Lietuvių kalbos redaktorės

Aaaaaačiū!

O semantika irgi vartojama?

Vis grįžtu prie tų pačių dalykų.
O kaip prielinksnius sudėlioti tokiame sakinyje: "Dėl apėmusio silpnumo, o gal iš baimės ji priešinosi <...>"?
Abi priežastys, mano nuomone, vidinės. Jeigu nebūtų "apėmusio", tada: "Iš silpnumo, o gal iš baimės <...>."
O kaip dabar?

Semantika yra abstraktas, todėl nei vartojama, nei naudojama

Manau, kad "Dėl apėmusio silpnumo, o gal iš baimės ji priešinosi <...>" čia nieko nereikia taisyt. Žr. J. Šukio LKLP (1998) p. 380

Dėkui! Man irgi keistai pasirodė... Išvardijami tam tikri viename teksto fragmente vartojami žodžiai. Gal leksika turima omeny Gal pats autorius paaiškins...


Ar vartojamas žodis antitetinis? Čia turbūt vertinys iš antitetic. Priešingas? Kontrastiškas? Opozicinis?
Pasakojimai spinduliuoja šiltu jautrumu ir pasižymi autoriaus dėmesiu socialiai jautrioms grupėms. Sakinio pradžią iki jungtuko išvis trinčiau O socialiai jautrus neturėtų būti socialiai pažeidžiamas?
formuoja paraleles poras; paralelėse porose; grupės yra paralelės; paraleliai tekstai ir pan. Turbūt geriau visur taisyti į būdv. paralelinis, paralelinė, kad nebūtų kokios dviprasmybės su dktv. paralelė ar priev. paraleliai? Vienas tekstas gretinamas su kitu ir netrūksta panašių pasakymų kaip, pavyzdžiui, to ir ano paralelė.
Dėl to gali kilti abejonių kompozicijos struktūros modelio pagrįstumu. Pagal DLKŽ pavyzdžius lyg gali būti ir Įnag. abejoti kuo, ir abejoti dėl ko? kompozicijos struktūra nėra sviestas sviestuotas? Painoka
Ir vėl brūkšniai Šviesos–Tamsos dualizmas; schema „mokyti–gydyti“; supriešinimas „išaukštintas“ – „pažemintas“; pora „jungas – malonė“; santykis „aiškumas – slėpinys“. Ar reikia tarpų prieš ir po brūkšnio? Jei supriešinimas, manau, reikia, nes opozicija
Ar aiški santrumpa tekste e.? Pavyzdžiui, e. 24 ir pastraipa apie ją Ar geriau 24 eilutė ir pan.?
Chiastinis (= chiazminis? ). Nuo žodžio chiazmas.
konstrukcija, kuri signalizuoja dalies pradžią ir pabaigą. Turbūt netinka šia reikšme signalizuoti Ypač kai jau lyg koks parazitas tekste
Taip pat organizuoti. Medžiaga organizuojama ir plėtojama; segmentai organizuojami; turinio organizavimo modelis; teksto organizavimo lygmuo. Ko gero, vartojama, tik nereikia persistengti?
vyrauja teigiamas semantinis laukas. Nelabai man tas laukas, bet gudriau nesumąstau Kontekstas?
argumentuoja labai aštriai; aštri polemika
stilistinės priemonės turbūt gerai, bet stilistinis panašumas gal geriau stiliaus panašumas?
metodais dirbančių mokslininkų diskusijos. Ar gerai Įnag., ar geriau pagal metodus?

