Lietuviški vardai

Man tai pirmiausiai pavardė Norvilas (mūsų krašte gan dažna)

kai pasaket, tai tikrai, bet ne pirmas ir ne paskutinis toks vardas.Dar aiskintis tektu ar tikrai ne Povilas bet cia jau butu perklausinetoju reikalas, jei vardu nezino

O kaip Jums Einoras, patikrinau lietuviskas ir ana kart per radija girdeju kaip prisistate vyras tokiu vardu. Man visai grazus...

Einoras – lietuvių: ei-(eiti) + nor- (norėti) – „noriai visur einantis (-i)“. Man visai gražu. Bet gražiau skamba ir reikšmė labiau patinka vardo Einaras: Einaras – lietuvių: ei-(eiti) + nart- (nartus „atkaklus“) – „atkakliai žengiantis (-i)“

Mes ir kaėl su vyru ieškom lietuviškų, seenovinių vardų , gal mada dabar tokia,ar ką?
Sūnui davėm vardą Aras.
Dabar jei bus dukrytė, duosim Gaudrė (gaudanti rimtį, ramybę).

Man labai gražus Vėjūnė .

Vaivora ir Indraja - jos saulės dukros

Man irgi Labai gaila, kad ne Lietuvoje gyvenu, ten nepavyktu tokio vardo iregistruoti, o ir istarti zmones nesugebetu

Man iš tų paprastų ir dar, rodos, ne tokių dažnų- Ugnė. Bet Ugnius- nelabai...
Papildyta:
Tiesa, labai man gražus vardas Giedrius. Artimoj giminėj toks vardas yra, bet jei gimtų berniukas, norėčiau taip pavadinti.. Aišku norai iki to laiko gali pasikeist arba vyro nuomonė nesutaps.

Jei domina senųjų lietuvių dievų ir deivių vardai.
Moteriškos giminės dievybės
Apidomė – lietuvių, žemaičių gyvenamosios vietos keitimo dievas ar deivė.
Austėja lietuvių mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.
Aušrinė (Aušros deivė, Dangaus deivė, Dangaus karaliūnė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė) lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės (Veneros), grožio deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele.
Aušra (Aušrelė) lietuvių mitologijoje – ryto ir spindulių deivė, saulėtekio dievaitė.
Bezlėja (Zlėja) lietuvių mitologijoje – vakaro, vakaro sutemų deivė.
Brėkšta lietuvių mitologijoje – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė.
Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė.
Gabjauja (Gabjaujis, Gabjaugė, Gabjaukuras, Gabjaugis) – javų deivė (arba dievas), globojanti nuimtus javus, kluonus. Gabjauja - jaujos globėja.
Jumpira - marių deivė, dvasia moters pavidalu. Valdė audras ir vėjus. Jumpira buvo vaizduojama moters pavidalu — pusiau žuvis, pusiau moteris.
Jūratė – jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių.
Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Sakmėse ir etnografinuose šaltiniuose Laima dažniausiai – likimo lėmėja, likimo deivė.
Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji Laimos pagalbininkė.
Lazdona – lietuvių mitologijoje riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbų senovės žmogui medį – lazdyną – auginantį riešutus.
Medeina – lietuvių miško deivė.
Milda – baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė,
Mėletėlė senovės lietuvių mitologijoje – dažų ir spalvų deivė.
Nijolė (Nija) - nuostabaus grožio požemio valdovė, deivės Krūminės duktė, dievo Pikuolio žmona.
Pajauta – sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina. Mirus Pajautai jai pastatė stabą, kurio vietoje vėliau išaugusios liepos, kurios taip pat garbintos. Todėl Pajauta turėjo savitą asmeninį kultą.
Palengabija (Polengabija) senovės lietuvių mitologijoje – ugnies deivė, kuriai pavedamas užkurtas židinys. Vardas kildinamas nuo „Pelenų Gabija“. Tapatinama su Gabija.
Praurimė – senovės lietuvių mitologijos šventosios ugnies deivė[1]. Vadinama gyvybės davėja, ugnies saugotoja.
Rasa (Rasytė) – deivės Kaupolės ir Kaupoliaus duktė – vasaros žalumynų ir gėlių deivė. Per Jonines garbinamai lietuvių deivei Rasai priskirta galia gaivinti sidabro rasomis Saulės nuvargintą suklestėjusią augaliją – ji vandeniu atgaivindavo, nuprausdavo augaliją. Rasa – vegetacijos gaivintoja, Kaupolės pagalbininkė.
Deivė Saulė (Saulelė, Saulytė, Saulužė, Dievo duktė) – senovės lietuvių mitologijoje buvo Mėnulio žmona (kartais seserimi), o visos žvaigždės (Žemė, Aušrinė, Vakarinė, Indraja, Vaivora, Žiezdrė, Sėlija) – dukterimis.
Skalsa senovės lietuvių mitologijoje – gausos, palaimos, pilnatvės (kornukopijos) deivė. Skalsos deivei buvo skirta speciali šventė.
Sėlija lietuvių mitologijoje ir etnokosmologijoje – vienos iš „Saulės dukrų“ ir Saturno planetos vardas.
Vaisgamta (Vaižgantas, Vaizgantis, Waisgantas, Waitzganthas, Waizgantos) – archainė lietuvių linų, pluoštinių augalų ir kanapių dievaitė, skatinusi augalijos augimą ir klestėjimą, vaisingumo dievybė.
Valgina (Valginė) senovės lietuvių mitologijoje buvo deivė, globojanti naminius gyvulius. Ji prižiūrėjo gyvulių tuklumą bei tinkamumą žmonių maistui, nulemdavo gyvulių pašaro skalsumą.
Veliona (kitaip - Deivutė, Vilutė, Velnė) - Amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo deivė.
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. Ji senos kilmės lietuvių ir prūsų Žemės deivė, garbinama labiau negu Žemėpatis, yra kilusi iš Dievų Motinos. Žemėpatis ir Žemynėlė drauge globojo laukus, žemės ūkio vaisius, visą augaliją, javus, gyvulius, sodybą, namus, jų gyventojus.
Žiezdrė – Saulės dukra. Taip pat – lietuviškas Marso planetos pavadinimas.


