Visada sakydavau, kad niekada nenorėčiau palikti Lietuvos, išvažiuoti į kitą šalį.
Bet dabar..Kuo toliau, tuo giliau apie tai mąstau.
Aš suprantu, kad toks įstatymas iš esmės yra reikalingas. Pateisinčiau jį, jei pasakytų, kad nuo xxxx datos reikĖs mokėti tokias ir tokias įmokas. O dabar..Gyveni sau ramiai ir staiga supranti, kad tu skolingas.
Mano vyras turi I (20%) neįgalumo grupę. Kas reiškia, kad yra draustas.
Dėl jo nenoro būti izoliuotam nuo aplinkos, nusprendė, kad bandys kažkiek dirbti- lėtai, po truputėlį. Manau, kad tai tik pagirtina. Kaip doras LT pilietis nelegaliai dirbti nenorėjo
Kartas nuo karto 2009m. nupirkdavau jam patentą.
Net į galvą ateit negalėjo, kad JAU draustas žmogus, neįgalusis, bus įrašytas į skolininkų gretas

Dievulėliau, kiek jis uždirbo ir sugebėjo uždirbti per tą laiką? Juokas. Dirbo tik tam, kad namie "nenupušt", vienam pasilikus
Ir niekam nepaaiškinsi, kad žmogus per tą laiką dirbo gal tik kelias dienas?
Kadangi būdavo taip, kad patentas mėnesiui paliesdavo 2 mėnesius (pvz. 2009-03-16 iki 2009-04-15), priskaičiuotos dvigubos PSD įmokos (absurdų absurdas). Taigis, esame skoloje, nepaisant to, kad žmogus draustas
Sumokėsiu aš tuos nelaimingus pinigus, "nenubednėsiu" tikrai, bet pirmą kartą gyvenime sau sakau: MAN GĖDA GYVENTI LT!