[quote=Vitalija,2010 08 18, 15:01]
Ar vartojamas žodis antitetinis? Čia turbūt vertinys iš antitetic. Priešingas? Kontrastiškas? Opozicinis?
[/quote]
antitezinis, kontrastiškas, priešingas.
[QUOTE]Pasakojimai spinduliuoja šiltu jautrumu ir pasižymi autoriaus dėmesiu socialiai jautrioms grupėms. Sakinio pradžią iki jungtuko išvis trinčiau O socialiai jautrus neturėtų būti socialiai pažeidžiamas? [/QUOTE]
Pasakojimai spinduliuoja jautrumu (– netinka čia jautrumas, nes jis negali spinduliuoti), autorius daug dėmesio skiria socialiniu atžvilgiu jautrioms grupėms.
[QUOTE]formuoja paraleles poras; paralelėse porose; grupės yra paralelės; paraleliai tekstai ir pan. Turbūt geriau visur taisyti į būdv. paralelinis, paralelinė, kad nebūtų kokios dviprasmybės su dktv. paralelė ar priev. paraleliai? Vienas tekstas gretinamas su kitu ir netrūksta panašių pasakymų kaip, pavyzdžiui, to ir ano paralelė.[/QUOTE]
Paralelinis ir paralelus yra variantai. Taisyt galima, bet nebūtina.
[QUOTE]Dėl to gali kilti abejonių kompozicijos struktūros modelio pagrįstumu. Pagal DLKŽ pavyzdžius lyg gali būti ir Įnag. abejoti kuo, ir abejoti dėl ko?[/QUOTE]
Pradžioj sakinio yra dėl, tai geriau gal įn. šiuo atveju.
[QUOTE]kompozicijos struktūra nėra sviestas sviestuotas? Painoka[/QUOTE]
Gal šiek tiek ir sviestuota
[QUOTE]Ir vėl brūkšniai Šviesos–Tamsos dualizmas; schema „mokyti–gydyti“; supriešinimas „išaukštintas“ – „pažemintas“; pora „jungas – malonė“; santykis „aiškumas – slėpinys“. Ar reikia tarpų prieš ir po brūkšnio? Jei supriešinimas, manau, reikia, nes opozicija [/QUOTE]
Reikia gal
[QUOTE]Ar aiški santrumpa tekste e.? Pavyzdžiui, e. 24 ir pastraipa apie ją Ar geriau 24 eilutė ir pan.? [/QUOTE]
Man neaišku, daryčiau eil.
[QUOTE]Chiastinis (= chiazminis? ). Nuo žodžio chiazmas.[/QUOTE]
Nežinau: sarkazmas - sarkastinis, gal ir čia taip.
[QUOTE]konstrukcija, kuri signalizuoja dalies pradžią ir pabaigą. Turbūt netinka šia reikšme signalizuoti Ypač kai jau lyg koks parazitas tekste [/QUOTE]
žymi.
[QUOTE]Taip pat organizuoti. Medžiaga organizuojama ir plėtojama; segmentai organizuojami; turinio organizavimo modelis; teksto organizavimo lygmuo. Ko gero, vartojama, tik nereikia persistengti?[/QUOTE]
DLKŽ neduoda tokios reikšmės
[QUOTE]vyrauja teigiamas semantinis laukas. Nelabai man tas laukas, bet gudriau nesumąstau Kontekstas?[/QUOTE]
semantinis laukas yra terminas, bet nežinai, ar čia apie tai
[QUOTE]argumentuoja labai aštriai; aštri polemika [/QUOTE]
Reikia žinot, kas čia norėta pasakyti
[QUOTE]stilistinės priemonės turbūt gerai, bet stilistinis panašumas gal geriau stiliaus panašumas? [/QUOTE]

[QUOTE]metodais dirbančių mokslininkų diskusijos. Ar gerai Įnag., ar geriau pagal metodus?
[/QUOTE]
turbūt neklaida

Ačiūūūūūūūūūūūūūū

O socialiai jautrus (pažeidžiamas) negerai? Plačiai vartojama.

Dėl organizuoti – TTŽ struktūros apibrėžime rašoma: lit. kūrinio sandara, jo elementų organizacija <...>. Tad gal galima tokia reikšmė

aštri polemika – kalbama apie priešpriešą tarp dviejų grupių. Gal ir paprastai – priešiškumo – užtektų.

audiomedžiaga – nebus didelė klaida palikti? Svarbu, kad audio- kartu būtų. Garsinė medžiaga keistai skambėtų Turimas omeny tam tikras konkretus garso diskas, kaip šaltinis, informacija.

Gerai, be reikalo taisiau, ir ne į gerąją pusę

Organizacija - taip, bet organizuoti kažkaip nelimpa, bet nežinau kuo pakeist

ne klaida gal čia.

Klaida, garso medžiaga, plg. vaizdo medžiaga.

Ačiūūū!

Tikrai tikiu, bet kur apie tai rašoma? Net ir vaizdo medžiagos nepavyksta rasti

Čia galioja bendra taisyklė, kad hibridai yra blogai

"Ar vartotinas žodis „audio“? Ar jis gali būti tik sudurtinių žodžių dėmuo?

Audio... [lot. audio – klausau(si), girdžiu] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su klausa, girdėjimu, garsu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 77). Taigi audio nevartotinas kaip atskiras žodis.

Lietuviški atitikmenys yra žodis garso arba dėmuo gars-. Būtent jiems ir teikiama pirmenybė. Todėl, tarkim, vietoj žodžio audioaparatūra geriau vartoti junginį garso aparatūra, jokiu būdu ne audio aparatūra."

iš vlkk