasiau. Ir atidaviau ji i maziaus valdzia. Po keliu dienu viskas baiges. Dabar fikusas zaliuoja ir laukia pavasario. Tikrai zinau, kad sulauks.
P.S. Mazius pradejo gele laistyt !!!
| QUOTE (Irena @ 2004 02 25, 16:02) |
| Papasakosiu kaip as kovojau uz fikuso gyvybe. Mano vyras turi fikusa. Nepaprasto grozio ir dydzio. Kaip seimos narys jis mum. Kai tik mazius pradejo sliauziot ir tirinet aplinka, tas fikusas zinoma jam pasimaise ant kelio. Prasidejo zemiu rausima, lapu skabimas. Teko fikusa atitvert su foteliais kampe. Bet laikas ejo. Vaikas ismoko vaiksciot ir laipiot. Atejo vel fikuso eile. Niekas nepadejo, juokie draudimai, grieztesnis zodis, demesio atitraukimas ir t.p. Vos surades proga, mazius net pasisokinedamas lekdavo i fikuso kampa ir ten jau pasireiksdavo pilnumoj. Krito lapai, vertes fikusas, buvo zemiu pilna burna. Buvo visko. Atrode, kad nieko kito nedarau visa diena, tik gainioju vaika nuo geles, bei sluoju zemes. Mano kantrybe truko. Atsisveikinau su fikusu, atsiprasiau. Ir atidaviau ji i maziaus valdzia. Po keliu dienu viskas baiges. Dabar fikusas zaliuoja ir laukia pavasario. Tikrai zinau, kad sulauks. P.S. Mazius pradejo gele laistyt !!! |
Na, čia tai geras!!!! Pas mus analogiška situacija su fikusu buvo
, o ir laistom dabar abu ir dulkeles prieš keletą dienelių nuo jo valėm kiekvienas su savo skudurėliu...