Vyriškos giminės dievybės
Auštrinis (Audenis, Auštaras) lietuvių mitologijoje – šiaurryčių vėjas, stipriausias iš vėjų.
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Bentis – lietuvių mitologijoje – bendros kelionės dievas.
Girstis (Giraitis) senovės lietuvių mitologijoje - giraitės dievas
Gondas (Gonda) senovės lietuvių mitologijoje - mergelių garbinamas vestuvių dievas. Jis globojo šeimyninius ir seksualinius santykius bei saiką.
Jagaubis – kitas ugnies dievo Gabjaujio (Gabjaujios) vardas.
Kirnis – senovės lietuvių mitologijoje – vyšnių, vyšnių medžių dievas.
Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas.
Laukpatis (Laukpatimas) lietuvių mitologijoje - lauko, pasėlių ir javų dievas.
Nosolus (Nosolius) (Nosolum) – senovės lietuvių javų dievas.
Numėjas lietuvių mitologijoje - namų dievas.
Pagirnis (pagriniai) – lietuvių mitologijoje namų dievas (dievai), tikriausiai šalčiai
Pažarinis lietuvių mitologijoje yra Saulės sūnus, taip pat antrasis Merkurijaus planetos vardas (kitas – Saulės dukra Vaivora).
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Prigirstis - senovės lietuvių klausos dievas.
Ragutis (Raugutis, Ragutis) – lietuvių raugintų ir rūgščių gėrimų dievas.
Rungis – senovės lietuvių mitologijoje buvo malūnininkų dievas.
Sutvaras – senovės lietuvių mitologijoje buvo galvijų bandos dievas.
Tavalas - lietuvių gerų paslaugų dievas. Tabalą laikė kaimyninių savišalpos ir gero gyvenimo teikėju bei tapatino su tabalu (vilkinimo mušimo paparočiu).
Teliavelis – vadinamas kalviu galiūnu milžinu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Tai veiklus, turintis kultūrinio didvyrio požymių dievas.
Tiklis - senovės lietuvių dievas, žmonių pagalbininkas, kurio dėka sėkmingai auga javai.
Upinis – senovės lietuvių upių dievas.
Viesulas – požemio dvasia, kuri dažniausiai pasirodanti prieš audrą.
Vėjas baltų mitologijoje yra visatos kūrėjas, antgamtinė būtybė su sparnais ar esantis paukščio pavidalo. Jis žino visus oro, žemės ir dangaus kelius, laikomas viską žinančiu ir visagaliu. Jis laikytas ir apvaisintoju. Iš Vėjo gimsta visata ir gyvūnai.
Šeryčius - senovės lietuvių piemenų dievas.
Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievas.

Tarp pazystamu yra jau dvi Elzes. Labai lietuviska, bet ar grazu..
Man visai grazu Liepa, Ugne, Eimantas, Nerijus - nera nuvalkiota.

O kaip jums Vilūnė?
Reiskia vilti...