Tam reikėjo gauti savivaldybės leidimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą bei turėti budintį veterinarą

Nerealiai, a?
.. galėtų labiau pasistengit dėl gero darbo..
Aš nusiteikutis ne prieš Kiką o prieš jos vykdomą veiklą!!! o Jums viskas ok su Kika? Gal maistuką didelėm nuolaidom gaunate? Ar tai yra priežastis užsimerkus praeiti pro tuos mazgius akvariumuose? O jūs skaitėte Mikes- pukuotuko postą? paskaitykite!!!! du tris kartus paskaitykite!
Įdomiai jūs čia padiskutavot... Turbūt įsiterpsiu. Buvo laikas, kai ir aš dirbau kikoje. kodėl ten ėjau? Taip, buvo bedarbystė, kaip dabar ir aš su savo aukštuoju išsilavinimu buvau niekam nereikalinga. Taip, turiu krūvą mažų vaikų, kuriuos reikia maitinti. Bet...pagrindinis postūmis eiti į kiką buvo tai, kad nuo mažens laikau įvairiausius gyvūnus, o be šunų aplamai jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo, taigi, dirbti su gyvūnais man yra darbas, suderintas su nauda.

Be to, ir išsilavinimas į tą pusę, ir su žmonėmis bendrauti patinka, taip kad pinigai tikrai nebuvo tas pagrindinis argumentas ( o ,beje, tokie ten ir pinigai- kiek daugiau nei minimumas...). Tai tokia pradžia. Toliau- patirties su gyvūnais turėjau, be to, ir mokiausi į tą pusę, bet per tuos metus laiko, kol dirbau, dar ir kokiuose trijuose seminaruose teko pabuvoti, kuriuos organizavo vadovybė. Be to, dar kas kelis mėnesius organizuodavo "žinių patikrinimą",taigi, mano nuomone, jei žmogui ta veikla patinka, jis tikrai pasidomi, pasiskaito ir gali tomis žiniomis pasidalinti su pirkėju. Taip kad sakyti, kad pardavėjos nieko neišmano, irgi neteisinga. Nesiginčysiu, buvo visokių žmonių, bet didžioji dauguma tikrai buvo normalūs, gyvūnus mylintys žmonės.
O dabar apie tai, kas "neskanu"... Kikos pardavėjos tikrai ne aklos ir ne beširdės. Jūs atėję į parduotuvę nematote nė dalies to, ką tenka sutvarkyti ir padaryti pardavėjoms. Šuniukai labai dažnai viduriuodavo, ypač naujai atvežti. ateini ryte į darbą- narvai užtriesti ir visas gėris "ištapšnotas" iki lubų. šuniukai atitinkamai irgi visi rudos spalvos...

Griebi skudurus, ploviklius ir kuopi. Paskui- šuniukus paeiliui kiši po kranu ir džiovini su fenu, kad pirkėjai matytų "prekinę išvaizdą". Ir visa tai turi padaryti per valandą laiko- iki parduotuvės atidarymo.O kiek būdavo su grybeliais- vos ne visi!!!

Kurie jau daugiau paplikdavo- būdavo kišami į narvą ir laikomi pardavėjų persirengimo kambarėlyje, kad niekas nematytų...Be abejo, su jais ir pažaisdavom, ir pabendraudavom, bet gyveno vistiek narve...Ir pastoviai- vaistai, tepalai, fermentai... Jei šuniukas daugmaž sveikas ir atsiranda jam pirkėjas- šventė visam personalui- pagaliau dar vienas vargšelis turės normalius namus. Nors savoj aplinkoje visus ( draugus, gimines ir pažįstamus) kategoriškai atkalbinėdavom pirkti gyvūnus kikoj ( ne tik šunis- tarp žiurkėnų ir jūrų kiaulyčių irgi buvo didelis mirtingumas). Ir dar 'pliusas" kikos pardavėjoms- dauguma iš jų laiko namuose šunį iš kikos- daug sergantį ( nuplikusį, alergišką ar su skrandžio problemomis) bėdžių, kuris jau "ne prekinės išvaizdos" ir personalui parduodamas už simbolinę kainą. O tokį šunelį gydant kelis mėnesius, jau prisiriši prie jo, ir pasidaro "dzin" tie pinigai, kuriuos paskui dar sukiši už jo gydymą...
Apibendrinant- aš esu kategoriškai prieš šuniukų pardavimą parduotuvėje, bet dirbdama ten įgijau ir tam tikros patirties ( bent jau šuniukų "'kakus" valyti visai nesibritkinu- kas dabar labai aktualu, turint savo veislyną.

)
Bet...išdirbau ten metus laiko ir pasitaikius progai "nešiau kudašių"... ir nemažai mano kolegų taip pat... Vis dėlto ten nėra sveika atmosfera, nes esi priverstas veidmainiauti- pirkėjams sudarai gerą vaizdą ir čiulbi, kaip čia viskas gražu, o širdyje tam priešiniesi...
O dabar- užmėtykit mane akmenimis, kad kažkada parsidavinėjau Kikai už pinigus...